Greičiausiai niekas nenustebs, jei nežinote Bernardo Arnault, Gautamo Audani ar Mukesho Ambani pavardžių – visi šie vyrai yra turtingiausių pasaulio žmonių dešimtuke, kurį sudaro žurnalas „Forbes“.
Šie multimilijardieriai ne taip dažnai pakliūna į Vakarų žiniasklaidos puslapius, nors prabangos ženklų kompanijos „LVMH“ vadovas B.Arnault neseniai sužibėjo, kai pardavė savo privatų lėktuvą, kad niekas negalėtų sekti jo kelionių.
Vis dėlto, ko gero, sunku nežinoti šiandieninio „Forbes“ sąrašo lyderio Elono Musko.
Jo pavardė garsiausiai skambėjo pastaruosius dešimt metų dėl jo bendrovių pasiekimų automobilių ir kosminėje srityje bei kosmiškai augančio jo turto. Milijardierius aktyviai naudodamasis socialiniais tinklais nuolatos transliuoja įvairias idėjas, kurios dažnai atsiduria žiniasklaidos dėmesio centre.
Spalį E.Muskas taip pat nedingo iš įvykių radaro: tviteryje paskelbė daug pasipiktinimo sukėlusius siūlymus kaip „išspręsti“ karą Ukrainoje, supykdė Taivaną, pasiūlęs nepriklausomą šalį paskelbti „specialiąja administracine zona“, kurį laiką buvo nutaręs nebefinansuoti „Starlink“ palydovų veiklos Ukrainoje, nors netrukus apsigalvojo.
Ši spalio savaitė taip pat yra labai reikšminga – E.Muskas penktadienį už 44 mlrd. JAV dolerių nusipirko „Twitter“ bendrovę.
Tad kas jis, tas Elonas Reeve'as Muskas?
Savus milijonus susikrovė gana anksti
Būsimasis milijardierius gimė Pietų Afrikos Respublikos (PAR) sostinėje Pretorijoje, 1971 m. birželio 28 d., Maye ir Errolui Muskams. Mama buvo modelis ir dietistė, o tėtis – inžinierius ir nekilnojamo turto plėtotojas.
Šeimyna tikrai negyveno skurdžiai – būsimo milijardieriaus tėtis buvo sėkmingas verslininkas. Anot „Business Insider“, vėliau, jau po E.Musko gimimo, tapęs ir brangakmenių kasyklos bendrasavininkiu.
Tėvams išsiskyrus 1980 m. E.Muskas liko gyventi su tėvu. Viename interviu jis yra prasitaręs, kad gailėjosi šio sprendimo. „Jis buvo toks siaubingas žmogus, jūs net neįsivaizduojate“, – interviu leidiniui „Rolling Stone“ yra sakęs vyras.
1989 m., sulaukęs pilnametystės E.Muskas atvyko į Kanadą – iš šios šalies kilusi jo motina – ir kurį laiką gyveno pas giminaičius. Jis turi šios šalies, taip pat JAV bei PAR pilietybes.
1989 m. pradėjęs studijas Kvinso universitete, Kanadoje, jis 1992 m. persikėlė į Filadelfiją, kur Pensilvanijos universitete įgijo fizikos bakalauro laipsnį, o kitoje to paties miesto mokslo įstaigoje Whartono mokykloje – ekonomikos bakalaurą.
E.Musko, kaip verslininko karjera prasidėjo 1995 m., būnant 24 metų, kai jis nusprendė įšokti į tuo metu daug naujų galimybių žadančio interneto traukinį.
Kartu su broliu Kimballu ir nekilnojamo turto plėtotoju bei tėvų draugu Gregu Kouri jis įkūrė kompaniją „Zip2“. Ši kompanija verslams teikė duomenų bazes su vietinių kompanijų kontaktine informacija ir žemėlapiais, tarsi buvo tuomet populiarių telefonų knygų skaitmeninis atitikmuo.
