Jau kurį laiką tarptautinės bendruomenės pagrindinis dėmesys sutelktas į įtampą Ukrainos pasienyje – Rusijos sprendimas prie Ukrainos sienų sutelkti gausias karines pajėgas paskatino nuogąstavimus dėl Rusijos įsiveržimo.
Reaguojant į vis agresyvėjančius Rusijos veiksmus, įtakingų valstybių vadovai dalyvavo pokalbiuose su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu.
Lietuvos Užsienio reikalų ministerija pirmadienį BNS pranešė, kad dėl įtemptos situacijos Ukrainoje į Lietuvą perkelia diplomatų šeimas bei dalį nebūtinų diplomatinių įstaigų darbuotojų.
Nors antradienį Rusijos Gynybos ministerija pranešė, kad dalis netoli Ukrainos dislokuotų pajėgų pradeda grįžti į savo bazes, padėtis Rusijos ir Ukrainos pasienyje išlieka neapibrėžta, o Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako jokio optimizmo šioje situacijoje nepuoselėjantis.
15min pasidomėjo, kaip į situaciją reaguoja Ukrainoje investavusios Lietuvos įmonės ir, ar invazijos grėsmė koreguoja jų planus.
Lietuvos investicijos Ukrainoje pastaraisiais metais augo
Statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos Ukrainoje stabiliai auga. 2018 m. pabaigoje jos siekė 88,43 mln. eurų, 2019 m. – 170,98 mln. eurų, o 2020 m. – 185,34 mln. eurų.
Verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė pastebėjo, kad ekonominiai ryšiai tarp Lietuvos ir Ukrainos pastaraisiais metais yra intensyvesni, tačiau, pasak jos, sunku įvertinti, kiek tai yra tikslingas santykių plėtojimas su šia šalimi, o kiek nulemta to, kad kitos Rytų kaimynės tampa vis nestabilesnės.
„Mūsų įmonėms tai yra eksporto, pigesnių prekių, pigesnės darbo jėgos rinka. Kadangi su Baltarusija, Rusija santykiai yra nestabilūs, Ukraina yra alternatyva stabilesniems santykiams palaikyti. Bet jeigu lygintume tas tris rinkas – Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos – tarpusavyje, tai Ukraina vis tiek yra mažiausia ir mažiausiai svarbi“, – 15min sakė J.Kalendienė.
Ekspertės teigimu, nors karinės invazijos į Ukrainą grėsmė mažina jos, kaip stabilesnės šalies, įvaizdį, reikia turėti omenyje, kad Rusija ir Baltarusija yra apskritai sunkiai nuspėjamos.
„Su rusais ir baltarusiais dažnai turime tokių neprognozuotų įvykių kaip krovinių sustabdymas ant sienos, prašymai pasiaiškinti. Tai yra banguojančios ir sunkiau prognozuojamos rinkos apskritai“, – nurodė ekspertė.
Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, Lietuva Ukrainoje investuoja didmeninės ir mažmeninės prekybos, nekilnojamojo turto operacijų bei profesinėje, mokslinėje bei teisinėje veikloje.
Kalbėdama apie prekybinius santykius J.Kalendienė pastebėjo, jog Lietuva užima Ukrainai tiekėjų vaidmenį – pavyzdžiui, į Ukrainą Lietuva veža naftos produktus.
„Taip susiklosto, nes Ukraina nėra nei labai stipriai gamybinė, nei turtinga ekonomika, kaip pavyzdžiui, Europa“, – tikino J.Kalendienė.
Lietuviškos kilmės prekėms, „Versli Lietuva“ duomenimis, Ukraina yra 9-ta pagal dydį eksporto rinka, o pagal importą užima 22-ą vietą.
„LTG Cargo“ kalba apie veiklos stiprinimą, „Utenos trikotažas“ – plėtrą
Lietuvos įmonės teigia sekančios situaciją Ukrainos pasienyje, tačiau panikuoti nėra linkusios, priešingai – planuoja stiprinti veiklą šioje šalyje. Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“, pasak įmonės atstovės Kotrynos Dzikaraitės, šiemet tęs ilgalaikėje veiklos strategijoje numatytą veiklos diversifikaciją, kurios viena krypčių yra veiklos stiprinimas Ukrainoje.
„LTG Cargo Ukraine“ šioje šalyje teikia lokomotyvų nuomos ir manevravimo, vagonų nuomos ir krovinių ekspedijavimo paslaugas. Anot įmonės atstovės, siekiama stiprinti „Šiaurinių vartų“ potencialą Ukrainos krovinių įmonių savininkams ir ekspedijuotojams bei vystyti galimybes klientų krovinius transportuoti per Lietuvą ir Klaipėdos jūrų uostą į kitas rinkas.
„Bendrovės nuolat analizuoja situaciją rinkoje, vertina galimas rizikas ir jų lygį, o vykdydamos veiklą palaiko ryšius su partneriais, klientais ir atsakingomis institucijomis, taip pat atsižvelgia į šių institucijų rekomendacijas. Šiuo metu veikla Ukrainoje vykdoma įprastai, taip pat tęsiami anksčiau pradėti plėtros projektai“, – 15min komentavo K.Dzikaraitė.
Pasak jos, kalbant apie artimiausius mėnesius, situacija yra stebima „itin atidžiai, veiksmai planuojami taip, kad bendrovė galėtų operatyviai reaguoti į galimus situacijos pasikeitimus“.
Vasario 7 d., įsigaliojus Baltarusijos draudimui tranzitu iš Lietuvos per Baltarusiją vežti naftos produktus ir trąšas, bendrovė „LTG Cargo“ sustabdė šių krovinių gabenimą tranzitu per Baltarusiją tiek į Ukrainą, tiek į kitas šalis. Kiti kroviniai, pasak K.Dzikaraitės, šiuo metu gabenami įprastai.
Šalyje įžvelgiame plėtros potencialo, todėl dairomės naujų drabužių gamybos partnerių.
Apie plėtros planus šioje Rytų šalyje kalba ir SBA grupės įmonė „Utenos trikotažas“, kuriai Ukrainoje priklauso bendrovė „Mrija.“ Pastaroji bei keletas kitų „Utenos trikotažo“ partnerių Ukrainoje, pasak įmonės vadovo Petro Jašinsko, teikia drabužių sukirpimo ir siuvimo paslaugas.
„Kol kas dėl susiklosčiusios politinės įtampos savo planų Ukrainoje nestabdome. Priešingai – šalyje įžvelgiame plėtros potencialo, todėl dairomės naujų drabužių gamybos partnerių“, – su 15min planais dalijosi P.Jašinskas.
Šiuo metu, pasak įmonės vadovo, visos Ukrainoje atliekamos operacijos sudaro nedidelę dalį „Utenos trikotažo“ veiklos.
Tuo metu pardavimo ir logistikos padalinius Ukrainoje turinčios „Vičiūnų grupės“ generalinis direktorius Šarūnas Matijošaitis situaciją komentavo lakoniškai. „Nepaisant įtemptos padėties šioje šalyje, kol kas įmonių veikla vyksta įprastai“, – 15min sakė Š.Matijošaitis.
Šiuose grupės padaliniuose dirba daugiau nei 700 darbuotojų.
Atsinaujinančios energetikos bendrovės „Green Genius“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Vaida Mocevičienė komentavo, kad įmonė Ukrainoje valdo vieną saulės elektrinę, kurios finansinis partneris yra Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Pasak V.Mocevičienės, veikla elektrinėje, kurioje dirba 8 darbuotojai, vyksta įprastai.
„Elektrinė veikia įprastu režimu. Situaciją Ukrainoje stebime, visų pirma, rūpindamiesi savo šioje šalyje dirbančiais darbuotojais“, – 15min sakė V.Mocevičienė.
Paskutinį projektą Ukrainoje įmonė baigė įgyvendinti 2020 m., nuo tada nauji projektai čia nevystomi.
„Šiuo metu naujus projektus vystome Italijoje, Ispanijoje, Rumunijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje“, – vardijo „Green Genius“ atstovė.
Ukrainoje besilankantis verslininkas: žmonės gyvena įprastą gyvenimą
Ukrainoje šiuo metu besilankantis investicijų grupės „BT Invest“ vadovas, Lietuvos-Ukrainos verslo tarybos pirmininkas Aivaras Karalius sakė, jog žmonės gyvena įprastą gyvenimą, nors ir seka įvykius, panikos Ukrainoje tikrai nejaučiama.
„Vakar skridau lėktuvu iš Vilniaus į Kijevą, tada iš Kijevo į Odesą, viskas pagal grafiką, žmonių buvo pilnas lėktuvas į Odesą. Nėra nieko ypatingo, žmonės gyvena reguliarių gyvenimą, lankosi ir restoranuose, kavinėse, šventė Valentino dieną. Matyti, kad gyvena kaip įprasta“, – 15min sakė A.Karalius.
„BT Invest“ Ukrainoje vysto mažmeninės prekybos tinklo „Novus“ plėtrą. Anot verslininko, pirkėjų elgsena dėl įtampos pasienyje nėra pasikeitusi.
„Mažmeninis verslas labai jaučia, kaip elgiasi žmonės, ką perka, bet kol kas nematome jokių pokyčių“, – tvirtino jis.
S.Besagirskas: kol kas niekas nesitraukia
Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas S.Besagirskas 15min pasakojo penktadienį kalbėjęs su keliomis įmonėmis, prekiaujančiomis su Ukraina ir išgirdęs, kad verslas laikosi „pabrėžtinai ramiai.“
„Ukrainoje valdžia ramina, kad jokio karo nebus ir kad viskas yra gerai, todėl tos įmonės ir lietuviai, kurie dirba – bent jau tie, su kuriais aš šnekėjau, sako, kad jie nesiruošia skristi iš Ukrainos. Jie visi yra Kijeve ir sako, kad kol kas yra pakankamai ramu, realių pavojų nėra“, – verslo nuotaikas apibūdino S.Besagirskas.
