Vos kelios minutės važiuoti nuo Zarasų centro, ir pramoniniame rajone, Valstiečių gatvėje, pasitinka kalnai suspaustų, senų padangų. Užgriozdinti keliai, tvoros, kiemai.
Kuklus užrašas sako, kad čia veikia įmonė „Torgita“. Dar 1997 metais įkurta bendrovė ilgai supirkinėjo padangas, šias perdirbo ir produktą tikėjo parduoti. Tiksliau, tiki. Bet pirkėjų rasti ne taip lengva.
Nepamenu metų, kad mes nekalbėtume apie šią įmonę. Mes jiems kasmet skiriame baudas, tikriname, – sakė E.Andrejevas
Šalia – namai ir gyvenvietė
Per tiek metų jų čia tiek prisikaupė, kad jau nebetelpa į hektaro ploto įmonės teritoriją – todėl kalnai pasitinka dar už jos.
Šalia – gyvenvietė, kurios gyventojai dar 2017 metais kreipėsi į vietinę valdžią su nerimo šauksmu. Tąkart juos išgąsdino netoli padangų įmonės užsidegęs automobilis.
„Šalia trys daugiabučiai namai, gyvenvietė. Gyventojai sunerimę, ir Alytaus atvejis parodė, ką gali padaryti degančios padangos“, – 15min sakė zarasiškis Valdas Utka.
Bet aistros nurimo, nors „Torgitos“ patikrinimų čia būta labai daug. Po ekologinės katastrofos Alytuje, kai suliepsnojo tūkstančiai padangų „Ekologistikos“ bendrovėje, Zarasai vėl prisiminė, kas yra jų pašonėje.
Ugniagesiai: mes nuolat apie juos kalbame
„Matau susirūpinimą ne tik anksčiau, bet ir dabar. Vėl kviesimės įmonės vadovą, kitą savaitę šaukiu Ekstremalių situacijų komisiją – neduok Dieve, kad čia pasikartotų, kas įvyko Alytuje“, – nerimauja ir Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas.
Tiesa, prieš metus čia tų suspaustų padangų būta gerokai daugiau, tačiau įvairioms tarnyboms spaudžiant jų kiek sumažėjo. Bet nesumažėjo baudų – jos kaupiasi nuo 2017 metų.
„Nepamenu metų, kad mes nekalbėtume apie šią įmonę. Mes jiems kasmet skiriame baudas, tikriname juos kasmet“, – 15min sakė Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Andrejevas, kai mes jį kalbiname šalia ugniagesių mašinos. Alytaus įvykius ugniagesių vadas stebėjo iš žiniasklaidos, tačiau jei užsiliepsnotų padangos Zarasuose, sako seniai žinantis ką darytų.
„Jei įvyktų gaisras kaip Alytuje, mes turime įvykių likvidavimo planą. Jei tik būtų pranešimas, iškart šešios mašinos važiuotų į vietą – iš Ignalinos, Visagino, Zarasų“, – neužsikirsdamas kalba E.Andrejevas.
Ugniagesiai, ko gero, užrištomis akimis nuvažiuotų iki „Torgitos“ sandėlių, nes ten reguliariai užsuka patikrai. Štai ir praėjusią savaitę užsuko, kėlė droną. „Palyginti su praėjusiais metais, tai situacija jau geresnė“, – sako Zarasų ugniagesių vadas.
R.Suslavičius: naujų padangų nepriiminėjame
Penktadienio rytą Zarasuose apsilankė ir 15min žurnalistai, tačiau į „Torgitos“ teritoriją įleisti nebuvome. Toks bendrovės vadovo Ričardo Suslavičiaus sprendimas.
Girdėta pavardė? Kečupo karaliumi vadinamas verslininkas vadovauja padangų perdirbimo įmonei. Tiesa, Zarasuose jo nesutikome, tačiau jis sutiko pakalbėti telefonu, nes gyvena kitur.
Verslininkas sutinka, kad problemų yra, nesutvarkyta iki galo, tačiau daug padangų jau išvežta. „Naujų jau nepriiminėjame. O senas perdirbame, kiek galime. Taip, baudų sulaukėme, pažeidimų dar pasitaiko. Bet, kaip sakoma, visur jų galima rasti“, – kalba verslininkas.
Aplinkosaugininkams ir ugniagesiams labiausiai kliūva tai, kad kalnai perdirbtų padangų yra už įmonės teritorijos, nesaugomos. „Klausimas atviras – kaip gali padangos būti kitose teritorijose“, – pastebi Zarasų vyriausiasis ugniagesys, kuris tikisi, kad jam nereikės paromis stovėti gaisravietėje, kaip tai nutiko jo kolegoms Alytuje.
