Rusijai praėjusią savaitę užpuolus Ukrainą, visa šalis sutelkė jėgas apsiginti nuo priešo. Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungos (USPP) prezidentas Anatolijus Kinachas interviu15min trečiadienį pasakojo, kad nuo 2021 lapkričio mėnesio, kai pasirodė informacija, kad Rusija ketina užpulti Ukrainą, investuotojai pradėjo išsiiminėti dividendus ir kapitalą. Per keturis mėnesius šalis prarado apie 12–13 mlrd. dolerių.
Nors jau vien tai apsunkino Ukrainos verslo veiklą, Rusijai įsiveržus į Ukrainą įmonės atsidūrė dar sudėtingesnėje situacijoje – trūkinėja logistikos ir žaliavų tiekimo grandinės, trūksta darbuotojų, nes vyrai eina ginti tėvynės, moterys priverstos išvykti iš šalies, Rusijos kariuomenė griauna svarbią infrastruktūrą.
Vis dėlto, pasak A.Kinacho, net ir tokiomis sąlygomis dirba svarbiausi šalies sektoriai. Be to, įmonės įsitraukė į pagalbą Ukrainos gynėjams, stengiasi laiku sumokėti mokesčius.
„Ukrainos biudžeto planas už vasario mėnesį buvo visiškai įgyvendintas, nes verslas susitelkė ir prisidėjo savo pinigais prie Ukrainos biudžeto sumokėdamas mokesčius“, – 15min interviu pasakojo A.Kinachas.
– Pirmiausia, kur esate pats ir kokia saugumo situacija?
– Aš esu Kijeve. Mes kartu su Ukrainos pramonininkų konfederacijos darbo grupėmis ir kolegomis koordinuojame humanitarinės pagalbos tiekimą Kijevo ir kitų Ukrainos miestų gyventojams, dirbame su savanoriais, padedame įvairiais teritorijos gynybos klausimais.
Bendra situacija Kijeve dabar gera, viskas funkcionuoja – yra elektra, ryšys, teikiamos komunalinės paslaugos (pokalbis vyko trečiadienį – 15min pastaba). Mieste įvesta komendanto valanda, kuri situaciją paveikė, bet panikos nėra, žmonės organizuoti, nors didelę laiko dalį turi praleisti slėptuvėse.
Antradienį Rusijos raketa pataikė į Kijevo televizijos bokštą, tačiau šiuo metu didelė dalis televizijos kanalų veiklos yra atstatyta.
Ukrainos pramonininkų ir verslo kofederacija glaudžiai dirba su partneriais Lietuvoje – Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos prekybos ir amatų rūmais. Noriu perduoti didelę padėką tiek šioms organizacijoms, tiek Lietuvos valstybei ir gyventojams už ekonominę bei psichologinę pagalbą šiuo nelengvu metu.
– Kokioje situacijoje šiuo metu yra Ukrainos verslas? Kiek įmonių tęsia savo veiklą, turint galvoje, kad yra labai svarbių sričių, kaip maisto pramonė, kurios negali sustoti?
– Šiuo metu ukrainiečių įmonės yra sudėtingoje padėtyje, turint omenyje, kad nuo 2021 lapkričio mėnesio, kai pasirodė informacija, kad Rusija ketina užpulti Ukrainą, prasidėjo kapitalo ir dividendų ištekėjimas iš Ukrainos. Per keturis mėnesius išsiimta 12–13 mlrd. dolerių, sumažėjo tiesioginių investicijų. O tai sukėlė rimtų problemų verslo funkcionavimui.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą pagrindinių eksportuojančių sektorių būklė stipriai pablogėjo dėl sutrikusių tiekimo ir logistikos grandinių. Tarp sektorių, kurie labiausiai nukentėjo, yra žemės ūkio, kasybos ir karjerų. Šie sektoriai kartu generuoja apie 40 proc. viso Ukrainos BVP, todėl žinoma, kad dabartinė situacija turėjo labai didelį poveikį Ukrainos verslui.
Dar vienas sektorius, kuris susidūrė su labai didelėmis problemomis – mažmeninė ir didmeninė prekyba. Priežastys tos pačios – sutrikusios tiekimo ir transportavimo grandinės. Aišku, kad šio sektoriaus problemos smarkiai veikia Ukrainos ekonomiką, kalbant apie pirmo būtinumo prekių tiekimą Kijevo ir kitų Ukrainos miestų gyventojams.
Nuo 2021 lapkričio mėnesio, kai pasirodė informacija, kad Rusija ketina užpulti Ukrainą, prasidėjo kapitalo ir dividendų ištekėjimas iš Ukrainos. Per keturis mėnesius išimta 12–13 mlrd. dolerių.
