„Sustainable Brand Index ™“ tyrimas atskleidžia, kaip vartotojai vertina prekės ženklą per tvarumo prizmę, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Darnaus Vystymosi Tikslus (angl. Sustainable Development Goals). Respondentai prekių ženklus vertino pagal aplinkosaugos bei socialinės atsakomybės kriterijus.
Lietuvos tyrime kiekvienas prekinis ženklas buvo vertinamas apklausiant daugiau nei 2500 respondentų, kurių amžius nuo 16 iki 75 metų. Apklaustieji vertino net 84 prekinius ženklus dvylikoje industrijų.
Kai kurios įmonės nuo 2022 m. neužleido savo lyderiaujančių pozicijų ir savo kategorijoje buvo išrinktos, kaip tvariausios klientų požiūriu: bankų kategorijoje tvariausiu ženklu išrinktas „Swedbank“, maisto ir gėrimų industrijoje – „Biržų duona“, maisto prekių kategorijoje – prekybos tinklas „Lidl“, degalų tiekėjų grupėje – naftos korporacija „Circle K“, tarp vaistinių – „Camelia“ vaistinė.
Išryškėjo ir nauji industrijų lyderiai: telekomunikacijų sferoje – mobilaus ryšio, interneto ir televizijos paslaugų operatorius „Telia“, elektros ir šildymo paslaugose – „Enefit“, siuntų pristatymo kategorijoje – „DPD“, elektroninės prekybos grupėje – „Senukai“ internetinė parduotuvė, transporto ir kelionių industrijoje pirmieji atsidūrė „Lietuvos Geležinkeliai“.
Per pastaruosius ketverius metus žmonių, teigiančių, kad priimant sprendimus dėl pirkinių pirmenybę teikia tvarumui, dalis nuo pernai paaugo 2% (iki 71 %) ir pasiekė 2020 m. lygį. Taip pat, tyrimo duomenimis, 2023 m. dauguma Baltijos šalių vartotojų vis dar reguliariai aptarinėja tvarumo klausimus – nuo 53 proc. vartotojų Lietuvoje iki 45 proc. vartotojų Estijoje ir 51 proc. vartotojų Latvijoje. Tačiau, lyginant su 2020 m. duomenimis, diskusijų tvarumo tema ženkliai sumažėjo: 2020 m. tvarumo klausimus teigė aptariantys 67 proc. vartotojų Lietuvoje, 66 proc. Latvijoje ir 61 proc. Estijoje. Apibendrinant ketverių metų perspektyvą, diskusijų mažėjimas pastebimas visose trijose Baltijos šalyse.
Darnaus vystymosi ekspertės, tvarumo konsultacijų įmonės „Sustain Advisory“ partnerės, Ievos Kazakevičiūtės teigimu, vertinti apklausas reikėtų atsargiai.
„Svarbu suprasti, jog yra skirtumas tarp to, kaip prekiniai ženklai yra suvokiami vartotojų akimis ir kokia yra reali situacija. Vartotojų nuomonę formuoja ir prekinių ženklų komunikacija, o šiandieninė rinkodara susiduria su daugeliu iššūkių – tarp jų ir žaliasis smegenų plovimas (angl. ‘’greenwashing’’). Visgi, vartotojų nuomonė tvarumo klausimu yra svarbi ir padeda formuoti teigiamus pokyčius verslo sektoriuje bei įvertinti, kad dar daug turime dirbti ties visuomenės ir verslo edukacija darnaus vystymosi temoje.’’
Anot I.Kazakevičiūtės vis daugiau įmonių prioretizuoja tvarumo klausimus – „vartotojai vertina etiškai veikiantį, socialiai atsakingą, darnų verslą, todėl natūralu, jog vis daugiau įmonių nusprendžia eiti šiuo keliu, o tai reikšmingai prisideda prie įmonės reputacijos ir to, kaip ją mato vartotojai bei klientai. Visgi, Baltijos šalių tyrimo raida rodo, kad verslai negali laikyti, jog vartotojai įmonių tvarumą pakankamai gerai supranta platesniame kontekste ir turi nuolat kalbėtis su savo vartotojais ir suinteresuotosiomis šalimis - užsiimti edukacija ir užtikrinti su tvarumu susijusios informacijos patikimumą bei skaidrumą.’’ Daugiau informacijos apie įmonių reitingą.
