Verslininkas taip pat paragino Lietuvos įmones nutraukti ryšius su Rusija ir Baltarusija bei patikino, jog Ukraina bus pasiruošusi pakeisti šių šalių tiekėjus.
Interviu metu A.Javorskis papasakojo, kaip „GlobalLogic“ prisideda prie Ukrainos kovos prieš Rusiją – įmonė veikia kibernetinėje gynyboje, padeda kariams apsirūpinti reikalinga įranga, aukoja pinigus Ukrainos reikmėms.
– Esate Lvive. Ar situacija šiuo metu ten geresnė nei likusioje Ukrainoje?
– Iš tiesų mes didžiąją dalį savo darbuotojų perkėlėme į Vakarų Ukrainą. Negaliu sakyti, kad tai saugi zona, bet čia geresnė situacija nei centrinėje ir Rytų Ukrainoje. Per šias karo savaites perkėlėme į Lvivą apie 4 tūkst. žmonių. Iš viso pas mus dirba apie 7500 darbuotojų. Skaičius keičiasi kasdien, bet sakyčiau, kad apie 500 žmonių yra ten, kur vyksta aktyvūs kariniai veiksmai.
Darbuotojams, kurie yra centrinėje ar Rytų Ukrainoje, padedame persikelti į vakarus, saugesnes Ukrainos vietas. Kaip galite įsivaizduoti, nėra transporto, nėra logistikos, nes vyksta teritorinė gynyba. Per pandemiją daug žmonių dirbo iš namų, rinkosi būti arčiau savo artimųjų, giminaičių, tad jie išsibarstę po visą Ukrainą.
– Kaip šiuo metu atrodo „GlobalLogic“ veikla? Kiek laiko skiriate savanorystei, o kiek įprastai veiklai įmonėje?
– Bandome dėti visas pastangas, kad verslas veiktų, projektai ir toliau būtų vykdomi, nes tikime, jog veikiantis verslas yra geriausias būdas paremti žmones. Bankrutavęs verslas niekam nesuteikia jokios naudos. Tad mes perkeliame įrangą, žmones, projektus į vietas, kur yra saugu tęsti veiklą. Apskritai vadovaujuosi tokiu požiūriu, kad kai turi prasmingų užduočių, psichologiškai tampa lengviau. Geriau būti užsiėmusiam nei tik sėdėti ir žiūrėti žinias. Sakyčiau, kad daugiau nei 90 proc. mūsų inžinierių tęsia darbą, o mes, kaip verslas, ir toliau mokame jiems atlyginimus, priedus ir kitus dalykus.
Kai viskas prasidėjo, mes kiekvienam darbuotojui Ukrainoje sumokėjome po 2 tūkst. dolerių, jog jie galėtų persikelti į saugesnę vietą, surasti, kur apsistoti. Paaukojame daugiau nei milijoną grivinų (ketvirtadienio kursu, apie 30 tūkst. eurų) labdaros fondui. Mūsų darbuotojai surinko apie 2,5 mln. grivinų (apie 76 tūkst. eurų), kurias jie yra paaukoję labdarai. Šie skaičiai nuolat auga.
Mes taip pat padedame su logistika ir transportavimu. Turime telefono liniją, prie kurios dabar dirba apie 100 žmonių, kurie nuolat palaiko ryšį su žmonėmis, padeda jiems surasti transportą, vietų, kur apsigyventi, kaip susirasti gydytoją ir panašiai.
Šiomis dienomis dauguma mūsų darbuotojų turi dvi tapatybes: esi specialistas, inžinierius, dirbi su projektais, bet taip pat savanoriauji, dirbi kibernetinio saugumo inžinieriumi ar panašiai. Jau ryte gavau kelis skambučius, žmonės teiravosi, kaip galėtų padėti humanitariniais tikslais, kibernetinio saugumo srityje – iš esmės bet kokiu būdu, kurie leidžia jiems išnaudoti savo sugebėjimus kovoje prieš Rusiją.
Kiekvienam darbuotojui Ukrainoje sumokėjome po 2 tūkst. dolerių, jog jie galėtų persikelti į saugesnę vietą, surasti, kur apsistoti.
Taip pat užsiimame kibernetine gynyba. Yra kelios kryptys, kuriomis žmonės dirba – skleidžiame informaciją apie tai, kas vyksta. Turime daug žmonių, kurie dirba su elektronika ir radijo inžinerija. Jie padeda sukurti sprendimus, kurie leistų atremti atakas arba atakuoti. Renkame pinigus ir perkame įvairią įrangą, pavyzdžiui, dronus, termovizorius. Didžioji dauguma labdaros organizacijų susitelkia ties humanitarine pagalba: maisto, drabužių teikimu, o mes bandome daryti daugiau dalykų, susijusių su technika ir įranga.