Interneto startuoliai tuo metu buvo karščiausia prekė – rizikos kapitalo įmonės ir dideli rinkos žaidėjai vos per keletą metų čia investavo ne vieną dešimtį milijardų JAV dolerių.
1999 m. E.Musko verslą už 307 mln. JAV dolerių įsigijo tuometinis elektronikos gigantas „Compaq“.
Tačiau vos už metų nuo „Zip2“ įsigijimo, įvyko vadinamojo „dot-com“ burbulo sprogimas, kai pervertintų technologijų įmonių akcijų vertė staigiai krito. Nuo to nukentėjo ir pati „Compaq“, kuri 2002 m. buvo priversta restruktūrizuotis, o 2013 m. šis vardas apskritai išnyko iš technologijų žemėlapio.
Tačiau tai buvo ne E.Musko problemos. Iš šio sandorio jis gavo 22 mln. JAV dolerių, kuriuos galėjo skirti kitiems verslams finansuoti. Tiesa, 1 mln. jis išleido „McLaren“ sportiniam automobiliui.
1999 m. verslininkas ėmėsi naujo projekto – įkūrė interneto banką X.com, kuris vėliau susijungė su kompanija „Confinity“, plėtojusia elektroninių perlaidų sistemą „PayPal“. E.Muskas tapo naujos sujungtos kompanijos vadovu.
Nors greitai jis buvo atstatydintas valdybos sprendimu, tačiau išlaikė savo akcijų dalį.
Tai vėlgi buvo reikšmingas žingsnis – 2002 m. interneto prekybos platforma „eBay“ nusipirko „PayPal“ už 1,5 mlrd. JAV dolerių. E.Muskas buvo didžiausias bendrovės akcininkas su 11,72 proc. akcijų dalimi, todėl iš sandorio gavo riebius 175,8 mln. JAV dolerių.
„Tesla“ – E.Musko greitkelis į milijardus
Nors 2000-ųjų pradžioje E.Muskas jau buvo įgyvendinęs du sėkmingus, milijonus atnešusius projektus, tačiau tarp tikrųjų JAV milijardierių jis vis dar tebuvo labai smulki žuvelė.
E.Muskas į tikrąjį žinomumą iškilo dėl jo kompanijos „Tesla“ elektromobilių. Tiesa, nors ši bendrovė pirmiausia siejama būtent su E.Musko vardu, tačiau, skirtingai nei „SpaceX“, šis techniškai jos neįkūrė.
„Tesla Motors“ 2003 m. įregistravo verslininkai Martinas Eberhardas ir Marcas Tarpenningas, tačiau E.Muskas jos istorijoje pasirodo gana anksti – jau 2004 metais. Jis investavo į kompaniją 6,5 mln. JAV dolerių, tapo didžiausiu akcininku ir valdybos pirmininku.
2009 m. teisiškai sutarta, kad teisę vadintis bendraįkūrėjais turi ne tik minėtoji trijulė, bet ir dar du anksčiausiai prie bendrovės prisijungę darbuotojai.
2007 m. E.Musko vadovaujama valdyba privertė iš vadovo posto pasitraukti M.Eberhardą. Jis ir M.Tarpenningas bendrovę galutinai paliko 2008 m.
Tais pačiais metais pardavime pasirodė pirmasis automobilis – „Tesla Roadster“, kurių buvo pagaminta apie 2,5 tūkst. vienetų. 2010 m. „Tesla“ tapo biržoje listinguojama kompanija.
„Model-S“, pasirodęs 2012 m., tapo pirmuoju serijiniu bendrovės automobiliu. Sportiškasis „Model-X“ pradėtas pardavinėti 2015 m., o populiariausias bendrovės modelis „Model 3“ – 2017 m.
Skelbiama, kad pirmą kartą į žurnalo „Forbes“ pasaulio milijardierių sąrašą E.Muskas pateko 2012 m. su 2 mlrd. JAV dolerių turtu. Tąkart jis nebuvo net 100-tuke, nors tarp Amerikos milijardierių jo svoris didėjo – 2013 m. „Forbes“ JAV turtuolių sąraše jis užėmė 61 vietą jau su 6,7 mlrd. JAV dolerių.
