Siekdama susirasti laikiną darbą moteris užsiregistravo „Vorkis“ valdomoje „Workis.online“ tarpininkavimo platformoje, skirtoje suvesti darbdavius ir darbo ieškančius asmenis. Paskyra kurį laiką buvo aktyvi: jos kandidatūra tiko kelioms pozicijoms, buvo išsiųstos sutartys, kurių pareiškėja nepasirašė. Negalėdami su pareiškėja susisiekti ir išsiaiškinti, kodėl ji nepriėmė darbo pasiūlymų, „Vorkis“ atstovai sustabdė paskyros veikimą.
Pareiškėja kreipėsi į svetainės administraciją norėdama išsiaiškinti, kodėl nebegali naudotis svetaine. Administracijos atstovai klausė, ar pareiškėja yra Lietuvos pilietė. Sulaukę pareiškėjos atsakymo, kad ji turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, jie informavo, jog, pagal šalies įstatymus, tik Lietuvos Respublikos piliečiai gali dirbti laikinąjį darbą. Dėl šios priežasties pareiškėjos paskyra nebuvo pakartotinai aktyvuota.
Įdarbinimo procese informacija apie pilietybę yra svarbi, kadangi užsieniečiai (ne Lietuvos piliečiai) negali dirbti laikinojo darbo. Toks draudimas negalioja tik Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės (EEE) piliečiams bei jų šeimos nariams. UAB „Vorkis“ atstovai suteikdami informaciją apie platformos ir įdarbinimo Lietuvoje specifiką šios išimties nepristatė ir neišsiaiškino, kad pareiškėja, nors ir yra užsienietė, vis tik turi teisę dirbti laikinąjį darbą – ji yra Lietuvos piliečio šeimos narė.
Lygių galimybių kontrolierė pabrėžia, kad įmonė, teikianti tarpininkavimo tarp darbdavių ir darbo ieškančių žmonių paslaugas, turėtų nepamiršti, kad laisvas asmenų judėjimas Europos Sąjungoje bendrijos piliečiams ir jų šeimos nariams garantuoja teisę dirbti bet kurioje iš ES narių.
„Darbo ieškantis asmuo nebūtinai išmano sudėtingą teisinį reglamentavimą, todėl šiuo atveju įmonė turėjo dėti pastangas siekdama išsiaiškinti, ar konkretus asmuo gali būti įdarbintas pagal laikinojo darbo sutartį. Prieš atsisakant teikti paslaugas, būtina įvertinti visas aplinkybes. Tikslinga būtų aktualią informaciją, kas gali būti įdarbinami pagal laikinojo darbo ar kitas sutartis, asmenims pateikti jiems registruojantis platformoje,“ – sako B.Sabatauskaitė.
Ji kreipėsi į UAB „Vorkis“ rekomenduodama pašalinti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus. T. y. išsamiai supažindinti savo darbuotojus su užsieniečių teisinės padėties reglamentavimu darbo rinkoje, kad vartotojai ateityje nepatirtų diskriminacijos pilietybės pagrindu.
Laisvas asmenų judėjimas yra viena pagrindinių laisvių, kurias garantuoja ES pilietybė. Šią laisvę įtvirtina ES teisės aktai. Pagal Europos parlamento ir Tarybos direktyva dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, darbuotojai vietinėje darbo rinkoje yra apsaugomi nuo diskriminacijos dėl pilietybės.
Lygių galimybių įstatymas paslaugų teikėjus įpareigoja užtikrinti, kad informuojant apie paslaugas nebūtų išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas arba teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl lyties, amžiaus, pilietybės ir kitų asmens tapatybės požymių.
Pilietybė, kaip pagrindas dėl kurio draudžiama diskriminuoti, apima ES narių ir EEE piliečių bei jų šeimos narių pilietybę.
