Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas Udrius Armalis teigė, kad jo atstovaujamo sektoriaus toks pasas negelbės ir suabejojo priemonės reikalingumu.
„Jei mes kalbame apie atvykstamąjį turizmą, pasas praktiškai jokios naudos neduos, nes tam bet kokiu atveju reikia europinio paso. Atvykęs žmogus, su pasu ar be jo, Lietuvoje turi karantinuotis, tam vėlgi pasas kaip ir nereikalingas. Kas liečia vietinį turizmą, net nekalbama apie ekskursijų atlaisvinimą, su pasu ar be paso. Realiai ekskursijas galima rengti dešimčiai žmonių, kas yra visiškas absurdas. Vesti jas galima tiktai lauke, o ne viduje“, – skundėsi jis.
Pašnekovas teigė, kad esant dabartinei situacijai, kelionių organizavimu užsiimančioms įmonėms galimybių pasas visiškai nieko nepridės. Todėl vietoje jo U.Armalis ragino Ekonomikos ir inovacijų ministeriją keisti pagalbos verslams prioritetus.
„Aš skaičiuoju taip – pagal visas strategijas didžioji dalis Lietuvos turėtų būti paskiepyta iki liepos 5 d. Šiandien yra gegužės 10 d., ar reikia kurti pasą, kad jis galiotų du mėnesius? Kam daryti tokį daiktą, kuris neatneša naudos, antras dalykas, kainuos krūvą pinigų? Galbūt susitelkime į prioritetus, kurie yra svarbesni ir padarykime taip, kaip priklauso“, – sakė jis.
U.Armalio teigimu, galimybių pasas gali būti naudingas nebent vietiniam, o ne atvykstamajam arba išvykstamajam turizmui.
Švaistomas laikas, pinigai tokiems popieriukams, kurie neduos jokios naudos, o perspektyvos turizmo gelbėjimui nėra.
Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. pajamos prieš apmokestinimą iš kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusios veiklos buvo net 240 proc. arba net keturis kartus mažesnės.
Vieni sektoriai nukentėjo labiau nei kiti. U.Armalio teigimu, vienas labiausiai nukentėjusių ir iki šiol stagnuojančių turizmo subsektorių yra nuo kruizinių laivų priklausomi verslai. Nors šiais metais planuota, jog į Klaipėdą atplauks net 55 kruiziniai laivai, toks skaičius pasirodė per optimistinis. Kaip rašė 15min pirmasis laivas šiais metais turėjo atplaukti gegužės 9 d., tačiau Klaipėdos uosto atstovų teigimu, anksčiausiai kruizai uostamiestį galėtų aplankyti tik liepą.
„Įmonės, kurios dirba su kruiziniais laivais neturi darbo ir jo praktiškai neturės iki kitų metų balandžio-gegužės. Švaistomas laikas, pinigai tokiems popieriukams, kurie neduos jokios naudos, o perspektyvos turizmo gelbėjimui nėra“, – piktinosi U.Armalis.
Gidų atstovas: turizmo infrastruktūra kurta pirmiausiai užsieniečiams, o ne lietuviams
15min kalbintas Lietuvos gidų sąjungos prezidentas Linas Daubaras teigė manantis, kad iš esmės galimybių pasas galėtų būti nebloga idėja, tačiau pasigedo aiškesnio komunikavimo ir informacijos, kas tiksliai nuo šiol bus leidžiama ekskursijų organizavimu užsiimantiems verslams ir individualiems gidams.
Pagal šiandien galiojančią tvarką, ekskursijas galima rengti tik atvirame ore, jose gali dalyvauti daugiausiai dešimt žmonių. Pašnekovas vylėsi daugiau žinių apie atlaisvinimus išgirsti pirmadienį vykusiame virtualiame susitikime tarp turizmo sektoriaus atstovų ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, tačau jokių konkrečių pažadų gidams jame neminėta.
L.Daubaras taip pat pritarė nuomonei, kad Lietuvoje yra per mažai gyventojų, kad išnaudotų čia sukurtą turizmo industriją. „Visa tai sukurta, visų pirma, užsieniečiams, o ne lietuviams. Lietuva yra per maža, kad išnaudotų visą infrastruktūrą, nėra tiek lietuvių, kurie tuose viešbučiuose gyventų, ypač, pavyzdžiui, Vilniaus centre. Galimybių pasas yra geriau negu nieko, bet iš tiesų žymiai svarbesnis klausimas yra, kada bus galima lengvesnėmis sąlygomis atvykti į Lietuvą“, – U.Armalio mintims antrino pašnekovas.