2015 m. verslininkas į pasaulio turtuolių šimtuką galiausiai pateko – su 12 mlrd. JAV dolerių jis dalinosi pačia paskutine šimtuko vieta.
„SpaceX“ įkvėpė... vizitas į Rusiją
Gerokai praturtėjęs iš dviejų sėkmingų pardavimų, paraleliai su „Teslos“ projektu E.Muskas plėtojo savo kosmines ambicijas. Svajonės apie kosmosą prasidėjo netgi anksčiau nei automobilių gamyba – tiesiog „Tesla“ pradėjo greičiau duoti apčiuopiamų rezultatų.
Marsu ir galimybe ten nusiųsti kokią nors gyvybės formą E.Muskas susidomėjo 2001 m. Tačiau tuo metu jis neturėjo nieko – tik ambicijas.
Tais pačiais metais E. Muskas ir jo partneriai Adeo Ressi bei Jimas Cantrellas nuvyko į Paryžių ieškoti galimybių įsigyti raketų iš Europos kosmoso bendrovės „Arianespace“. Tačiau europietiškos raketos pasirodė per brangios.
Susitikimo metu trijulė gavo žinią, kad rusai ketina perdirbti keletą tarpžemyninių balistinių raketų, todėl Muskas su svita išskrido į Rytus, rašo inverse.com.
Iš viso su rusais įvyko trys susitikimai – vienas jų Los Andžele – kol buvo sutarta dėl 21 mln. JAV dolerių sumos. Kaip leidiniui „Esquire“ yra pasakojęs J.Cantrellas, nuvykus į Rusiją paaiškėjo, kad 21 mln. JAV dolerių rusai nustatė ne už visas, o už kiekvieną iš trijų raketų.
Negana to, rusai paskutinio susitikimo metu šaipėsi iš „pinigų neturinčio mažo berniuko“ E.Musko, prisimena J.Cantrellas.
Sandoris taip ir neįvyko, tačiau pastangos nebuvo bergždžios – verslininkas nusprendė, kad raketas yra geriau gaminti patiems.
2002 m. gegužę buvo įkurta „SpaceX“.
Kartu į Maskvą paskutinėms deryboms vyko ir aeronautikos ekspertas Mike'as Griffinas, dirbęs prezidentu Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) įkurtoje kompanijoje „In-Q-Tel“.
„Kartais raketų industrijai reikia savojo Henry Fordo ir galbūt Elonas Muskas yra kaip tik tas vyrukas”, – 2003 m. kalbėjo jis.
Tas pats M.Griffinas 2005 m. balandį buvo paskirtas NASA administratoriumi ir išbuvo šioje pozicijoje iki 2009 m.
Tai galiausiai tapo puikia žinute E.Muskui, nors kompanijos laukė ne pats šviesiausias periodas.
2006 m. įvyko pirmasis, tačiau nesėkmingas raketos „Falcon-1” paleidimas. Tiek šį, tiek antrą paleidimą finansavo JAV gynybos departamentas. Visi pirmi trys raketos paleidimai buvo nesėkmingi – tuomet tiek „SpaceX“, tiek „Tesla“, tiek pats E.Muskas atsidūrė ties bankroto slenksčiu.
Vis dėlto 2008 m., kai pirmoji raketa pakilo sėkmingai, bendrovė gavo naują 1,6 mlrd. JAV dolerių užsakymą iš NASA įgyvendinti Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) aprūpinimą kroviniais.
Tam skirtas kosminis aparatas „Cargo Dragon“ sėkmingai pirmą kartą TKS prisišvartavo 2012 m.
Metais prieš tai NASA užbaigė garsiųjų erdvėlaivių „Space Shuttle“ naudojimą, tad amerikiečiai ir likęs pasaulis devyneriems metams kitų galimybių nuskraidinti astronautų į TKS be Rusijos paslaugų neturėjo.
