„Valstybė auklė“ (angl. Nanny state) – britų kilmės terminas, reiškiantis požiūrį, kad vyriausybė ar jos vykdoma politika yra pernelyg globėjiška arba nepagrįstai kišasi į asmeninį pasirinkimą. Šiuo terminu tokia vyriausybė prilyginama auklės vaidmeniui auklėjant vaikus.
„Nanny State Index“ nuo 2017 m. sudaro Jungtinėje Karalystėje įsikūręs „Ekonominių reikalų institutas“ (angl. „Institute of Economic Affairs“).
Šalys jame vertinamos pagal keturis kriterijus – alkoholio, tabako, el.cigarečių bei maisto / nealkoholinių gėrimų ribojimus.
Lietuva yra antroje vietoje po Turkijos pagal alkoholio (18,5 balo), trečia – pagal el.cigarečių (11,5) kontrolę.
Nors visos valstybės mažiausiai riboja maisto / nealkoholinių gėrimų vartojimą, Lietuva ir čia patenka tarp septynių griežčiausių reguliuojančių šalių. Tiesa, didžiąją Lietuvos balo dalį sudaro energetinių gėrimų pardavimo jaunesniems nei 18 metų asmenims ribojimas.
Liberaliausiai Lietuva atrodo pagal tabako ribojimus (9,9 balo) – ji dalijasi 15 vieta su Suomija.
Vokietija taiko mažiausiai ribojimų
2021 m. indekse Lietuva buvo antra, tačiau jos vietą pagerino šiais metais į tyrimą įtraukta Turkija (54,2 balo), kuri reguliavimų griežtumu pirmauja visose kategorijoje, išskyrus tabako kontrolę.
Šalia Turkijos, Norvegijos (43,3) ir Lietuvos dar rikiuojasi Suomija (36,6) ir Vengrija (35,6).
Estai rikiuojasi septinti (33,1), kaimynai latviai (30,4) ir lenkai (29,4) užima atitinkamai 8 ir 9 vietas.
Tuo tarpu „laisviausių“ šalių penketuką sudaro Ispanija, Liuksemburgas, Italija, Čekija ir Vokietija (10 balų).
Pačiame sąrašo dugne esanti Vokietija griežčiausiai prižiūri tik tabako pardavimą (5,6 balo), tačiau ir šis rodiklis pats liberaliausias tarp tyrimo šalių.
Tyrime paminėta daugybė Lietuvoje taikomų taisyklių
Tyrimo puslapyje, skirtame Lietuvai, išvardijama gausybė susistemintų draudimų ir ribojimų, kurie galioja Lietuvoje:
- Uždrausta prekyba visomis elektroninėmis cigaretėmis, išskyrus tabako skonio
- padidino el.cigarečių skysčio mokestį nuo 0,12 iki 0,19 euro/ml.
- uždraudė internetu pardavinėti e. cigarečių gaminius iš kitų šalių.
- Pagal Alkoholio kontrolės įstatymą (2018 m.) Lietuva tapo vienintele ES šalimi, kurioje asmenys turi būti sulaukę 20 metų, kad galėtų nusipirkti alkoholio.
- Alkoholiniais gėrimais parduotuvėse negalima prekiauti iki 10 val. ryto ir po 20 val., išskyrus sekmadienį, kai parduoti alkoholio nebegalima nuo 15 valandos); anksčiau darbo laikas buvo nuo 8 iki 22 val.
- Prekyba alkoholiu degalinėse buvo uždrausta 2016 m. sausio mėnesį.
- Įvairios alkoholio akcijos, įskaitant prizus, kuponus, dovanas, nemokamus pavyzdžius ir nuolaidų kampanijas, buvo uždraustos 2016 m.
- Uždrausta rinkodara alkoholio reklamos draudimą visomis formomis, įskaitant importuojamus žurnalus.
- Nuo 2015 m. sausio mėnesio draudžiama pardavinėti energetinius gėrimus jaunesniems nei 18 metų asmenims.
