„Tik žaidimo taisyklės provincijoje šiek tiek skiriasi. Dėsniai galioja kiek kitokie. Klientai – ir tie įdomesni“, – tikina bendrovės „Ukmergės IT“ vadovas Kęstutis Miškinis (48).
Nuo „debesų“ – iki šviesolaidinių kabelių
Nuolatinę priežiūrą 15min pašnekovo vadovaujama įmonė užtikrina kelioms dešimtims aktyvių klientų.
„Tai reiškia, kad kasdien prižiūrime įmonių IT ūkį: kompiuterinius tinklus, informacines sistemas ir jų saugumą, kompiuterius, serverius, teikiame hostingo, serverių nuomos paslaugas. Šioje srityje turime sukaupę nemažai patirties ir klientams siūlome laiko ir savo pačių patikrintus sprendimus. Nežiūrint į tai, kad esame maži, savo klientams galime pasiūlyti platų paslaugų spektrą, kaip ir didieji IT paslaugų teikėjai.
Didieji IT paslaugų teikėjai dabar yra orientuoti į debesijos ar su ja susijusių paslaugų teikimą. Dalis klientų dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenori naudotis debesijos paslaugomis, nori savo duomenis turėti ir saugoti savo serveriuose. Gal tai „senamadiška“, bet mes nesistengiame kliento perkalbėti. Šiais laikais svarbiausia yra duomenų saugumas ir patikimumas. Randame ir pasiūlome sprendimą, kuris tinka konkrečiam atvejui, konkrečiam klientui. Todėl galime vadinti save lanksčiais“, – pasakoja verslininkas.
K.Miškinio vadovaujama įmonė skaičiuoja aštuntuosius veiklos IT srityje metus, o dešimties darbuotojų vystomi projektai seniai neapsiriboja vien Ukmerge. Nedidelei komandai įvairias užduotis atlikti yra tekę didžiojoje Lietuvos dalyje.
„Vietoje – mūsų mažieji klientai. Didesni projektai – nuo jų paruošimo iki pridavimo – respublikiniai. Šiuo metu dirbame Vilniuje ir Utenoje, kur projektuojame šviesolaidinių kabelių tinklus“, – užsimena žinomų tarptautinių prekės ženklų partneris K.Miškinis.
Vienas pirmųjų Lietuvoje pažino kompiuterius
Glaudžiai su IT susietas verslininko gyvenimas buvo dar jam mokantis gimtojo miesto Jono Basanavičiaus gimnazijoje (tuometinėje Ukmergės I-oje vidurinėje mokykloje). Ši švietimo įstaiga buvo viena iš keliolikos mokyklų Lietuvoje, kuriose dar 1988 m. buvo įrengtos pirmosios kompiuterinės klasės.
J.Basanavičiaus gimnazija pakliuvo tarp mokyklų, kurios, laimėjusios konkursą, gavo naujus, kokybiškus IBM tipo kompiuterius.
„Tokie kompiuteriai buvo retenybė Lietuvoje. Turėjome labai protingą mokytoją, kuris netingėjo, rašė projektus ir laimėjo mokyklai tuos kompiuterius. Kai 1988 m. atkeliavo pirmieji kompiuteriai, buvau devintokas. Augome turbūt pirmoji kompiuteriškai raštinga karta“, – prisimena K.Miškinis.
Debiutavo mokytojo amplua – abiturientus ruošė egzaminui
Net ir pabaigusiam mokyklą K.Miškiniui po ketverių metų teko vėl į ją sugrįžti. Emigravus informatikos mokytojui, liko mokykla be specialisto.
Kompiuterijai Lietuvoje dar tik žengiant pirmuosius žingsnius, nebuvo paprasta staigiai atrasti pamainą išvykstančiam mokytojui, o juolab – mokslo metų pabaigoje. Sulaukęs kvietimo mokykloje, kurioje atsiėmė brandos atestatą, išbandyti save pedagogo amplua, K.Miškinis sutiko.
„Buvau Kauno technologijos universiteto pramoninės elektronikos ketvirtojo kurso studentas. Man tai buvo didelis iššūkis, bet sutikau. Taip sutapo, kad gavau abiturientų laidą, kuri tais metais Lietuvoje pirmoji pradėjo laikyti informacinių technologijų egzaminus.
Teko organizuoti pirmuosius tris Nepriklausomos Lietuvos abiturientų informatikos egzaminus, ruošti abiturientus.
Teko organizuoti pirmuosius tris Nepriklausomos Lietuvos abiturientų informatikos egzaminus, ruošti abiturientus. Galiu teigti prisidėjęs prie to, kad bent jau Ukmergėje tuo metu augtų kompiuteriškai raštingas jaunimas“, – pasakoja studijų metais 36 savaitines pamokas gimnazijoje turėjęs K.Miškinis.
Energetikas, elektronikas ir programuotojas viename
Po elektronikos magistro studijų pagal specialybę ukmergiškis įsidarbino gimtojo miesto įmonėje. Turėjo sumontuoti naują technologinę liniją ir tapti to padalinio vadovu, tačiau reikalai susiklostė taip, kad ėmėsi vadovauti IT skyriui.
„Visą gyvenimą IT buvo šalia. Ne vienaip, tai kitaip apie save primindavo ir atgal mane įtraukdavo. O elektronikos studijos padėjo suprasti, kaip veikia prietaisų vidus. Žinau viską: nuo pačių pagrindų, laidų, iki technologijų, kaip kas veikia. Gal grubokai pajuokausiu, bet elektronikoje galimos tik dvi gedimų rūšys: arba kontaktas yra ten, kur jo nereikia, arba jo nėra ten, kur reikia.
Gal grubokai pajuokausiu, bet elektronikoje galimos tik dvi gedimų rūšys: arba kontaktas yra ten, kur jo nereikia, arba jo nėra ten, kur reikia.
Visi kiti gedimai – išvestiniai, – šaržuoja K.Miškinis. – O jeigu rimčiau, tai visą laiką sukausi su IT, elektronika ir netgi energetika. Niekada nebijojau iššūkių, ir tai leido man sukaupti labai įvairiapusę patirtį.“
Prieš aštuonerius metus K.Miškiniui su bičiuliu kilo mintis įkurti savo įmonę. Viskas prasidėjo nuo kelių vietinių juridinių klientų – jų kompiuterių ir tinklapių priežiūros, serverių aptarnavimo.
„Dar ir dabar pas mus likę tie patys klientai. Matote, provincijoje viskas vyksta kitaip. Jeigu didmiesčiuose remiamasi į pinigus, pas mus esmė – artimas asmeninis bendravimas. Senieji klientai puikiai žino tave, o tu – juos, kadangi su laiku atsiranda pasitikėjimas. Tai – viena.
Antra, jeigu provincijoje susitikai su potencialiu klientu, tai, ką prie pietų stalo apsitarei, bus įgyvendinta. Vienas kitu pasitiki ir važiuoji toliau, todėl dažniausiai neprašome kažkokių depozitų, kitų garantijų, begalės lapų sutarčių.
Antra, jeigu provincijoje susitikai su potencialiu klientu, tai, ką prie pietų stalo apsitarei, bus įgyvendinta. Vienas kitu pasitiki ir važiuoji toliau.
Turiu patirties dirbdamas su TV kanalais, ir man įspūdį iki šiol palikusi „Discovery“ kanalų grupė. Tariantis su jais dėl retransliacijos teisių, tereikėjo 1 parašo 50 puslapių sutarties pabaigoje. Lietuvoje – priešingai: jeigu sutartis 50 puslapių, reikia kelių parašų ant kiekvieno iš jų.
Grįžtant prie klientų, man atrodo, kad mūsų, mažųjų žaidėjų, privalumas yra asmeninio ryšio palaikymas – dėl jo įmonės patiki mums savo užduotis metai iš metų. Juk, sakykime, Vilniuje tas žmogiškasis ryšys nustumiamas į šoną, bendravimas – formalizuotas. O jeigu tu esi savo srities profesionalas, tavo darbai apie tave viską pasako, tave susiranda, nesvarbu, sėdi didmiestyje ar Ukmergėje.