„SpaceX“ dirbo ir šia kryptimi. Keleivinės kapsulės kūrimas užtruko, tačiau tuo pat metu bendrovė plėtojo savo veiklą kitose srityse.
2013 m. kompanija pirmąkart sėkmingai paleido komercinį palydovą. Šalia to „SpaceX“ aktyviai mėgino ir naujovę, kurios iki šiol neturi nei viena pasaulio kompanija – į paleidimo aikštelę nusileidžiančią „Falcon 9“ raketą. Nemažai šių raketų sprogdavo nusileidimo metu, tačiau bandymai galiausiai davė vaisių 2015 m. gruodžio 15 d.
Tai atvėrė kelią raketas naudoti pakartotinai, atpiginant paleidimus.
2019 m. balandį kompanija išbandė sunkiąją raketą „Falcon Heavy“, kurios visi trys komponentai – pagrindinė raketa ir dvi pagalbinės raketos sėkmingai nusileido į žemę.
Šios skrydžio metu E.Muskas simboliškai sujungė du pagrindinius savo verslus – „Falcon Heavy“ skraidino ir vėliau skrieti kosmine erdve paleido raudoną „Tesla Roadster“ automobilį.
Galiausiai 2020 m. gegužę buvo paleistas pirmas sėkmingas kosminio aparato „Dragon 2“ skrydis, kuriuo į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) nuskrido du JAV astronautai.
Ši kapsulė yra gerokai modernesnė nei seno dizaino rusiškas „Sojuz“, aštuonerius metus buvusi vieninteliu būdu nuskristi į TKS. Ji gali talpinti vienu astronautu daugiau, be to, toks būdas yra pigesnis dėl daugkartinio raketų panaudojimo.
E.Muskas taip pat neatsisako Marso kolonizavimo vizijos, tam kuriamas specialus „Starship“ erdvėlaivis.
Anksčiau skelbta, kad 2023 m. ketinta siųsti 9 kosmoso turistus apskrieti Mėnulį. Minėti metai vis dar nurodomi misijos tinklalapyje, tačiau tiksli galimo skrydžio data nėra nurodoma.
Naujos idėjos – į kairę ir į dešinę
Kol „Tesla“, pagaliau pradėjusi įgyti populiarumą, kepė savo modelius, o „SpaceX“ raketos pradėjo sėkmingai kilti ir leistis, E.Muskas inicijavo arba vystė ir kitus projektus.
2016 m. už „Tesla“ pinigus buvo įsigyta E.Musko pusbrolių įkurta kompanija „SolarCity“, užsiimanti saulės elektrinių montavimu. Šis prekės ženklas ir pati kompanija šiandien yra inkorporuota į „Tesla“.
Tais pačiais metais įkurta kompanija „Neuralink“, kurios pagrindinis tikslas yra sujungti žmogaus smegenis su kompiuteriu.
2017 m. milijardierius įkūrė tunelių inžinerija užsiimančią bendrovę dviprasmiu pavadinimu „The Boring company“ (angl. boring – gręžimas, tačiau dažniau šis žodis naudojamas reikšme „nuobodus“). 2018 m. jis pardavinėjo 20 tūkst. liepsnosvaidžių su šios kompanijos ženklu.
Tiesa, dalis idėjų arba dar tik laukia savo valandos, arba apskritai nepasiteisino.
Pavyzdžiui, 2013 m. iškelta „Hyperloop“ – beoriame vamzdyje judančio traukinio ar paskirų kapsulių idėja, šiandien aktyviai nėra vystoma. Pats verslininkas laikomas šios idėjos iniciatoriumi, nors jo kompanijos aktyviai šios technologijos nevystė.
E.Musko kompanija „Tesla“ taip pat mėgina kurti robotus-humanoidus. Pirmieji prototipai pristatyti 2022 m. balandį, o spalio pradžioje buvo pasirodė naujas robotas „Optimus“.