- Energetinių gėrimų reklama uždrausta švietimo įstaigose, koncertų ar sporto salėse, teatruose, kino teatruose ir bet kokioje vaikams skirtoje žiniasklaidoje.
- Rūkyti draudžiama daugumoje uždarų viešųjų vietų ir kai kurių paplūdimių dalyse.
- Nors patalpose leidžiama rūkyti, kai kurios savivaldybės skelbia, kad tam tikros lauko viešosios miesto aikštės ir autobusų stotelės yra nerūkymo zonomis.
- Nuo 2021 m. sausio mėn. draudžiama rūkyti daugiabučių namų balkonuose, terasose, kai bent vienas pastato gyventojas nepritaria rūkymui.
- 2016 m. Tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme elektroninėms cigaretėms taikomos tokie pat griežti apribojimai kaip ir tabako gaminiams.
Du požiūriai: kiek valstybė turėtų įsikišti?
Su vertinimu, kad valstybės priežiūra yra blogai, ko gero, nesutiktų ne tik sveikatos apsaugos sektoriaus atstovai, tačiau ir daugybė politikų, nuolatos siūlančių naujų apribojimų.
Pastaruoju metu bene daugiausia naujų taisyklių įvedama naujausiai kategorijai – elektroninėms cigaretėms. Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį pritarė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimams, draudžiantiems į Lietuvą tiekti elektronines cigaretes ir pildykles, turinčias pridėtinio kvapo ir skonio, išskyrus tabako. Dabar jas svarstys Seimas.
Kur yra protinga riba tarp asmeninės laisvės ir valstybės globos?
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis 15min teigė, kad akciziniai ribojimai neužkerta asmens teisės vartoti produktų – tiesiog sumažėja jų įperkamumas.
„Net ir su akcizais teisė apsispręsti išlieka, niekas jos neatima. Gali vartoti. Šioje vietoje norisi priminti, kad liberalizmui irgi yra ribos – geriausiai tai iliustruoja posakis, kad vieno žmogaus teisė mojuoti kumščiais baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus nosis“, – kalbėjo ekonomistas.
Jo teigimu, kadangi už sveikatos apsaugą mokame visi bendrai, žalingas vieno žmogaus gyvenimo būdas vėliau užkelia kaštus visai visuomenei.
„Dažnai išlaidos susijusios su sudėtingų lėtinių ligų gydymu gali siekti šimtus tūkstančių eurų. Reikia prisiminti, kad jei žmogus tik kenkia sau, yra ir neigiami eksternalitetai, kai jis pakenkia ir visuomenei, ir aplinkai“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė Karolina Mickutė teigė, jog reitingo rezultatas rodo, kad valdžios kontrolė ir reguliavimo smulkmeniškumas yra linkęs plėstis ir vieni reikalavimai nuolat gimdo kitus.
„Dažniausia to priežastis, kad per retai yra vertinamas taisyklių efektyvumas, jų peržiūra menkai vykdoma, ribojimus dažnai renkamasi didinti. Pavyzdžiui, uždraudus rūkyti privačių daugiabučių balkonuose savivaldybės džiaugėsi, kad per dvejus metus išrašytas baudas galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Tačiau tai nereiškia, kad žmonės nustojo rūkyti – veikiau tai rodo, kad tokio reikalavimo laikymosi yra neįmanoma užtikrinti praktiškai“, – kalbėjo ji.
K.Mickutė taip pat atkreipė dėmesį, kad uždraudus reklamuoti alkoholinius gėrimus, reklamuojami nealkoholiniai, o padidinus akcizus alkoholiui, augo šių produktų paklausa kaimyninėse valstybėse. Tokiais atvejais, norėdami sutaupyti gyventojai renkasi arba vykti į kaimynines šalis apsipirkti, arba vartoti alkoholio pakaitalus, įsigyti jų šešėlinėje rinkoje.
„Nanny State Index“ mums dar kartą primena, kad siekdami pagerinti piliečių sveikatą, politikos formuotojai daugiau dėmesio turėtų skirti ekonomikos augimui, o ne piliečių elgesio kontrolei draudimais ir mokesčiais“, – komentavo LLRI atstovė.
