Nežino visų skolinimosi galimybių
Atliktos apklausos duomenimis, net 45 proc. respondentų pažymėjo, kad neįsivaizduoja, iš kur skolintis pinigus yra pigiausia. 35 proc. atsakė, kad norint pasiskolinti pigiai reikia skolintis iš draugų ar artimųjų. Tik 10 proc. tyrimo dalyvių paminėjo komercinius bankus, 3 proc. – tarpusavio skolinimo platformas ir 1 proc. pigiausiais skolintojais įvardino vartojimo kreditų kompanijas.
„Rezultatai aiškiai atskleidžia visuomenės žinias pinigų skolinimosi klausimu. Daugelis apie tai pripažįsta visai nenusimanantys, kita didelė dalis nepasitiki finansų įstaigomis ir finansinės pagalbos kreipiasi į savo pažįstamų ratą, o likusieji nelabai žino daugiau skolinimosi galimybių be bankų ar kredito unijų. Iš tiesų variantų yra daugybė ir tik juos visus žinant, galima išsirinkti sau labiausiai tinkantį“, - teigia „Paskolų klubo“ klientų aptarnavimo vadovė Edita Makarevičė.
Turintys mažiausiai žinių – jaunuoliai ir vyresnio amžiaus žmonės
Žvelgiant į apklausos pasirinkimą: nežinau, iš kur skolintis pigiausia, jį daugiausia rinkosi patys jauniausi, 16-19 m. ir patys vyriausi 45-64 m. tyrimo dalyviai. Rezultatai paaiškina situaciją, kad finansinio raštingumo švietimas mokyklose užima nedidelę dalį, o ankstesniais laikais šia tema buvo kalbama itin mažai.
„Tarp respondentų, kurie įvardijo tarpusavio skolinimo platformas, jaunuolių yra lygiai 0 proc. Tai rodo, kad greičiausiai dar mokykloje besimokantys asmenys net nenutuokia, kas tai yra. Tokį nežinojimą pastebime ir vyresniame amžiuje, nemaža dalis mūsų klientų prisipažįsta iš pradžių net nežinoję, kad tarpusavio skolinimo platformose pinigus paskolai suteikia ne platforma, o kiti žmonės – investuotojai. Mes esame tik tarpininkas“, - teigia E.Makarevičė.
Mažai gilinasi, net nusprendę imti paskolą
Anot „Paskolų klubo“ atstovės, finansų įstaigų pagrindinis tikslas yra ne stengtis suteikti paskolą, o užtikrinti, kad pasiskolinęs asmuo, ją tikrai grąžins. Dėl to finansinis raštingumo ugdymas yra itin aktualus ne tik sėkmingam turimų finansų valdymui, bet ir prireikus pasiskolinti, gerai išmanyti visus skolinimosi akcentus, kad paskola netaptų kasdienybę apsunkinančia našta.
„Tikrai pasitaiko, kad klientai nesusipažįsta su sutarties sąlygomis, jas patvirtina iškart. Retas klientas, kuris atidžiai jas perskaito ir susisiekia, jei kyla klausimų. Į būsimą įsipareigojimą reikia žvelgti labai atsakingai, įvertinti grąžinimo laikotarpį, permoką, įmoką, visus taikomus mokesčius, pasilyginti sąlygas keliose bendrovėse, tai negali būti spontaniškas sprendimas. Blogai turėti poziciją – jei duoda, tai ir imu. Jeigu draugui sąlygos geresnės buvo vienoje įstaigoje, nereiškia, kad ir jums bus taip pat. Pigiausią ir jums asmeniškai patogų sprendimą galima rasti tik pasidomėjus ne vienu variantu“, - patarimais dalinasi pašnekovė.
Nepasisekusiems sprendimams išeitis visada yra
Apklausos rezultatai diktuoja tendenciją, kad nemaža dalis vartotojų vis dar labiau linkę finansinės pagalbos prašyti iš artimųjų, nes gerai nesuprantant finansų įstaigų keliamų sąlygų baisu pasirašyti sutartį ir neturėti kelio atgal. Tačiau E.Makarevičė tikina, kad baimė kyla iš nežinojimo, tad net priėmus ne patį geriausią sprendimą, visada jį galima pakoreguoti.
„Žmoniška klysti ar kažko nežinoti. Tikrai būna, kad pasiėmęs paskolą supranti, kad kitur galėjai gauti geresnes sąlygas. Tačiau, kaip ir minėjau, reikia domėtis – dauguma finansų įstaigų siūlo refinansavimo galimybę, kai iš vieno kreditoriaus savo paskolą gali perkelti į kitą finansų bendrovę ir susimažinti palūkanas. Sprendimų, kaip pasilengvinti finansinę naštą yra tikrai daug, reikia konsultuotis, gilinti finansines žinias, tuomet ir skolinimasis nekels baimių iš nežinojimo“, - pataria E.Makarevičė.