Kai kurių Ukrainos miestų būklė yra ypač sudėtinga, ten bręsta humanitarinė katastrofa, nes Rusijos agresorius sugriovė beveik visą infrastruktūrą. Labiausiai paveikti miestai – Volnovakha miestas Donbase, netoli Kijevo esantys Bučia, Irpinas ir kiti. Sudėtingoje situacijoje Charkivas, kur raketų ir bombų smūgiai griovė miesto infrastruktūrą ir gyvenamuosius kvartalus.
Tačiau tiek Kijeve, tiek kituose Ukrainos miestuose žmonės nepanikuoja, net priešingai – eilės užsirašyti į teritorinius gynybos padalinius, žmonių motyvacija išlieka labai didelė. Akivaizdu, kad Rusijos blickrygas, žaibiškas greitas puolimas, neįvyko. Su Rusijos agresoriumi šiuo metu kovoja ne tik Ukrainos gynybos sektorius, bet ir visa Ukrainos tauta, o visos tautos nugalėti neįmanoma.
– Matėme internete pavyzdžių, kad kai kurios Ukrainos įmonės pradėjo gaminti produktus, skirtus gynybai. Tarkime, viena alkoholinių gėrimų gamykla ėmė pakuoti Molotovo kokteilius. Ar yra daugiau pavyzdžių, kai įmonės persiorientavo į karinę pramonę?
– Persiorientuoti į karo pramonę per tokį trumpą laiką sudėtinga, bet daug Ukrainos įmonių naudoja savo resursus, kad padėtų Ukrainos gynybos sektoriui, t. y. kariuomenei ir gyventojams: tiek su transportu, tiek su medicinos preparatais, tiek su kitais dalykais.
Su Rusijos agresoriumi šiuo metu kovoja ne tik Ukrainos gynybos sektorius, bet ir visa Ukrainos tauta, o visos tautos nugalėti neįmanoma.
Ukrainos verslo bendruomenė labai aktyviai skiria savo piniginius resursus specialiems fondams, skirtiems padėti Ukrainos kariams.
Labai svarbu pabrėžti, kad šioje sudėtingoje situacijoje verslas elgiasi labai korektiškai, stengiasi kiek įmanoma daugiau sumokėti mokesčių. Ukrainos biudžeto planas už vasario mėnesį buvo visiškai įgyvendintas, nes verslas susitelkė ir prisidėjo savo pinigais prie Ukrainos biudžeto sumokėdamas mokesčius.
– Kaip dirba įmonės, šalyje vykstant karui? Kaip dabar atrodo verslo kasdieninis gyvenimas, nes daug darbuotojų išėjo ginti savo šalį, kiti dalį laiko praleidžia slėptuvėse.
– Situacija labai sudėtinga, nes karas padarė daug žalos paprastiems gyventojams ir darbuotojams. Žūsta daug taikių gyventojų, vaikų. Įmonės į tai reaguoja, dalį savo personalo – pavyzdžiui, moteris, evakuoja į saugesnes teritorijas. Tose bendrovėse, kur negalima nutraukti veiklos, sudaromi individualūs darbo grafikai.
Be to, didelė dalis darbuotojų grįžo į karinę tarnybą, papildė teritorinės gynybos gretas, dalis tapo karo pabėgėliais.
Problemos yra su logistika ir žaliavų tiekimu. Taip pat nestabiliai dirba dalis energetikos sistemos, nes agresorius pažeidė dalį transformatorių ir kitų energetikos sistemos komponentų. Įmonės sunkumų patiria dėl produkcijos realizacijos.
Daug įmonių, kurių verslas sezoninis, kaip žemės ūkis, tęsia savo darbą ir ruošiasi pavasario žemės ūkio darbams, nežiūrint sudėtingos situacijos. Jos pradėjo ruošti reikalingą žemės ūkio techniką, kaupiamos naftos produktų, trąšų atsargos, kurios reikalingos žemės ūkyje, kad būtų užtikrinamas Ukrainos aprūpinimas ir saugumas maisto srityje.
Mes labai dėkingi savo užsienio partneriams, kurie padeda ne tik specialiąja technika, bet ir naftos produktų, kitų komponentų tiekimu.
– Kokie dar sektoriai, be žemės ūkio, šiuo metu tęsia veiklą?
– Nepaisant kilusių sunkumų, pirmiausia, veiklą tęsia energetikos sektorius. Vyksta labai aktyvus darbas, sinchronizuojant Ukrainos elektros sistemą su Europos Sąjungos (ES) sistema. Ukraina jau savaitę dirba sinchroniniu režimu su ES, mūsų Vyriausybė nusprendė, kad nebesijungs prie Rusijos ir Baltarusijos energetinės sistemos. Esame dėkingi už pagalbą, kurią rodo ES, nes Ukrainos energetinė sistema integruojasi į europinę, o tai leis užtikrinti didesnį energetinį saugumą Ukrainai.