Sukame ratus aplink įmonės teritoriją, kurią juosia kalnai suspaustų padangų. Kai kur gali patekti laisvai, o sargė budi tik prie pagrindinio įvažiavimo. Tiesa, čia dar kažkur sergsti 16 kamerų, bet mes jų nepastebėjome.
Skundžiasi, kad pirkėjų rasti sunku
„Torgitos“ vadovas R.Suslavičius mini, kad problemos nebūtų, jei tuos produktus iš padangų kas nors pirktų. Pavyzdžiui, jis siūlo ūkininkams specialius iš padangų pagamintus „Ekožiedus“, kurie skirti plėvelei ant siloso duobių uždengti. Bet ūkininkai menkai domisi.
„Sunku rasti pirkėjų šiai produkcijai – į Lenkiją vežti neapsimoka, o Lietuvoje beveik niekam nereikia ir granulių. Kelininkai nenori dėti į asfaltą, nes tada prailgėja eksploatavimo laikas, mažiau remontuoti reikia kelius, mažiau pinigų gautų“, – atvirai pasakojo R.Suslavičius.
Verslininkai tikėjosi suspaustomis padangomis iškloti naują Kėdainių rajono sąvartyną. „Aplinkosaugininkai viską sustabdė, nors pasaulyje tokių pavyzdžių yra“, – sako jis. Granulės, beje, klojamos į vaikų aikšteles, stadionus, bėgimo takelius – bet ir jų statytojams nereikia lietuviškų produktų.
Verslininko manymu, senų padangų panaudojimu turėtų susirūpinti šalies valdžia, nes kitu atveju brangs padangos, o Lietuva turės didelių ekologinių problemų.
Baudžia ir baudžia
Tačiau aplinkosaugininkams įmonės verslas rūpi mažiau, todėl skiria baudas už įvairius pažeidimus. Aplinkos apsaugos departamentas „Torgitą“ baudžia nuo 2017 metų – už sukauptą per didelį kiekį, už netvarkingai išmėtytas padangas, už kaupimą kaimyninėse teritorijose.
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų paskirtos baudos delspinigiai kapsi iki šiol – ir jau priartėjo prie dešimt tūkstančių eurų. Į duris beldžiasi ir antstoliai.
„Įmonė yra neįvykdžiusi Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų įpareigojimo per kiek įmanoma trumpesnį terminą imtis priemonių ir užtikrinti, kad laikomos padangos būtų sandėliuojamos kaip numatyta reglamente“, – informavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė.
Tiesa, pastarąjį kartą patikrinimas vyko rugpjūtį, ir paaiškėjo, kad kiekis iš tiesų sumažėjęs, tačiau „Torgitai“ uždrausta priimti padangas, kol nebus susitvarkyta.
Siūlo sugriežtinti leidimų išdavimą
Zarasų meras mano, kad reikia sugriežtinti leidimų davimą.
„Alytus – tai signalas visai Lietuvai. Tai ir Centrinės, ir vietinės valdžios problema. Manau, Aplinkos ministerija turėtų sugriežtinti tvarką išduodant licencijas tokiai veiklai vykdyti“, – mano Zarasų meras. Ir čia pat prisimena seną priežodį – „Geriau vagis negu gaisras, nes vagis sieną palieka“.
Tačiau R.Suslavičius netiki, kad čia galėtų kilti gaisras. „Padangų taip lengvai nepadegsi, reikia labai aukštos temperatūros“, – sako jis. Jo manymu, gaisrą Alytuje galėjo sukelti darbuotojo aplaidumas – į perdirbtų padangų dulkes kas nors galėjo įmesti cigaretę. „Šalia mūsų įmonės, kaip matėte, yra du vandens telkiniai, tad jeigu ir atsitiktų kas nors – iškart būtų užgesinta“, – įsitikinęs verslininkas.
Kiek ten tų suspaustų padangų? Apie tris tūkstančius tonų, sako vadovas, kurio įmonė bausta ir už tai, kad sandėliavo daugiau nei leista padangų.
„Mes nežinome iš tiesų, kiek ten jų yra“, – neslėpė Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas E.Andrejevas.
Alytaus gaisro tyrėjai kaip tik irgi ketina atsakyti į šį klausimą – kiek sudegusioje „Ekologistikoje“ iš tiesų buvo padangų.
