Skaičiavimai atlikti įvertinus LEZ teritorijoje esančių įmonių išmetimus bei fonines teršalų koncentracijas, t.y. 2 kilometrų atstumu esančių ūkinės veiklos taršos šaltinių ir mobilių taršos šaltinių išmetamus teršalus.
Vertinimas atliktas pagal tarptautinius standartus atitinkančią metodiką, todėl rezultatus galima palyginti tiek su Europos Sąjungos, tiek su Lietuvos Respublikos norminiais dokumentais.
Aplinkos oro kokybės vertinimą atliko dukterinė Danijos bendrovės „COWI Consulting Engineers and Planners AS“ įmonė „COWI Lietuva“. Ši įmonė yra viena didžiausių inžinerinių konsultacijų ir projektavimo bendrovių Lietuvoje. Ji veikia kaip nepriklausoma inžinerinė - konsultacinė bendrovė.
Vertinimo metu buvo skaičiuojama pagrindinių aplinkos oro teršalų - anglies monoksido, azoto oksidų, sieros dioksido bei kietųjų dalelių - koncentracija. Tyrimai parodė, kad LEZ teritorijoje ir artimiausiai prie LEZ‘o esančių Lypkių, Rimkų bei Jakų gyvenviečių aplinkos oras neužterštas – išmetimai sudaro mažą dalį šiems teršalams nustatytų leistinų ribinių dydžių: anglies monoksido koncentracija sudaro 0,4-1 proc., sieros dioksido 4-9 proc., azoto oksidų 19 proc., kietųjų dalelių 24-50 proc. leistinų normų. Šie ribiniai dydžiai yra nustatomi teisės aktais juos pagrindžiant moksliniais tyrimais ir yra tokio lygio, kad nesukelia kenksmingo poveikio žmonių sveikatai bei aplinkai.
Tačiau šalia LEZ‘o esančios vienos iš pagrindinių miesto transporto arterijų - Šilutės plento - oro užterštumas pagal atskirus parametrus yra net kelis kartus didesnis nei LEZ‘e. Tai dar kartą patvirtina ankstesnių tyrimų ir oro kokybę kontroliuojančių įstaigų išvadą, kad pagrindinis taršos šaltinis Klaipėdos mieste yra ne gamybinė veikla, o transportas.
„Griežtus aplinkosaugos reikalavimus investuotojams keliame tiek atrankos metu, tiek jiems pradėjus veiklą zonoje. Vieni svarbiausių kriterijų - netarši veikla, būtinybė diegti šiuolaikines technologijas, gamybos procesų atitikimas šiuolaikiniams pasauliniams standartams. Draugiška aplinkai pramonės veikla galima ir būtina, be jos nebus nei miesto, nei LEZ‘o sėkmingos plėtros“, - sakė Raimondas Bakas, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Lyginant oro teršalų sklaidos skaičiavimo rezultatus 2011 ir 2012 metais matyti, kad visų teršalų vidutiniai metinės koncentracijos dydžiai LEZ išlieka labai panašūs arba mažesni. Bendra tendencija išlieka tokia pati jau kelerius metus iš eilės: nagrinėjamų teršalų koncentracijos nedidėja ir sudaro vidutinį arba žemesnį už vidutinį nustatytų leistinų ribų dydį.
„Kartais Klaipėdos LEZ adresu dar pasigirsta kaltinimai dėl aplinkos taršos. Geriausias atsakas tokiems kritikams yra tyrimų skaičiai. Šiame kontekste galiu tik priminti, kad 2012 metais tarptautiniai ekonomikos ekspertai iš
15000 lyderiaujančių Europos kompanijų Klaipėdos LEZ‘ą išrinko ir nominavo „European Business Awards 2012“ apdovanojimui būtent už veiklos tvarumą bei aplinkos saugojimą“, - sakė Povilas Vasiliauskas, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininkas.