„Pasisakome už tai, kad būtų mažinami biurokratiniai pavėžėjimo paslaugų reikalavimai. Esame pasirengę kalbėtis su Susisiekimo ministerija dėl Kelių transporto kodekso projekte išdėstytų papildomų reikalavimų, kurie, mūsų manymu, nėra būtini“, – pranešime spaudai sakė M.Sinkevičius, kuris pirmadienį susitiko su „Uber“ vadovu Baltijos šalims Ennu Metsaru ir „Uber“ viešosios politikos atstovu Baltijos šalims Vytautu Višinskiu.
Ūkio ministro atstovas Mindaugas Janulionis BNS sakė, kad susitikime kalbėta apie administracinės naštos „Uber“ mažinimą, prašyta ministerijos palaikymo dėl Susisiekimo ministerijos parengto Kelių transporto kodekso pataisų ir papildomų reikalavimų.
„Buvo minėta, kad būtų gerai, jog tie papildomi reikalavimai neatsirastų, nes taip būtų ribojamas inovatyvus verslas“, – BNS teigė M.Janulionis.
Kelių transporto kodekso pataisose siūloma nustatyti, kad vairuotojai vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais galėtų tik turėdami ne mažesnį kaip 3 metų vairavimo stažą, taip pat turėtų ženklinti automobilius specialiais ženklais.
Pasak ūkio ministro, kai įstatymo projektas, kuris padidins administracinę naštą verslui, bus svarstomas Vyriausybėje, Ūkio ministerija nerems papildomų „Uber“ veiklos apribojimų.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojęs Kelių transporto kodeksas nustatė supaprastintas taisykles ir pavėžėjimo paslaugų reikalavimus, tačiau buvę rinkos dalyviai – tradicinės taksi įmonės – skundžiasi nesąžininga konkurencija ir jiems taikomais griežtesniais reikalavimais.
„Uber“ Lietuvoje veikia nuo 2015-ųjų rudens, pernai gegužę bendrovė Vilniuje atidarė inžinerijos centrą bei pavežėjimo paslaugų palaikymo padalinį.