Pamenu, studijų laikais Kauno technologijos universitete, dar 1995 m., bendrabučio kambario draugas administravo serverius Kanadoje“, – pasakoja K.Miškinis.
Provincijos darbuotojas – „žmogus orkestras“
Kitas esminis skirtumas tarp šio sektoriaus darbuotojų didžiuosiuose šalies miestuose ir rajonuose, pasak bendrovės „Ukmergės IT“ vadovo, yra tai, kad mažesniesiems rinkos žaidėjams norint išlikti, jų specialistai privalo būti itin įvairiapusiški:
„Didmiestyje programuotojo specifikacija gali būti labai siaura, pavyzdžiui, programuoja „JAVA“ kalba. Ukmergėje aš negaliu sau leisti turėti žmogaus, kuris gerai atlieka tik vieną darbą. Vadinasi, mano žmogus turi mokėti kur kas daugiau: interneto svetainę sukurti, serverius prižiūrėti, kompiuterį sutvarkyti ir apie optinius kabelius išmanyti.
Kita vertus, nei vienas mūsų buvęs darbuotojas šiandien nekasa griovių – visi jie dirba aukštesnio lygio specialistais ar vadovais. Tai turbūt irgi iliustruoja, kad patirtis pas mus tapo tramplinu į aukštesnes karjeros pakopas.“
Dėl to, kad bendrovė finansiškai nepajėgia išlaikyti tik tam tikros srities žinovo, kartais tenka atsisakyti jiems siūlomų užsakymų. Pavyzdžiui, naujo tinklapio sukūrimo.
„Ne todėl, kad nemokame, tačiau remiamės į žmogiškuosius išteklius. Projektuodamas tinklapį, žmogus turi į tai nerti visa galva, yra daug technologinių bei saugumo niuansų. Galiausiai tai taps nerentabilu klientui. Visko aprėpti negali, renkiesi sritis, kurios užtikrintų daugiau rezultato mažesnėmis laiko-žmogiškųjų resursų sąnaudomis“, – dėsto verslininkas.
K.Miškinis pasakoja, kad biuro Ukmergėje duris klientai praveria su įvairiomis, kartais – labai įdomiomis ar keistomis užduotimis. Kartais jie prašo atlikti darbus, kurių teisėtumas ar etiškumas yra abejotinas.
„Nesąmonių nedarom. Jeigu klientas nori daryti nesąmonę, tikrai nesutinkam, nesvarbu, kokį atlygį klientas siūlo. Gražia forma tokiam klientui pasiūlai eiti kitur“, – pabrėžia ukmergiškis.
Septynženklio pelno nesivaiko – renkasi ramų miegą naktimis
Tiesioginis ryšys su klientais, atvirumas, plataus profilio specialistai, K.Miškinio teigimu, pagrindiniai jo vadovaujamos nedidelės IT įmonės sėkmę lemiantys faktoriai.
„Man atrodo, kad viena geriausių mūsų savybių – saiko jausmas. Jeigu monstrinė kompanija su didžiuliu projektu paskelbė konkursą, mes net nedalyvaujame, nes aš žinau, kad turėsiu kažką samdyti iš šono, galiausiai mėtysimės, panikuosim, nespėdami visko įgyvendinti.
Lietuvoje, ir ne vien IT sektoriuje, bet apskritai, mano akimis, yra susiformavusi ydinga praktika. Tenka susidurti su tokiais atvejais, kai projektą laimi kokia nors įmonė, kuri apie tai, kaip jį reikės įgyvendinti, pradeda galvoti tik laimėjusi. Mes taip nedarom. Puikiai žinau, kad „gerai ir pigiai“ niekada nebūna. Gali būti arba „gerai“, arba „pigiai“.
Tenka susidurti su tokiais atvejais, kai projektą laimi kokia nors įmonė, kuri apie tai, kaip jį reikės įgyvendinti, pradeda galvoti tik laimėjusi. Mes taip nedarom.