Pašnekovo teigimu, netgi kai kurios įmonės, kurios nebuvo susiderinusios kontraktų šiems metams ir dabar baigia derintis, dėl dabartinės situacijos nieko nekeičia.
Jis neatskleidė, su kokiomis įmonėmis kalbėjosi, tačiau įvardijo, jog tai prekybinės, grūdus ir metalus importuojančios įmonės.
Visgi pašnekovas neslėpė buvęs nustebintas verslo demonstruojamos ramybės.
„Aš netgi buvau kiek nustebęs, kad Lietuvoje labiau baiminasi dėl karo negu tose Lietuvos įmonėse, kurios dirba Ukrainoje. Ukraina bendrauja su Rusija, nepaisant to, kad kariauja, ir iš rusų partnerių nejaučia informacijos, kad galbūt nutraukime veiksmus, prekybą, nes tarpusavyje pradėsime kariauti. Su rusais aš tiesiogiai neturiu jokių kontaktų, tai nelabai galiu kažkaip jausti, ką jie galvoja, bet iš Lietuvos verslininkų, ukrainiečių sprendžiant, jie kol kas situaciją vertina labai ramiai“, – tvirtino S.Besagirskas.
Ukrainą vadina svarbia rinka
Tiek ekspertai, tiek verslo atstovai vadino Ukrainą svarbia rinka – pavyzdžiui, J.Kalendienė pastebėjo, jog ji yra pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų dešimtuke ir jame stabiliai laikosi. Be to, žvelgiant iš prekybinės pusės, tai yra ir svarbus transporto taškas pasiekiant tolimesnes rinkas.
„Žinome, kad „Lietuvos geležinkeliai“ turi ten antrinę įmonę, tai transportininkams Ukraina yra tokia svarbesnė geografinė vieta“, – teigė J.Kalendienė.
S.Besagirskas antrino jai, pastebėdamas, jog Ukraina pastaraisiais metais rodo gerėjančius bendrojo vidaus produkto, atlyginimų skaičius, o situacija dėl korupcijos taip pat taisosi.
„Tai yra viena labiausiai korumpuotų rinkų regione, o gal ir labiausiai korumpuota. Ta situacija, kai reikėdavo vos ne į kairę, į dešinę dalinti pinigus, kad viskas vyktų, gerėja. Verslas ir valdžia šiek tiek skaidrėja ir tų pozityvių žinių iš Ukrainos gauname vis daugiau. Kadangi lietuviai ten yra vieni iš mylimiausių, mėgstamiausių verslininkų, tai Ukrainos stabilumas Lietuvai tikrai yra labai svarbus“, – tikino verslo atstovas.
A.Karalius taip pat vadino Ukrainą perspektyvia, dinamiška ir „europinį kelią pasirinkusia“ rinka.
„Ji skaidrėja, gerėja mokesčių administravimas. Yra teigiamų pokyčių“, – sakė jis.
Pasak S.Besagirsko, bet koks „subangavimas dėl šios rinkos atsilieptų gana neigiamai“.
„Tai nebūtų taip blogai kaip kalbame dėl situacijos su Kinija, bet vis tiek pajustume per biudžetą. Dabar sunku pasakyti, kas būtų, bet tai yra viena didesnių Lietuvos prekybos partnerių“, – apibendrino pašnekovas.
Dėl įtemptos situacijos su Ukraina ryšių taip ir neužmezgė
Vis dėlto yra ir verslininkų, kurie bendradarbiavimo su Ukraina taip ir neužmezgė. Prieš kelerius metus verslo misijoje Vakarų Ukrainoje dalyvavusi „Textile Plus Fashion“ savininkė Irena Bagdonaitė pasakojo ieškojusi siuvyklų, kurios galėtų teikti paslaugas aprangos prekių ženklams.
„Esu tarpininkė tarp gamintojų, siuvyklų ir aprangos prekių ženklų, kurie gamina aprangą, kitaip tariant, suvedu gamintojus ir aprangos įmones. Klientai daugiausia yra skandinavai, Vokietija, Prancūzija. Ieškojau pigesnių gamybinių pajėgumų, tad norėjau veikti Ukrainoje“, – pasakojo I.Bagdonaitė.
Visgi, jos teigimu, švedai atsisakė dirbti su Ukraina dėl nestabilios politinės situacijos, nors ji tuo metu ir nebuvo tokia įtempta kaip dabar.
„Paskui to bendradarbiavimo Ukrainoje nevysčiau ir su kitais klientais“, – prisiminė pašnekovė.