Jis taip pat sakė negalintis tiksliai prognozuoti ar galimybių pasas bei kiti atlaisvinimai paskatins lietuvių keliones šalies viduje kaip praėjusią vasarą.
„Prognozavimas yra labai nedėkingas dalykas, aš pats tikėjausi, kad viskas atsistatys dar praeitą vasarą. Ryte kalbėjau su kolegomis, kokia situacija po savaitgalio. O situacija, nors atrodytų jau ir sezonas, ir oras pusėtinas, yra labai nekokia. Žmonės truputį taupo pinigus. Kitas dalykas, kiek galima vaikščioti pažintiniais takais ar lipti į bokštus? Gyventojai nori keliauti truputėlį plačiau“, – sakė pašnekovas.
Kaimo turizmo atstovai galimybių paso idėją palaiko, bet nori aiškumo
Sprendžiant iš pristatyto galimybių paso plano, daugiausiai turėtų laimėti vietiniam klientui skirti verslai. Vienas tokių – kaimo turizmo sodybos.
Tokiose sodybose vyksta ne tik ramus poilsis. Lietuvos kaimo turizmo sodybų asociacijos prezidentės Agnės Vaitkuvienės teigimu, apie 80 proc. šio sektoriaus pajamų sudaro renginiai – vestuvės, krikštynos, stovyklos įvairaus amžiaus asmenims, festivaliai. Jie vyksta dalinai lauke, dalinai patalpose. Pagal pirminį sumanymą, imuniteto pasas leistų neriboti renginiuose dalyvaujančių pasiskiepijusių žmonių skaičiaus.
„Klientai labai laukia galimybės rengti tokius renginius, o atšaukinėti ir perkėlinėti vestuvių jie irgi nebenori. Antras toks sezonas, kai negalimi jokie susibūrimai, verslams turėtų rimtesnių pasekmių“, – 15min sakė pašnekovė.
„Visi gyvena nežinioje ar galės susitikti, todėl galimybių pasas lyg ir suteikia galimybę daryti šventes ar stovyklas. Tačiau labai reikia aiškumo, kokia bus tvarka. Visi norime dirbti saugiai ir tvarkingai. Kol kas mes nematėme taisyklių, kas turės tikrinti tuos pasus, nes kaimo turizmo sodyba teikia tik apgyvendinimo ir kartais maitinimo paslaugas, o, pavyzdžiui, šventę ar stovyklą rengia organizatorius. Mes prašysime, kad tą daryti turėtų būtent organizatorius“, – pasakojo Lietuvos kaimo sodybų asociacijos prezidentė.
Su pašnekove susisiekus pirmadienio vakare, po minėto turizmo ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos susitikimo, ji teigė, kad buvo pažadėta tvarką dar tikslinti. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai atskleidė, kad imuniteto pasus tikrinti turės paslaugų tiekėjai, tačiau tai, A.Vaitkuvienės teigimu, neaiškumo neišsklaidė.
Renginiams kaimo turizmo sodybose paslaugas gali tiekti net keletas skirtingų įmonių – pradedant pačia sodyba, baigiant maisto tiekėjais. Tad pašnekovė sakė besitikinti, kad iki gegužės 24 d. ši tvarka bus patikslinta. Be to, į imuniteto paso suteikiamas galimybes kol kas nėra įtrauktas mokymų organizavimas – ši veikla labai svarbi kaimo turizmo sektoriui.
A. Vaitkuvienė taip pat teigė, kad šiame sektoriuje užsieniečiai sudaro tik apie 10 proc. visų klientų. Daugiausia tai kaimyninių šalių ir Izraelio piliečiai.
Tiesa, tai nereiškia, kad srautai iš užsienio nelemia sodybų finansinių rezultatų. Sodybose taip pat rengiami įvairūs verslo renginiai, kuriuose taip pat dalyvauja užsieniečiai, o praeitas vasaros vestuvių sezonas buvo kuklesnis ne tik dėl vidinių COVID-19 apribojimų, bet ir dėl to, kad mažiau santuokos iškilmių rengė į Lietuvą nenorėję ar negalėję atvykti emigrantai.
A.Vaitkuvienė pasakojo, kad žiemą karantino metu kaimo turizmo sektoriui sekėsi prastai. „Mums visiškai rankas surišo judėjimo apribojimai, kai Lietuvoje nebuvo galima važiuoti iš vienos savivaldybės į kitą. Išvykti ramiam poilsiui negalėjo netgi šeimos. Sodybos paprastai yra miškuose, rajonuose, o pagrindiniai klientai yra didžiuosiuose miestuose. Nuo lapkričio buvome surišti, o kai balandį atlaisvino apribojimus, ilsėtis pradėjo važiuoti šeimos“, – pasakojo ji.