Prognozuojama, kad kai tokie robotai pradės būti gaminami masiškai, vienetas galėtų kainuoti apie 20 tūkst. JAV dolerių. Anot įmonės, jis galėtų atlikti paprastas užduotis kaip laistyti augalus, nešioti dėžes ar kilnoti įvairius daiktus.
Jau minėta „Boring Company“ yra pradėjusi du realius projektus – funkcionalų požeminį tunelį automobiliams po Las Vegasu ir panašų bandomąjį tunelį Los Andžele.
Tai yra savotiškas „metro automobiliams“ atitikmuo ir turėtų mažinti kamščius šiame mieste, tačiau iki pilno planuojamo tunelių tinklo įgyvendinimo dar reikės palaukti.
2015 m. pradėtas „Starlink“ projektas, kurio tikslas – padengti žemės rutulį pasiekiamu palydoviniu internetu. Šiuo metu orbitoje sukasi 2,3 tūkst. „Starlink“ palydovų.
Tiesa, tokia jų gausa sukėlė astronomų pasipiktinimą – paleidus pirmuosius palydovus pastebėta, kad jie gana efektyviai atspindi šviesą ir taip tampa papildomais vizualinės taršos šaltiniais. „SpaceX“ kompanija pažadėjo sumažinti šią problemą, tačiau astronomų skundai tęsiasi iki šiol.
Iškilimą į turtingiausiųjų sąrašo viršų lėmė pandemija
Turtingiausiu pasaulio žmogumi verslininkas tapo per pandemijos pradžios akcijų ralį.
Jau 2020 m. birželio 1 d. „Tesla“ su 208 mlrd. JAV dolerių įvertinimu tapo vertingiausia pasaulio automobilių kompanija – vertingesnė nei pelningos milžinės „Toyota“ ar „Volkswagen“, kurios gamino milijonus vartotojų įvertintų automobilių. Nors iki tol „Tesla“ turėjo pelningų ketvirčių, bendrą metinį pelną ji pirmąkartą gavo tik 2020 m.
Tai nebuvo pabaiga – 2021 m. spalį „Teslos“ vertė perkopė 1 trln. JAV dolerių.
Ši sėkmė leido E.Muskui gerokai šoktelėti „Forbes“ milijardierių reitinguose: 2021 m. jis pirmąkart pasirodė dešimtuke – iškart antroje vietoje. 2022 m. pakilo į pirmąją.
Tiesa, jei „dot-com“ burbulą verslininkui pavyko prašokti net neįbrėžtam, elektromobilių rinkos burbulas bliuško jam būnant viršūnėje. Šiuo metu „Tesla“ akcijos, lyginant su jų vertės piku, nukritusios beveik dvigubai.
Spalio vidurys taip pat atnešė ne kokių žinių – nors finansinės III ketvirčio ataskaitos rodė 3,3 mlrd. JAV dolerių pelną, investuotojai nerimauja dėl tolesnių „Tesla“ automobilių paklausos perspektyvų. Bendrovės akcijų kainos dar labiau krito, o Kinijoje teko apie 5 proc. mažinti naujų „Teslų“ kainą, siekiant išlaikyti mažėjančią paklausą.
Vis dėlto, šios problemos kol kas netrukdo E.Muskui likti viršūnėje – nuolat atnaujinamame „Forbes Real Time Billionaires“ sąraše jis su 219 mlrd. JAV dolerių (spalio 28 dienos duomenimis) ir šiandien išlieka turtingiausiu planetos žmogumi.
Interneto vaikas su didele armija
Rimtus verslus pradėjęs nuo interneto, E.Muskas ten visuomet turėjo savo vietą.
Tačiau skirtingai nei kiti su technologijomis susiję turtingiausi pasaulio žmonės, kaip „Amazon" Jeffas Bezosas, „Google“ Larry Page'as ir Sergejus Brinas, ar „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Gatesas, jis čia yra gerokai ekscentriškesnis ir spontaniškesnis, į gerą tai, ar į blogą.
2009 m. E.Muskas atrado socialinį tinklą „Twitter“. Per tą laiką jis publikavo 19,5 tūkst. žinučių. Nuo šių metų balandžio jis mėgino kompaniją nusipirkti, kol galiausiai tai padarė šį penktadienį.
