„Šalies gyventojų dalis, kurie automobiliui įsigyti pasinaudotų lizingu, per pastaruosius dvejus metus išaugo nuo 17 iki 23 proc., o paskola nuo 6 iki 11 proc. Gerėjančias gyventojų finansines galimybes bei besikeičiantį požiūrį atspindi ir tai, kad šalyje pastaraisiais metais gerokai išaugo susidomėjimas lizingu ir naujų automobilių pardavimai“, – sako Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, maždaug du trečdaliai (63 proc.) šalies gyventojų automobiliui įsigyti naudotų asmenines lėšas. Palyginimui, kaimyninėse Baltijos šalyse automobiliui įsigyti savo santaupas panaudotų, atitinkamai, 54 proc. latvių ir 47 proc. estų.
Pasak T.Puliko, automobilius iš santaupų perkančių gyventojų dalis nuosekliai mažėja visose Baltijos šalyse. Šįmet, palyginti su analogiško tyrimo duomenimis 2019 m., automobilį iš savo santaupų perkančių gyventojų skaičius Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo atitinkamai 5 ir 6 proc. punktais, o Estijoje 14 proc. punktų.
Automobiliui ketina išleisti daugiau
Remiantis tyrimo rezultatais, beveik du trečdaliai (61 proc.) automobilį pirksiančių lietuvių jam planuoja išleisti daugiau nei kainavo dabartinė jų transporto priemonė. Pasak T.Puliko, per pastaruosius metus šalies gyventojai sugebėjo sukaupti daugiau santaupų, todėl jų galimybės planuoti stambesnius pirkinius dar labiau išaugo.
Nepriklausomai nuo to, ar automobilis perkamas iš nuosavų ar iš skolintų lėšų, rekomenduojama, kad jo išlaikymas įskaičiavus ir įsigijimo kainą sudarytų apie 15 proc. asmens ar šeimos mėnesio pajamų.
„Pavyzdžiui, jei automobilio pirkėjo pajamos siekia 1000 eurų į rankas, jo išlaidos automobiliui turėtų sudaryti iki 150 eurų per mėnesį. Jei automobiliu jis planuoja naudotis penkerius metus, reikėtų orientuotis į maždaug 9 tūkst. eurų sumą, įskaitant automobilio kainą, draudimą, kitus mokesčius ir išlaidas priežiūrai“, – pataria T.Pulikas.
Tiesa, ši suma gali būti didesnė, jei automobiliu ketinama naudotis ilgiau negu penkerius metus. Jei įsigyjamas naujesnis automobilis, jo kaina taip pat gali būti didesnė už rekomenduojamą sumą, nes po kelerių metų naudojimosi jis turės tam tikrą likutinę vertę. Tokio automobilio remonto išlaidos, tikėtina, taip pat bus mažesnės.
Remiantis „Swedbank“ duomenimis, naują automobilį lizingu įsigyjantys pirkėjai jam vidutiniškai skolinasi apie 19 tūkst. eurų. Kai lizingu perkamas naudotas automobilis, finansuojama suma sudaro apie 10 tūkst. eurų. Tuo metu paskolos automobiliui įsigyti suma vidutiniškai sudaro apie 6 tūkst. eurų.
Už kiek pirkti automobilį
Pasak T.Puliko, finansavimo būdo automobiliui įsigyti pasirinkimas gali nulemti, kokią galiausiai transporto priemonę klientas įsigyja.
„Pavyzdžiui, renkantis lizingą reikalinga pradinė įmoka, kuri dažniausiai sudaro ne mažiau nei 10-15 proc. automobilio vertės. Tokiu būdu norimam pirkiniui galima panaudoti turimas santaupas bei atitinkamai susimažinti vėlesnę mėnesinę lizingo įmoką, taip pat išsirinkti naujesnę ir modernesnę transporto priemonę“, − sako „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas.
Pasak jo, daugiau galimybių suteikia ir lizingo su likutine verte pasirinkimas. Šis būdas leidžia mokėti ne visą automobilio kainą, bet tik tą jos dalį, kuri nusidėvi per sutartyje numatytą laikotarpį iki iš anksto numatytos likutinės vertės.
„Likutinė vertė kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo konkretaus automobilio, jo įrangos, būklės, lizingavimo laikotarpio, tačiau dažniausiai siekia 20-40 proc. pradinės vertės“, − pažymi T.Pulikas.
Svarbu žinoti, kad iki sutarties pabaigos automobilio savininku registruojama lizingo bendrovė. Todėl automobilį įsigijus lizingu, jį būtina drausti KASKO draudimu bei įrengti atitinkamo lygio signalizaciją.
Nusprendę įsigyti elektromobilį, hibridinį automobilį ar benzininį modelį su žemomis emisijomis, gyventojai gali pasinaudoti palankesnėmis žaliojo lizingo palūkanomis, kurios leis sumažinti mėnesio lizingo įmoką.
„Dažnas pirkėjas turi pasirinkimo dilemą – įsigyti naudotą ar visiškai naują automobilį. Iš klientų patirties galime pasakyti, kad neretai naujesnio ir brangesnio automobilio eksploatacija per kelerius metus gali būti pigesnė už seno ir įvairių techninių trūkumų turinčio automobilio. Tačiau skolinantis automobiliui visada patariame atsižvelgti į kitus savo poreikius bei įsipareigojimus ir neužsikrauti per didelės finansinės naštos“, – pastebi T.Pulikas.
Numatytos kompensacijos
Pasak T.Puliko, šių metų gegužės viduryje įsigaliojo dar palankesnės sąlygos pereiti prie ekologiškesnio transporto, nes Aplinkos ministerija padidino Klimato kaitos programos kompensacines išmokas gyventojams už įsigytą elektromobilį.
Pagal šią programą, už kiekvieną įsigytą naują elektromobilį bus išmokama 5 tūkst. eurų subsidija, o už naudotą 2,5 tūkst. eurų, tai yra, atitinkamai, 1 tūkst. ir 500 eurų daugiau nei pernai. Papildoma 1 tūkst. eurų kompensacija bus skiriama už kiekvieną sunaikintą taršų automobilį.
Gyventojai paraiškas dėl kompensacijų gali teikti iki šių metų gruodžio 31 d. arba kol bus išnaudotos numatytos paramos lėšos.