Godumas nėra teigiama savybė. Reikia įvertinti, ar galėsi darbus padaryti. Štai todėl mano ambicijos – ne įmonės auginimas, ne milijonų uždirbimas, o tai, kad visi projektai, kurių imamės, būtų užbaigti laiku ir kokybiškai. Kad ramiai miegotųsi naktimis“, – dėsto K.Miškinis.
Praktiškai 15min pašnekovas mąsto ir leisdamas laisvalaikį gamtoje. Šalia Ukmergės yra išlikusi verslininko mamos tėviškė. Joje jis atsipalaiduoja prižiūrėdamas bites.
„Avilių turiu tiek, kiek pajėgiu prižiūrėti tinkamai. Vienas avilys per sezoną reikalauja mažiausiai 1–2 valandų savaitinės priežiūros, jeigu nori, kad bitės elgtųsi taip, kaip reikia tau, o ne joms“, – pasakoja IT įmonės vadovas.
Verslininko patarimai įsidarbinti besiruošiantiems
Antrajame Lietuvos miestų dešimtuke pagal gyventojų skaičių esančioje Ukmergėje verslą vystantis K.Miškinis turi patarimų jaunajai kartai, besiruošiančiai žengti į darbo rinką. Verslininkas neabejoja, kad ateityje IT bus dar paklausesnė specialybė:
„Skirtumas tas, kad ateityje bus dar daugiau profiliavimo. Kai į šią sritį atėjau aš, IT specialistas viskam buvo vienas. Dabar fiziškai nebeįmanoma būti profesionalu visose srityse. Elektroniką naujausiuose automobiliuose taiso meistras autoservise, kurio darbo įrankis yra nešiojamas kompiuteris – jis jau nebe šaltkalvis, o IT specialistas. Tik jo profilis ir specializacija kita.
Elektroniką naujausiuose automobiliuose taiso meistras autoservise, kurio darbo įrankis yra nešiojamas kompiuteris – jis jau nebe šaltkalvis, o IT specialistas. Tik jo profilis ir specializacija kita.
Ateities šaldytuvų, kurie patys užsakinės trūkstamus maisto produktus, gedimus tvarkys nebe meistras, o IT specialistas. Programuotojų poreikis tik didės.“
Tiesa, K.Miškinis pabrėžia dar vieną itin svarbų aspektą ateities IT sektoriaus – ir ne tik – darbuotojams. Tai, pasak bendrovės „Ukmergės IT“ vadovo, yra požiūris į darbą apskritai.
„Jaunimas šiais laikais kitoks. Įdarbinant tau sako, kad viską žino ir viską moka. O kai duodi užduotį, nebežino netgi nuo ko pradėti. Problema ta, kad dažniausiai jaunuoliai ateina su, pavadinkime, įtaiga, kad baigę mokslus jie visažiniai, yra šaunūs specialistai ir verti tūkstantinės algos. Jaunimas nelabai supranta, kad jis turi ne tik uždirbti sau algą, bet dar ir įmonei turi likti, kuri už jį mokesčius moka, darbo vietą įrengia ir t. t.
Nebijome priimti jaunų žmonių, tačiau dabar sunku rasti tikrai motyvuotų ir norinčių dirbti.
Darbo dienos pabaigoje imu ir paklausiu, ką gi žmogus nuveikė. Tai, kad pasėdėjo feisbuke, išgėrė kavos ar pasikalbėjo su kolega, nereiškia, kad dirbo, o juolab – jog uždirbo. Iš to pinigai neatsiranda. Norėtųsi, kad jaunimas tai suprastų“, – akcentuoja K.Miškinis.
Lietuvos IT sektoriaus konkurencinėje kovoje nepasiduodanti bendrovė „Ukmergės IT“ yra „Swedbank“ smulkiojo verslo įmonių projekto „Kiekvienas gali“ bendruomenės narys.
Ši bendruomenė palaiko smulkųjį verslą, rūpinasi jo vardo žinomumo sklaida, dalijasi gerąja patirtimi ir sėkmės istorijomis.