U.Armalis turizmui prognozuoja dar prastesnius metus
Nors pernai, negalėdami laisvai keliauti po užsienį, lietuviai išmėgino įvairius tėvynės turizmo objektus, šiais metais galima tikėtis pamatyti persisotinimą Lietuva, prognozuoja U.Armalis.
Žvelgdamas iš verslo pusės, pašnekovas pabrėžė, kad po Lietuvą jau ir pernai daugiau keliavo lankytojai, t. y. tie, kurie planuoja dienos trukmės keliones, o ne apgyvendinimo įstaigose nakvojantys turistai.
Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. bendri turistų srautai lyginant su 2019 m. krito apie 46 proc., vietinių turistų skaičius sumažėjo 20,96 proc. Jei 2019 m. Lietuvos ir užsienio turistų dalis pasiskirstė beveik po lygiai, tai 2020 m. užsienio turistai sudarė tik 23 proc. bendro turistų srauto.
„Šiais metais turistų srautai, manau, kris dar daugiau. Nors ir teigiama, kad parduodama daugiau viešbučių užsakymų pajūryje, bet lietuvis tradiciškai žiūrės į orą. Jei jis bus geras, tautiečiai važiuos, jeigu ne, kelionę atšauks“, – prognozavo Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas.
Jis pastebėjo, kad didėja išvykstamojo turizmo poreikis, auga ir išvykstančių atostogauti į užsienį srautas. Tačiau lietuvių pasirinkimą kur atostogauti, riboja reikalavimas dešimčiai dienų karantinuotis grįžus į Lietuvą. „Vietinis turizmas labai smarkiai nukentės, nes visi pasiilgę kelionių, ypatingai į užsienį. Pernai mes turėjome uždarytas sienas, neturėjome atvykstamo turizmo, bet šiais metais turime išvykstamą turizmą. Tie srautai siekia 20-30 proc. nuo įprastų metų. Kuo toliau, tuo daugiau žmonių galėtų važiuoti be į užsienį be karantino“, – teigė pašnekovas.
Anot U.Armalio, pati blogiausia yra atvykstamojo turizmo situacija. Šiandien kiekvienas į Lietuvą atvykęs užsienietis turi karantinuotis, be to, Lietuva apskritai nėra prioritetinė turizmo šalis. Todėl, kol situacija nepagerės, turizmo sektorius turėtų apsišarvuoti kantrybe.
Ministerija tikisi, kad galimybių pasas padės verslams atsigauti
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotai Galimybių paso koncepcijai Vyriausybė pritarė gegužės 5 d. Ministerijos atstovai tikisi, kad gegužės 25 d. įsigaliosiantis Galimybių pasas leis verslams dirbti pilnesniu pajėgumu, o žmonėms naudotis platesniu paslaugų ratu.
Viešojo maitinimo įstaigos, restoranai, kavinės, lošimo namai ir barai, išskyrus naktinius klubus, galės viduje aptarnauti Galimybių pasą turinčius žmones. Taip pat, įsigaliojus šiam pasui, bus galima rengti iki 500 žiūrovų turinčius renginius tiek uždarose, tiek atvirose vietose. Uždarose patalpose vyksiančių renginių metu žiūrovai privalėtų užimti ne daugiau kaip 75 procentus sėdimų vietų. Galimybių pasą žmonės turės pateikti prieš lankydamiesi renginyje ar maitinimo įstaigoje.
Galimybių pasas panaikins ribojimus asmeninėse šventėse dalyvaujančių žmonių skaičiui. Su šiuo pasu patalpas asmeninėms šventėms taip pat galės nuomotis neribotas asmeninės šventės dalyvių skaičius. Galimybių paso dėka bus galima teikti ir įvairias laisvalaikio pramogas tiek atviroje erdvėje, pavyzdžiui, plaukiojimą pramoginiais laivais, tiek uždaroje patalpoje, pavyzdžiui, biliardą ar boulingą. Turint Galimybių pasą, apgyvendinimo įstaigose viename kambaryje bus galima apgyvendinti ne tik tos pačios šeimos narius.
Galimybių pasas – tai asmeniui suteikiamas QR kodas telefone, kurį gaus žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, persirgę COVID-19 arba gavę neigiamą COVID-19 testo rezultatą. Šį kodą bus galima ir atsispausdinti.
Galimybių pasas bus suteikiamas pasiskiepijus arba persirgus COVID-19 liga, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu.
