Dėl to pernai šalies biudžetas neteko apie 80 mln. eurų potencialių pajamų – 1 mln. daugiau nei ankstesniais metais.
Nelegalią cigarečių rinką tiriantis pasaulinis profesinių paslaugų bendrovių tinklas KPMG įvertino padėtį 27-ose ES valstybėse, taip pat Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Šveicarijoje bei naujai į tyrimą įtrauktose Ukrainoje bei Moldovoje.
Tyrimas parodė, kad per 2022 m. Lietuvoje suvartota 2,63 mlrd. cigarečių, t. y. 0,2 mlrd. mažiau nei 2021. Iš jų 0,59 mlrd. vienetų buvo nelegalūs tabako gaminiai – kontrabanda, klastotės ar legaliai įvežtos cigaretės iš kitų šalių.
Tyrimo duomenimis, pernai nelegalių tabako gaminių rinkos dalis Lietuvoje šiek tiek išaugo. Ji sudarė 19,2 proc., 0,2 procentinio punkto daugiau nei 2021 metais.
Problematiškiausių valstybių trejetą 2022 m. sudarė Prancūzija, Airija ir Graikija, kur nelegalios cigaretės užėmė atitinkamai 32, 24 ir 21 proc. rinkos dalis. Žemiau atsidūrusioje Jungtinėje Karalystėje nelegali cigarečių rinka sudarė 21 proc., o pirmą kartą į tyrimą įtrauktoje Ukrainoje – 20 procentų.
Iš kitos pusės, kaimyninėje Lenkijoje pavyko pasiekti žemiausius nelegalios rinkos rodiklius nuo 2005 m. – tik 4,2 proc. šalyje surūkytų cigarečių buvo nelegalios.
Į Lietuvą toliau plūsta rūkalai iš Baltarusijos
Nepaisant aktyvios kovos su kontrabanda, per paskutinius penkerius metus nelegali cigarečių rinka Lietuvoje išaugo nuo 17 iki 19,2 proc. Tam įtakos turėjo keletas veiksnių. Visų pirma – Lietuvos geografinė padėtis lemia, kad šešėlinė tabako gaminių rinka ypač greitai reaguoja į bet kokius mokesčių ir akcizų politikos bei pasiūlos ribojimo pokyčius, o efektyviai pažaboti kontrabandą yra ypač sudėtinga. Net ir 2022 m., kai sienoms su Rusija ir Baltarusija dėl migrantų krizės ir karo Ukrainoje skirtas išskirtinis dėmesys, kontrabandos dalis iš ten mažėjo labai nežymiai.
Didžioji dalis nelegalių suvartotų cigarečių – 0,46 mlrd. vienetų, t. y. 77 proc., Lietuvą pasiekė iš Baltarusijos. Ankstesniais metais šis rodiklis sudarė 83 proc. (0,49 mlrd. cigarečių). Dar 0,03 mlrd. suvartotų cigarečių sudarė rūkalai iš Lenkijos, 0,02 mlrd. daugiau nei 2021 metais.
Vis dar gausius nelegalių cigarečių kiekius iš kaimyninės šalies lemia penkiagubas kainų skirtumas – Lietuvoje cigarečių pakelio kaina vidutiniškai siekia 3,95 Eur, o Baltarusijoje – 0,7 Eur. Dalis kontrabandinių produktų per Lietuvą pasiekia ir kitas Europos šalis. Iš Lietuvos cigaretės keliauja į tokias šalis kaip Vokietija, Airija, Norvegija, Jungtinė Karalystė ir Belgija.
Pogrindinė gamyba juda į Vakarus
Kita vertus, tyrimą atlikę KPMG ekspertai pastebi, kad nelegalūs pogrindiniai cigarečių fabrikai steigiami vis arčiau rinkų, kuriose cigaretės yra brangiausios. Vis daugiau teisėsaugos reidų prieš pogrindinę gamybą vykdoma Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.
