Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atleido lietuvį Aivarą Abromavičių iš valstybinės gynybos pramonės įmonės „Ukroboronprom“ generalinio direktoriaus pareigų. Taip pranešama prezidento dekrete.
Lietuvis 15min sakė, kad tai jau iš anksto planuotas žingsnis, nes jis nori grįžti į verslą.
Kai lietuvis verslininkas Aivaras Abromavičius 2014 metų gruodį tapo Ukrainos ekonomikos ministru, žadėjo pritaikyti savo patirtį, įgytą versle. Po dvejų metų jis atsistatydino pareiškęs, kad sulaukė kai kurių Vyriausybės pareigūnų pasipriešinimo.
Prezidentas Ukrainoje pasikeitė, tačiau lietuvis vis tiek liko reikalingas. Rinkimų kampanijos metu jis pastebėtas šalia Volodymyro Zelenskio, lietuviui patikėta valdyti didžiausią Ukrainos valstybinį gynybos kompleksą. „Karo metu vadovauti ginkluotės gamybai buvo didelis iššūkis“, – šiandien sako A.Abromavičius, kuris vėl palieka pareigas, ir šįsyk, regis, suvisam.
Korupcijos taip ir nepažabojo
Į privatų verslą grįžtantis lietuvis iš Ukrainos sako nesitrauksiantis – ten jo šeima, tačiau didžiuoju reformatoriumi pramintas A.Abromavičius į valstybinį sektorių daugiau nebegrįš, nors pasiūlymų šįmet sulaukė nemažai.
„Iki šiol Ukrainoje yra daug darbo, kurį reikia nuveikti, bet nebūtinai valstybinėse institucijose“, – 15min dėstė iš Ukrainos valstybinio gynybos pramonės koncerno „Ukroboronprom“ besitraukiantis lietuvis.
Kaip ir 2016 metais, taip ir dabar jis regi didelę korupciją Ukrainoje, o reformos lėtos.
Su bendraminčiais lietuviais jis įkūrė Korporatyvinio valdymo akademiją, kur vyksta paskaitos. „Pritraukėme geriausius Ukrainos profesorius“, – pasakoja A.Abromavičius. Tai tik viena iš sričių, į kurią lietuvis Ukrainoje nori susikoncentruoti. Taip pat jis sako turintis daug planų privačiame versle. „O ir su šeima norisi daugiau pabendrauti“, – pridūrė jis.
Didžiausias nuopelnas – išvengė skandalų
Kas stebi A.Abromavičiaus karjeros vingius, turėjo prisiminti jo pažadą užleisti vietą naujam vadovui jau 2019 metų pabaigoje. Tikslas – suburti komandą, pradėti įmonės auditą ir pasitraukti toliau.
Jis ir su šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu sutarė, kad kai situacija su karantinu stabilizuosis, tai ir pasitrauks. Jis sako pavasarį turėjęs planų pasitraukti, tačiau jam atrodė nerimta mesti visus projektus, kai šie stringa dėl COVID-19. Bet dabar, jis sako, pats laikas vietą užleisti kitam.
A.Abromavičius visą laiką stebėjo politinę situaciją Ukrainoje, gerai sutarė tiek su buvusiu šalies prezidentu Petro Porošenka, tiek su dabartiniu V.Zelenskiu.
Vadovaudamas didžiausiam ginkluotės gamybos koncernui Ukrainoje, lietuvis turėjo pakankamai laisvės daryti reformas čia, kad ir kokios jos skaudžios būtų. Pavyzdžiui, į koncerno valdymą atėjo 70 naujų žmonių, pasikeitė ir priklausančių gamyklų vadovai.
„Didžiausias nuopelnas, manau, kad per visą šį laiką neįvyko nė vieno korupcinio skandalo, susijusio su nauja komanda“, – prisipažino A.Abromavičius. Jis mano, kad visuomenė Ukrainoje pagaliau pradėjo tikėti, kad net ir didžiausios ir slapčiausios valstybinės įmonės gali būti valdomos skaidriai ir šiuolaikiškai.
Turi daug nekilnojamojo turto Ukrainoje
Teismų sistemoje vis dar tebėra absoliuti korupcija, pastebi A.Abromavičius, ir čia Ukraina nuvylė tuos, kurie tikėjosi reformų. „Teismų sistema čia kaip atskira šalis. Panašu, kad teismai valdo politikus. Kiek metų gyvenu Ukrainoje, tiek čia nėra įstatymų viršenybės, todėl ir investicijos čia ateina lėtai“, – pasakojo lietuvis.
A.Abromavičiaus žmona Ukrainoje vadovauja stambiai žemės ūkio bendrovei, be to, čia lietuvis turi daug nekilnojamojo turto, todėl fiziškai trauktis iš šios šalies jis neketina. Taip pat turi investicinių projektų Rygoje, kitur.
„22 metus atidirbau privačiame sektoriuje, ir tik kelerius metus valstybinėse įmonėse. Todėl privatus sektorius man arčiau širdies“, – sakė verslininkas.
Po tiek patirties Ukrainoje jis sako matantis dabar daug ką jau kitomis akimis. „Būdamas versle apie politiką daug žinojau, bet nepatyriau savo kailiu. Šalyje, kur viskas emocingai verda, kur dideli lūkesčiai, kurie neišsipildo. Tad pamokų Ukrainos valdžioje gavau daug – pokyčiai nėra lengvi, jie daromi komandomis. Be to, pokyčiai gali vykti tik politinio ciklo pradžioje“, – pastebėjo A.Abromavičius.
Jei kas nespėjama padaryti kadencijos pradžioje, tikimybė, kad bus padaryta vėliau, yra maža. Todėl didžiausias reformų metas Ukrainoje, jo manymu, jau praleistas.
Dirbti karo sąlygomis – iššūkis
Pastaruoju metu lietuvis vadovavo gynybos pramonės holdingui. „Tai didelė atsakomybė, nes karo metu turi tiekti kokybišką techniką ir laiku. Tai mažiausiai, ką gali padaryti šaliai, iš kurios kilusi žmona ir kurioje gimę vaikai. Gynybos pramonėje biurokratija viena didžiausių, bet nepaisant to, mes dar ir eksportavome“, – pasakojo A.Abromavičius.
Kai jau tapo aišku, kad lietuvis baigs savo darbus kariniame komplekse, jis sulaukė daugybės pasiūlymų vadovauti įvairioms Ukrainos institucijoms, taip pat ir vyriausybinėms. „Bet manęs tai nedomino, nes pradžioje sakiau, kad esu pasirengęs padėti operaciniame lygyje. Labai noriu grįžti į privatų sektorių, bet valstybei galiu padėti ir kitaip“, – teigė jis.
Ar Ukraina labai nuvylė tarptautinius partnerius? „Sumeluočiau, jei sakyčiau, kad taip nėra. Kai kurios reformos nevykdomos, todėl ir joms tarptautinė parama sustojusi“, – pasakojo pašnekovas.
„Iš valstybinių įmonių vadovų, ko gero, aš aktyviausiai su prezidentu bendraudavau“, – pridūrė jis.
Aktyviai bendraudamas su Ukrainos vadovu, lietuvis nevynioja žodžių į vatą – per metus V.Zelenskis su tokiu parlamentu galėjo padaryti daugiau, nors jo reitingai išlieka vis dar aukšti.