– Gal galite daugiau papasakoti apie tai, ką veikiate kibernetinės gynybos srityje?
– Šiomis dienomis mes ribojame informaciją, nes rusų žvalgyba stebi tai, ką darome, bet iš esmės daug žmonių dirba su paslaugų sutrikdymu (angl. A Denial of Service), kai visa skaitmeninė infrastruktūra tampa neprieinama eiliniams vartotojams, kariuomenei ir panašiai. Antra, bandome skleisti žinutę eiliniams žmonėms, perduoti tai, kas vyksta, nes rusų propaganda vis dar kalba apie tai, jog tai yra operacija, skirta apsaugoti rusus Ukrainoje. Yra žmonių, kurie skelbia nuotraukas, deda informaciją į socialinius tinklus, kalbasi su žmonėmis Rusijos žiniasklaidoje, skatina juos apie tai kalbėti.
Vykdome ir tiesiogines atakas. Apie šią dalį nenoriu daug kalbėti, tik pasakysiu tiek, kad mes darome daug ir gana sėkmingai, bet apie tai pakalbėsime tada, kai laimėsime.
Taip pat padedame kariuomenei su jų reikmėmis. Pavyzdžiui, kaip padaryti, kad dronas skristų, kai blokuojamas signalas, kaip naviguoti dronus, kai nėra GPS signalo, kaip išsiaiškinti, kokius dažnius rusai naudoja komunikacijai ir kaip tai užblokuoti.
– Kokiomis sąlygomis dirbate? Ar dažnai išgirstate oro pavojaus sirenas?
– Vakarų Ukrainoje sąlyginai saugu. Prieš dvi dienas pasigirdo oro pavojaus signalas, bet per pastarąsias dvi dienas nieko neįvyko. Kai pasigirsta šis signalas, akivaizdu, kad žmonės turi eiti į slėptuvę, nes nežinia, kas gali įvykti.
Pabudę žmonės dirba visą dieną, paprastai keliasi 7–8 ryto ir baigia darbą 22–23 valandą. Daugumai žmonių sunku užmigti, jie ilgai kalbasi su šeima, giminaičiais ir paprastai užmiega po vidurnakčio.
Mes taip pat rengiame daug psichologinės pagalbos seminarų, kuriuose pasakojama apie tai, kaip tvarkytis su stresu, kaip bendrauti su giminaičiais, kaip elgtis patekus į sudėtingą situaciją. Akivaizdu, kad daug darbuotojų, kurie čia persikėlė ar gyveno Lvive prieš karą, turi giminaičių pavojingose zonose. Sudėtinga nustoti apie tai galvoti. Bet apskritai žmonės yra pasiryžę kovoti ir galvoja, kaip padėti savo giminaičiams Kyjive, Charkive. Šiomis dienomis dalis žmonių nesiryžta persikelti į Vakarų Ukrainą, nes turi giminaičių, kurie galbūt serga, nevaikšto. Yra žmonių, kurie rūpinasi 10–15 šunų, nes jų kaimynai išvyko ir jie negali palikti gyvūnų.
Yra daug skirtingų situacijų, bet niekas nesako, kad turime nustoti kovoti. Visi galvoja, kaip gali įsitraukti į veiklas, kurios padėtų mums laimėti šį karą.
– Ar dažnai patiriate interneto ryšio, elektros tiekimo trikdžių ar iš esmės šie dalykai veikia normaliai?
– Sakyčiau, kad situacija normali. Kartais dingsta elektra, taip nutinka, bet iš esmės viskas gerai. Tas pats yra ir su telekomunikacijomis, mobiliuoju ryšiu. Kai kuriose vietose įranga gali būti pažeista, tad ryšio nėra, bet iš esmės telekomunikacijų įmonės daro viską, ką gali, kad tai sutvarkytų ir kad jis būtų prieinamas.
Ryšio tiekėjai taip pat ėmėsi tam tikrų sprendimų. Tarkime, jei turi telefoną ir dingsta vieno operatoriaus ryšys, žmogų perjungia į kitą operatorių nemokamai ir taip jis gali naudotis interneto ryšiu, skambinti.
Su internetu situacija panaši – nėra vieno interneto tiekėjo, tai negali išjungti interneto paspaudęs vieno mygtuko ar įvykdęs vieną ataką. Kai kuriose vietose internetas neveikia, bet kitur situacija geresnė.
Kai 2014 m. prasidėjo karas, apgalvojome, kaip galima tęsti veiklą tokiomis sąlygomis. Turime generatorių, kurie užtikrina pakankamai elektros visam biurui, net jeigu visi būtume prisijungę su savo nešiojamais kompiuteriais. Jie gana galingi.
