„Ūkininko patarėjo“ agonija: jokio turto neturintį bendrovės direktorių spaudžia ne tik darbuotojai, bet ir antstoliai

Sandorio iki šiol nebaigė?

2017-ųjų spalį Seime įsitvirtinusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos lyderis R.Karbauskis pranešė, kad pardavė turėtas bendrovės „Ūkininko patarėjas“ akcijas. Už galimybę valdyti trečdalį bendrovės akcijų Seimo lyderis su bendrove „Dvylika pirklių“, kaip viešai buvo teigiama, suderėjo 450 tūkst. eurų.

Spalio 11-ąją pasikeitus akcininkams, naujuoju bendrovės direktoriumi tapo Julius Skestenis, o laikraščio „Ūkininko patarėjas“ vyriausiuoju redaktoriumi – buvęs „Valstiečių laikraščio“ vyriausiasis redaktorius Gintautas Misiukevičius. Vadovavimą „Valstiečių laikraščiui“ perėmė jo žmona Ingrida Misiukevičienė.

Kokiomis sąlygomis faktinis Seimo vadovas perleido „Ūkininko patarėjo“ akcijas bendrovei „Dvylika pirklių“, niekas nežino, tačiau gali būti, kad R.Karbauskiui už jas iki šiol nesumokėta – bent jau neseniai atnaujintoje jo pajamų ir turto deklaracijoje nematyti duomenų apie 450 tūkst. eurų susigrąžinimą.

Dar pernai buvo paviešintos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos išvados, kuriose patvirtinama, jog sudarydama sandorį su R.Karbauskiu „Dvylika pirklių“ 450 tūkst. eurų neturėjo ir už akcijas sumokėti negalėjo.

Jei „Dvylika pirklių“ savo įsipareigojimų neįvykdys, akcijos, matyt, liks R.Karbauskio turtu.

15min 2018 m. gegužę išsamiai rašė apie „Ūkininko patarėją“ draskantį senųjų ir naujųjų akcininkų konfliktą. Buvęs „Ūkininko patarėjo“ pagrindinis akcininkas ir vadovas Vytenis Neverdauskas tikino, kad bendrovė užvaldyta, o naujasis leidinio vyr. redaktorius Gintautas Misiukevičius kaltino buvusį vadovą V.Neverdauską dėl prastos bendrovės padėties. Nauja „Ūkininko patarėjo“ vadovybė V.Neverdauskui pateikė ieškinį dėl 0,5 milijono eurų žalos bendrovei atlyginimo.

Beturtis, kurį medžioja antstoliai

Valstybės įmonės Registrų centras šių metų rugsėjo 2 d. atnaujinti duomenys rodo, jog sandorį su R.Karbauskiu sudariusi bendrovė „Dvylika pirklių“ yra dvejus metus iš eilės finansinių ataskaitų nepateikusi įmonė. Dar anksčiau buvo nurodyta, jog ši įmonė trejus ir daugiau metų piktybiškai neteikia finansinių ataskaitų. Joje dirba vos vienas darbuotojas.

Tačiau įdomiausia figūra, matyt, yra „Dvylika pirklių“ atstovas – bendrovei „Ūkininko patarėjas“ vadovaujantis J.Skestenis. Įsakymus pasirašinėjantis direktorius, kurio dauguma darbuotojų nėra net matę.

2018 m. rugpjūtį raštu pareikalavę surengti susitikimą su laikraštį „Ūkininko patarėjas“ leidžiančios bendrovės vadovu, septyni kraštų korespondentai jokio atsakymo iki šiol nesulaukė.

Direktorius, atrodo, yra kietas riešutėlis ne tik bendrovėje dirbantiems korespondentams. Jo ieško antstoliai, vykdantys net 20 skirtingų bylų. Tokios žinios sulaukė bendrovės akcininkai, pareikalavę išieškoti iš J.Skestenio teismo priteistus 600 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Antstolis Dainius Šidlauskas bendrovės „Ūkininko patarėjas“ akcininkams Alantai Neverdauskienei, Vyteniui Neverdauskui, Algimantui Snarskiui ir Antanui Ščiupokui pranešė, kad skolininkas J.Skestenis neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą.

Visos bendrovės „Ūkininko patarėjas“ direktoriaus J.Skestenio sąskaitos bankuose areštuotos, antstoliai tvirtina, kad pinigų judėjimas jose nevyksta.

„Skolininkas dirbantis, darbovietės buhalterijos vykdo išskaitas, tačiau išskaitos yra labai mažos, kadangi skolininko Juliaus Skestenio atžvilgiu yra vykdoma 20 vykdomųjų įvairių bylų, bendra išieškotina suma viršija 90 000 Eur“, – bendrovės „Ūkininko patarėjas“ akcininkų advokatui raštu paaiškino antstolio D.Šidlausko padėjėja Daiva Suginaitė.

