„Atsižvelgiant į aukštą infliacijos lygį ir infliacijos lūkesčius, dabartinė griežta pinigų politikos pozicija bus ryžtingai palaikoma tol, kol bus pasiektas reikšmingas <....> prognozės krypties kritimas“, – teigė bankas.
R.T.Erdoganas dar kartą sukėlė suirutę rinkose birželio 1 dieną pakartodamas, jog yra „pasiryžęs“ išvysti palūkanų normų mažėjimą artimiausiais mėnesiais.
Kovo mėnesį jis atleido buvusį centrinio banko vadovą, sulaukusių rinkos pagyrų, kad per keturių mėnesių kadenciją siekdamas kovoti su infliacija ir palaikyti lirą padidino orientacinę palūkanų normą nuo 10,25 iki 19 procentų.
Bandydamas nuraminti rinką, naujasis centrinio banko vadovas Sahapas Kavcioglu birželio 2 dieną pareiškė, kad lūkesčiai dėl palūkanų sumažinimo artimiausiu metu „turi išnykti“.
Liros kurso smukimas nuo maždaug 3 lirų už vieną JAV dolerį 2016 metais iki maždaug 8,6 liros šią savaitę yra vienas iš veiksnių, dėl kurių šalies prezidentas nuolat ragina mažinti palūkanų normas.
16,6 proc. siekianti metų infliacija prisidėjo prie staigaus turkų perkamosios galios sumažėjimo ir pagrindinių prekių kainų kilimo.
R.T.Erdoganas laikosi netradicinio įsitikinimo, kad didesnės palūkanų normos skatina infliaciją, versdamos verslą didinti kainas, siekiant kompensuoti didesnes skolinimosi išlaidas.
Dauguma centrinių bankų visame pasaulyje mano, kad aukštesnės palūkanų normos mažina išlaidas ir taip padeda sumažinti kainas.
Visgi R.T.Erdogano pigių pinigų siekis padėjo Turkijos ekonomikai ūgtelėti 1,8 proc. 2020-aisiais – metais, kai gamybos pajėgumus suvaržė koronaviruso pandemija.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skaičiuoja, kad šiais metais Turkijos ekonomika ūgtels 5,8 procento.
„Nors neapibrėžtumas ir pažeidžiamumas padidėjo, Turkijos iššūkiai nėra neįveikiami“, – šį mėnesį teigė TVF.
Šiam tikslui pasiekti reikia „tvirto įsipareigojimo ir griežtos pinigų politikos pozicijos – nešvelninti pinigų politikos per anksti bei laiku ir gerai sukalibruoti ją, jei infliacijos lūkesčiai dar labiau padidės“.