Naudojame ir „Starlink“ interneto ryšį, tai padeda. Daugiausia problemų kyla tada, kai pasigirsta oro pavojaus sirena ir žmonės eina į slėptuves, kur ryšys yra daug blogesnis nei namuose.
– Kokios pagalbos jums dabar labiausiai reikėtų? Kaip galėtų padėti Lietuvoje įsikūrę verslai?
– Sulaukėme labai daug klausimų iš savo klientų, šimtai žmonių, su kuriais dirbome prieš 10 metų, klausia kaip galėtų mums padėti.
Kita vertus, mūsų versle inžinieriai kalbasi su inžinieriais, palaikome su jais gana glaudų ryšį. Ko mes prašome savo klientų – ir toliau dirbkime kartu, net ir tokiomis aplinkybėmis, nes tai padeda išlaikyti verslą, padeda žmonėms užsitikrinti pajamas, būti užimtiems.
Net šioje realybėje turi kažkaip su savimi tvarkytis, būti aktyvus, įsitraukęs. Verslininkams pasakyčiau taip: jei vykdote verslą su ukrainiečiais, ir toliau tai darykite, nevykdykite veiklos su rusais ar baltarusiais. Tai palaiko ekonomiką, padeda atsikratyti nerimo dėl ateities ir parodo, jog pasaulis yra su mumis. Darykite tai, ką darote. Nevykdykite veiklos su Rusija. Jei jums reikės surasti tiekėją iš Ukrainos vietoje Rusijos, mes esame čia ir būsime pasiruošę pakeisti tuos žmones, su kuriais vykdėte verslą.
Aktyvi jūsų, kaip piliečių pozicija, padės paskatinti politikus įgyvendinti tinkamus sprendimus. Daug politikų laikosi neutralios pozicijos. Vyksta karas, nėra abejonių dėl to, kas ką užpuolė ir visi žmonės turi į tai reaguoti.
– Ką manote apie Rusijai įvestas sankcijas? Ar jos efektyvios?
– Aš ne ekonomistas, bet manau, kad jos veikia. Rusija atsidurs ten pat, kur ir Šiaurės Korėja. Ji bus uždara valstybė. Tai yra gerai, bet realybėje visi turi suprasti, kad tai nesustabdys karo, nors padės mums nužudyti jų ekonomiką, kuri finansuoja jų karinius veiksmus. Kuo daugiau sankcijų bus, tuo bus geriau, nes jie negalės gaminti tankų, užtikrinti kareivių motyvacijos.
Asmeniškai aš nemanau, kad Vladimiras Putinas ar kiti šalia jo esantys žmonės jaučia sankcijų poveikį. Bet apskritai tos valstybės būklė vis blogėja, o tai yra gerai mums.
– Ką galvojate apie Ukrainos narystę Europos Sąjungoje? Ar tikitės vieną dieną tapti bloko dalimi?
– Manau, kad tikrai galime pasakyti, jog nebūsime Rusijos dalimi. Ši mintis yra visų širdyse ir mintyse. Nėra jokios prorusiškos krypties. Tai, kuria kryptimi mes einame ir kur ėjome pastarąjį dešimtmetį, aiškiai linko į Vakarų civilizacijos ir Vakarų vertybių pusę: demokratijos, atvirumo, skaidrumo. Vienu ar kitu būdu Ukraina bus viena iš moderniausių šalių, kai mes laimėsime.
Klausimas tik, ar mums reikia ES, o gal ES turi pakviesti mus greičiau prisijungti. Nes sprendžiant iš mūsų veiksmų ir nusiteikimo, manau, nėra abejonių, kad mes esame Europos dalis. Yra šalių, kurios mus remia, yra tų, kurios neremia, bet vienu ar kitu būdu mes būsime to pasaulio dalimi. Ne to, kur yra Rusija, Kinija ir visos kitos diktatūros.
Rusija atsidurs ten pat, kur ir Šiaurės Korėja. Ji bus uždara valstybė.
– Paskutinis klausimas: ką norėtumėte perduoti Lietuvos žmonėms?
– Noriu padėkoti už jūsų paramą, ir toliau tai darykite. Ir toliau dirbkite su įmonėmis, kurios yra Ukrainoje, jos išgyvena daug sunkumų. Verslai padeda žmonėms būti motyvuotiems ir užtikrintiems dėl ateities. Žinoma, daug žmonių, verslų turi prisitaikyti prie naujos realybės, nutrūkus ryšiams su Rusija, bet mes galime jums padėti. Jaučiame, kad šią kovą greitai laimėsime ir tada turėsime susitelkti ties Ukrainos atsigavimu, atstatymu. Tad ir toliau išlaikykite šią energiją.