Skolų išieškojimo negalima nukreipti ir į J.Skestenio žmonos turtą, nes sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį, kurioje numatyta, jog visas turtas, įgytas po vedybų sutarties patvirtinimo dienos, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Gyvi šventa dvasia

Direktoriaus J.Skestenio nepažįstantys „Ūkininko patarėjo“ korespondentai neturi net kam pasiskųsti dėl laiku nemokamų atlyginimų. Bandymai susisiekti telefonu taip pat neduoda jokios naudos.

Rugsėjo 10 d. vieną kartą man atsiliepęs telefonu, J.Skestenis paprašė perskambinti po valandos, tačiau vėliau telefonas tylėjo – išsiaiškinti, kada bus sumokėti įsiskolinimai už 2017 m. bendrovės leistiems žurnalams „Šeimininkė“ ir „TOP moterys“ parengtus rašinius man taip ir nepavyko.

2017 m. rudenį akcininkai skelbė turėję 80 tūkst. eurų balansinio pelno, tačiau atėję nauji bendrovės vadovai pirmiausia panaikino vietoj populiariosios „Šeimininkės“ ką tik pradėtą leisti žurnalą „TOP moterys“. Aiškino, kad jis nuostolingas.

Nuo tada vėluoja ir atlyginimai. Šių metų balandį, gegužę, birželį regionuose dirbantys žurnalistai gyveno pusbadžiu – į kai kurių sąskaitas per mėnesį įkrisdavo vos po 200 eurų. Žmonės nebežino, už kurį mėnesį mokamas atlyginimas ir kiek bendrovė jiems yra skolinga. Algų reikalaujantiems korespondentams liepiama kalbėtis su buhalterija, o jos darbuotojos sako nieko nežinančios – išmokės, kai turės bendrovės vadovų nurodymą. Negana to, bendrovė kai kuriuos savo korespondentus paliko dar ir be darbo priemonių – Marijampolės regione dirbančiai žurnalistei liepą net nepranešus buvo išjungtas telefonas ir interneto ryšys.

Kraštų korespondentams mokamas minimalus atlyginimas plius vienas arba du eurai. Autoriniai atlyginimai pamiršti nuo tada, kai pasikeitė bendrovės akcininkai, jų negauna dauguma regionuose dirbančių žmonių. Nemokama ir už Kaimo plėtros programos viešinimo rašinius, nors sutartyje su Žemės ūkio ministerija yra numatyta lėšų straipsniams parengti.

Gegužę ir birželį dėl vėluojančio atlyginimo kreipiausi į Kauno miesto darbo ginčų komisiją. Balandžio mėnesio atlyginimas man vėlavo 42, gegužės – 37, birželio – 6 dienas. Liepos 15 d., prieš pat darbo ginčų komisijos posėdį, UAB „Ūkininko patarėjas“ susikaupusias darbo užmokesčio skolas išmokėjo, tačiau kiti korespondentai ir vėl turėjo tenkintis trupiniais.

Socialinio draudimo įmokų įsiskolinimus kiekvieną mėnesį fiksuoja ir „Sodra“. Rugpjūtį „Ūkininko patarėjuje“ jie buvo išaugę kone iki 8,3 tūkst. eurų.

Į raštiškus žurnalistų prašymus nei bendrovės direktorius, nei vyriausiasis redaktorius dėmesio nekreipia – pastarasis yra pareiškęs, jog su darbuotojais nesusirašinės. Dėl neišmokėtų autorinių atlyginimų ne vienam kolektyvo darbuotojui teko kreiptis į teismą.

Ruošdamasi ginti savo interesus teisme, šią savaitę norėjau dar kartą paklausti, kieno nurodymu žurnalistai buvo palikti be honorarų, tačiau iš G.Misiukevičiaus išgirdau: „Su buvusiais darbuotojais nekalbėsiu.“ Nepavyko užduoti nė vieno klausimo.

Susilies su „Valstiečių laikraščiu“?

Bendrovės „Ūkininko patarėjas“ kraštų korespondentai, kurių iš vienuolikos teliko keturi, kuo toliau, tuo mažiau abejoja, kad laikraštis, kurį leidžia Kaune įsikūrusi bendrovė, netrukus visiškai susilies su „Valstiečių laikraščiu“.

Jau dabar populiariausio bendrovės „Ūkininko patarėjas“ leidinio „Kaimo laikraštis“ prekės ženklas tapo panašus į konkurento logotipą, pakeistas ir „Ūkininko patarėjo“ laikraščio logotipas.

Vieninteliame pasitarime, į kurį po 2017 m. spalį įvykusių permainų praėjus metams nekviesti atvažiavo kraštų korespondentai, G.Misiukevičius pranešė, jog bus kuriama abiejų laikraščių bendra interneto svetainė, tačiau ji iki šiol nesukurta.