Prancūzija, apskritai, vis labiau šiurpina nelegalių tabako gaminių mastais, ten suvartojama beveik pusė (47 proc.) visų nelegalių cigarečių ES. Per metus Prancūzijoje surūkoma apie 8 mlrd. cigarečių klastočių, kurios gaminamos pogrindiniuose fabrikuose. Būtent augančios nelegalių cigarečių vartojimo apimtys tokiose šalyse kaip Prancūzija ir Belgija lėmė, kad šešėlinė rūkalų rinka ES pernai padidėjo 0,7 procento.
Savo ruožtu ekspertai įspėja, kad istorija rodo, jog ekonominiu sunkmečiu žmonės yra linkę labiau atsigręžti į šešėlinę rinką, o kaip tik šiuo metu infliacija smarkiai prislegia vartotojų perkamąją galią.
Įžvelgia pavojų
Didžiausios pasaulyje tabako gamintojos, siekiančios, kad ateityje cigarečių apskritai turėtų nelikti, atstovas teigė matantis pokyčių ir kaitinamojo tabako gaminių rinkoje.
„Gyventojai vis dar ieško pigesnių gaminių, o tam įtakos turi ir šalies geografinė padėtis, ir bendra ekonominė situacija bei augančios kainos. Esant tokioms sąlygoms joks tabako ar nikotino gaminys neturi imuniteto nelegaliems gaminiams ir prekybai. Be abejonės, nelegalią prekybą skatinantys veiksniai gali paveikti ir kaitinamojo tabako rinką“, – teigia Liudas Zakarevičius, „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų direktorius Baltijos šalims.
Anot jo, bedūmių gaminių kainų skirtumai ES šalyse bei už jos ribų ir artėjantis išreikšto skonio draudimas taip pat gali turėti įtakos neapskaitytai rinkai. „Kaitinamojo tabako gaminiai Lietuvą pasiekia ir iš kaimyninių šalių, pavyzdžiui Lenkijos, kur šie gaminiai kainuoja mažiau. Taip pat neramina, kad, įsigaliojus kaitinamojo tabako su išreikštu skoniu draudimui, gali išaugti šių produktų įvežimas iš ne ES šalių, kur toks draudimas negalioja. Be to, plečiantis neapskaitytai tabako ir nikotino rinkai, šalį gali pasiekti ir neaiškios kilmės bei kokybės produkcija, pavyzdžiui, kaip nutiko su elektroninėmis cigaretėmis uždraudus jų skonius“, – teigė L.Zakarevičius.
Valstybės praranda milijardus eurų
Tyrimą atlikę pasaulinio profesinių paslaugų bendrovių tinklo KPMG ekspertai suskaičiavo, kad visoje ES 2022 m. buvo suvartota per 35,8 mlrd. cigarečių. Valstybėms tai kainavo maždaug 11,3 mlrd. Eur per mokesčius negautų pajamų – net 8,5 proc. daugiau praradimų nei buvo 2021 metais. Pogrindiniai tabako gaminių fabrikai ir aukštumas pasiekęs jose pagaminamų klastočių vartojimas buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl per metus paaugo bendras ES suvartojamų nelegalių cigarečių kiekis.
Gauta statistika kaip ir prieš metus pagrindžia nuogąstavimus, kad situacijai suvaldyti tradicinių tabako kontrolės priemonių nebepakanka, o finansinės įplaukos iš nelegalių cigarečių vis gausiau pildo nusikaltėlių grupuočių kišenes.
Metinę studiją nelegalių cigarečių rinkai 2022 m. įvertinti KPMG atliko kompanijos „Philip Morris International“ užsakymu. Ekspertai vertino padėtį 27-ose ES valstybėse, taip pat Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Šiemet į tyrimą pirmą kartą buvo įtrauktos Ukraina ir Moldova.
KPMG atlikdamas metinį nelegalių cigarečių rinkos tyrimą analizavo įvairius duomenis, tokius kaip ES šalyse legaliai parduodamų cigarečių pardavimų apimtys, kelionių duomenys ir viešai prieinama informacija, pavyzdžiui, apie rūkymo paplitimą ir vidutines cigarečių kainas. Taip pat remtasi bendrovės atliekamu tuščių cigarečių pakelių tyrimu.
Visi KPMG tyrimo duomenys ir metodologija yra pateikiami čia.