Vis dėlto nuolatinis dalijimasis bet kuo, kas tuo metu šauna į galvą, sukėlė nemenkų problemų. Štai 2018 m. E.Muskas tviteryje paskelbė, kad užsitikrino pakankamai pinigų, jog galėtų įsigyti visą „Tesla“ bendrovę ir taip patraukti ją iš biržos. Po šio pranešimo bendrovės akcijos šoktelėjo keliolika procentų, o Vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) padavė E.Muską į teismą dėl pažeidimų.
Galiausiai E.Muskas ir „Tesla“ sumokėjo po 20 mln. JAV dolerių baudą, verslininkas buvo priverstas pasitraukti iš valdybos pirmininko pozicijos.
2018 m. E.Muskas vieną iš tuo metu pasaulį prikausčiusios istorijos – Tailando urve įstrigusios berniukų futbolo komandos gelbėjimo operacijos – gelbėtoją tviteryje pavadino pedofilu. „Tesla“ akcijos kitą dieną krito 3,5 proc. pasirodžius naujienoms, kad E.Musko gali laukti ieškinys už šmeižtą. Šis netruko atsiprašyti.
Ne kartą pastebėta, kad neretai trumpi, abstraktūs ir bekonteksčiai verslininko įrašai tviteryje lemia, kad jo sekėjai puola pirkti nesusijusias akcijas.
Pastaraisiais metais E.Muskas įsivėlė į romaną su kriptovaliutomis, iš kurių labiausiai pamėgo bitkoiną – į šią kritpovaliutą investavo tiek „Tesla“, tiek „SpaceX“ – ir ypač dogecoin kriptomonetą.
Ji kadaise sukurta kaip ankstyvosios kriptovaliutų karštligės parodija, tačiau su E.Musko palaikymu tviteryje ji laikinai tapo finansiškai pakankamai svaria priemone – bendra visų valiutų vertė 2021 m. balandį siekė 39 mlrd. JAV dolerių, o nuo sausio iki balandžio vieneto vertė pakilo apie 5700 proc.
Tiesa, nuo savo populiarumo piko ji šiandien yra praradusi apie 89 proc. savo vertės. Prie to smarkiai prisidėjo ir E.Muskas – vien 30 proc. ji prarado po E.Musko pasirodymo populiaroje JAV laidoje SNL. Vėliau kritimas tęsėsi kartu su kriptorinka.
Politinės pažiūros ir kontroversijos
Naujas idėjas išmėginantis verslas ir interneto kartai patinkantys spontaniški poelgiai – tik viena, žaismingesnė E.Musko pusė. Po iš pirmo žvilgsnio vėjavaikišku fasadu slypi apskaičiuojantis verslininkas su savais principais.
Daug kalbų šį mėnesį sukėlė ir verslininko pasiūlymas, kaip „užbaigti“ Ukrainos ir Rusijos karą – atkartodamas Rusijos propagandines klišes, jis siūlė tarptautinei bendruomenei Krymą galutinai atiduoti Rusijai, o likusiose okupuotose teritorijose surengti naujus referendumus, įtvirtinti Kyjivo neutralų statusą.
„Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas sukūrė apklausą, leidžiančią daugiau nei 107 mln. jo sekėjų balsuoti už šią idėją. Į tokį pasiūlymą sureagavo ir politikai – Lietuvos prezidentas G.Nausėda milijardieriui atkirto, kad pavogus „Teslos“ ratus netampama automobilio savininku“.
Netrukus paaiškėjo, kad verslininkui „Starlink“ palydovų išlaikymas virš Ukrainos kainuoja per brangiai. „SpaceX“ pasiūlė Pentagonui perimti „Starlink“ naudojimo Ukrainoje finansavimą, kuris, jos skaičiavimais, iki šių metų pabaigos viršys 120 mln. JAV dolerių, o per artimiausius 12 mėnesių – 400 mln. dolerių. Tiesa, po kilusio šurmulio bendrovė persigalvojo.