Daug įmonių, kurių verslas sezoninis, kaip žemės ūkis, tęsia savo darbą ir ruošiasi pavasario žemės ūkio darbams, nežiūrint sudėtingos situacijos.
Šiuo metu stabiliai veikia Ukrainos karo pramonė ir sveikatos apsaugos sistema, kuri kaip ir kitose valstybėse papildomai apkrauta koronaviruso, bet Ukrainos medikai stengiasi dirbti kaip įmanoma geriau, kad užtikrintų sveikatos sistemos stabilumą.
Taip pat stabiliai dirba tokie sektoriai, kaip transportas, įskaitant geležinkelių, ryšių, IT – jų veikla būtina, kad būtų galima palaikyti stabilų Ukrainos transporto ir informacinės sistemos darbą.
– Tad, kiek jūsų asociacijai priklausančių įmonių šiuo metu dirba?
– Ukrainos pramonininkų ir verslininkų asociacijos duomenimis, nedirba apie 40 proc. įmonių, o apie 60 proc. tęsia darbą stabiliu režimu. Iš viso asociacijoje yra apie 115 tūkst. įmonių, pradedant smulkiomis baigiant stambaus kapitalo. Asociacijos nariai sukuria apie 80 proc. viso Ukrainos bendrojo vidaus produkto (BVP).
– Kokios pagalbos reikėtų Ukrainos įmonėms iš Lietuvos, kitų ES šalių?
– Pirmiausia, bendromis jėgomis reikia sustabdyti karą. Tai būtų svarbiausia ir didžiausia pagalba. Mes pasiduoti neketiname. Kijevas pasiduoti irgi neketina, nepaisant to, kad įtampa auga kiekvieną valandą. Didžiausia pagalba mūsų įmonėms, Ukrainos žmonėms būtų, jei ES ir kiti Vakarų partneriai padėtų sustabdyti karo veiksmus. Kitus klausimus galime išspręsti.
Pirmiausia, bendromis jėgomis reikia sustabdyti karą. Tai būtų svarbiausia ir didžiausia pagalba. Mes pasiduoti neketiname. Kijevas pasiduoti irgi neketina.
– Vakarų šalys įvedė įvairias sankcijas Rusijai. Jūsų nuomone, ar to užtenka? Kas dar turėtų būti padaryta?
– Būtų labai svarbu, kad nuo SWIFT būtų atjungti ne tik keli Rusijos bankai, bet visa Rusijos finansinė sistema. Taip pat reikia griežtesnių sankcijų prieš Rusijos energetikos sektorių.
– Pavyzdžiui, Vakarų šalims nebepirkti „Gazprom“ dujų?
– Taip, taip, apie tokį variantą ir kalbu.
– Kaip jūs pats laikotės? Kaip atrodo jūsų diena?
– Stengiuosi gyventi ir dirbti įprastu režimu, nepasiduodu panikai. Diena prasideda nuo situacijos analizės, taip pat apgalvojimų, kokių papildomų veiksmų reikia imtis. Koordinuoju asociacijos narių ir užsienio partnerių darbą, kad pagalbos tiekimas Ukrainai būtų kuo sklandesnis.
Būtų labai svarbu, kad nuo SWIFT būtų atjungti ne tik keli Rusijos bankai, bet visa Rusijos finansinė sistema.
Ką tik sugrįžau iš Kijevo (interviu vyko trečiadienio popietę – 15min past.), apvažiavau miestą, stebėjau, kokia situacija mieste, kokia situacija su Kijevo gynybos objektais. Miestas ramus, kiekvieną dieną kyla gynybos objektų skaičius, žmonės nusiteikę labai ryžtingai.
Šiandien toliau ketinu koordinuoti asociacijos narių ir užsienio partnerių veiksmus – dirbame ne tik su Lietuvos, bet ir Lenkijos, kitų šalių kolegomis.
– Kokia Jūsų pagrindinė žinutė pasauliui?
– Ukraina kovoja dėl teisės spręsti pačiai. Ukraina kovoja už savo garbę ir orumą. Ukraina kovoja už teritorinį mūsų tautos ir valstybės vientisumą. Teisybė yra mūsų pusėje. Mes įsitikinę – mes laimėsime.
Interviu su A.Kinachu padėjo organizuoti ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Lietuvos-Ukrainos verslo tarybos bendrapirmininkas Sergejus Prokhorovas.