Netrukus po žinutės apie Ukrainą, jis kiek netikėtai išstojo ir Taivano klausimu, kur irgi pasiūlė savitą „sprendimą“ – šią šalį paversti specialia nuo Kinijos priklausoma zona.
Tam vėlgi yra priežasčių – E.Muskas 2019 metais netoli Šanchajaus pastatė vieną iš baterijų „Gigafactory“ gamyklų, todėl nesunku nuspėti, kuriai pusei jis mieliau pataikaus.
Retai matoma E.Musko pusė išryškėjo ir per COVID-19 pandemiją. 2020 m. kovą, pandemijai įsibėgėjant, jis teigė, kad „koronaviruso panika yra kvaila“ bei kartojo įvairią sklindančią dezinformaciją apie virusą. Jis buvo labai nepatenkintas, kad reikalaujama stabdyti automobilių gamybą Fremonte, Kalifornijos valstijoje.
Tiesa, ilgainiui jo požiūris keitėsi. Nesiskiepijęs tada, kai skiepai nuo COVID-19 tapo prieinami, vakciną jis ir jo šeima galiausiai gavo.
E.Muskas save yra įvardijęs kaip libertarą – aktyvų laisvos rinkos šauklį. Dvipartinėje JAV sistemoje jis balsuodavo už demokratų partiją, vis dėlto 2022 m. jis nusprendė nustoti tai daryti ir pasirinkti respublikonus. Demokratų partiją jis įvardijo kaip „skaldymo ir neapykantos partiją“.
Per savo karjerą jis finansiškai yra rėmęs abi didžiąsias JAV partijas.
Lietuvoje: pakaitalas „Rail Balticai“ ir virtualus fabrikas
Nors E.Muskas daug sąsajų su Lietuva neturi, neskaitant to, kad ir čia galima įsigyti jo kompanijų produktų ar paslaugų, tam tikrų pėdsakų esama.
Štai 2016 m. E.Muskui paskelbus, kad žvalgosi vietos Europoje savo naujai baterijų gamyklai „Gigafactory“, dėl jos pradėjo varžytis keletas žemyno šalių.
Lietuviai taip pat buvo raginti teikti savo kandidatūrą – vienas didžiausių šios idėjos šalininkų buvo verslininkas Vladas Lašas, su E.Musku ne kartą bendravęs asmeniškai.
Galiausiai „Gigafactory“ statyboms pasirinkta Vokietija.
Tiesa, Lietuvos atstovams bent jau liko faktas, kad apie jų sukurtą virtualų „Gigafactory“ tuo metu itin populiariame vaizdo žaidime „Minecraft“ rašė ne vienas interneto šaltinis. Idėja net sulaukė „Tesla“ atstovų dėmesio.
Netiesiogiai Lietuvoje E.Musko idėjos ataidėjo ir 2017 m., kai Vilniuje lankėsi jau minėtą „hyperloop“ technologiją kurianti įmonė „Hyperloop One“. Tuo metu argumentuota, kad beoris tunelis galėtų tapti šalia einančia gerokai greitesne alternatyva „Rail Baltica“ geležinkeliui.
Tiesa, prie rimtesnių planų šia linkme taip ir neprieita, dar daugiau – iki šiol nėra nei vieno komercinio tokios technologijos pagrindu paremto maršruto. Kai kurios kompanijos, kaip tuo metu pristatyme Vilniuje dalyvavusi Lenkijos bendrovė „Hyperloop Poland“, per tą laiką pakeitė specializaciją ir perėjo prie magnetiniais laukais paremto transporto kūrimo.
2021 m. birželio mėnesį pranešta, kad E.Musko „Starlink“ Lietuvoje įkūrė savo įmonę. Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė džiaugėsi šios įmonės plėtra. „Tai gera žinia Lietuvos verslui, mokslui, greitesnio interneto norintiems vartotojams ir visai Lietuvai“, – teigė ji.
