Tai, kuo visi gyvenome pastarąjį pusmetį, atsispindi ir žiniasklaidos antraštėse. Tad, kokios temos buvo aktualiausios nuo pernai rugpjūčio iki šių metų kovo?
Koronavirusą iš populiariausių temų viršūnės išstūmė karas
Žiniasklaidos pranešimus per šį laikotarpį išanalizavusi žiniasklaidos stebėsenos ir analizės įmonė „Mediaskopas“ 15min atskleidė, kaip keitėsi žiniasklaidos dėmesys populiariausioms temoms – didžiausi skirtumai išryškėjo šiemet, Rusijai įsiveržus į Ukrainą.
Iki tol, nuo rugpjūčio iki vasario, žiniasklaidos dėmesio centre vis dar buvo koronavirusas.
Kaip rodo „Mediaskopo“ 15min portalui pateikti duomenys, Lietuvos žiniasklaidoje apie koronavirusą paskelbtas vidutinis pranešimų skaičius per mėnesį rugpjūčio pradžioje siekė 20,7 tūkst. – tai sudarė beveik trečdalį visų populiariausių naujienų srauto žiniasklaidoje.
Antroji tema pagal populiarumą buvo elektra, apie kurią rašyta vidutiniškai 13,5 tūkst. kartų per mėnesį.
Matyti, kad jau pernai vasaros Lietuvoje daug rašyta ir apie karą – šia tema per mėnesį paskelbta 6,8 tūkst. pranešimų, rodo rugpjūčio pradžios duomenys, ir tai buvo trečioji tema tarp visų populiariausių. Vėliau šia tema rašyta mažiau, o nuo sausio naujienų skaičius karo tematika ir vėl ėmė sparčiai augti.
Sausio pradžioje vidutinis mėnesio tekstų apie karą skaičius sudarė 7815, pabaigoje – jau 13571.
„Žiūrint retrospektyviai matyti, kad karo nuojauta žiniasklaidoje buvo pakankamai didelė“, – 15min komentavo Komunikacijos industrijos asociacijos tarybos pirmininkas, ryšių su visuomene ekspertais Artūras Jonkus.
Vasario pradžioje karas jau įsiveržė į populiariausių temų žiniasklaidoje viršūnę ir pasiekė 18,7 tūkst. pranešimų per mėnesį vidurkį, o pabaigoje – 49,3 tūkst. Tai sudarė 38 proc. visų pranešimų populiariausiomis temomis žiniasklaidoje.
Šaltinis: „Mediaskopas“
„Stebime unikalias savo informacinės erdvės transformacijas, neregėtas nuo 2001-09-11 teroristinių išpuolių prieš Pasaulio prekybos centrą Niujorke ir kitus taikinius JAV. Esminis skirtumas yra tas, kad Rugsėjo 11-oji pasaulio bendruomenę užklupo sąlyginiame informacijos vakuume, o Kremliaus agresija prieš Ukrainą iš pagrindinių antraščių išstūmė dvejus metus intensyviai mūsų dėmesį bombardavusią koronaviruso pandemijos temą“, – 15min komentavo „Mediaskopo“ verslo plėtros vadovas A.Petrošius.
„Tad jei jautėte ar tebejaučiate nerimą, emocinį išsekimą ar sutrikimą dėl to, kas aplink vyksta, tam yra puikus paaiškinimas. Žmonija daugiau nei pusę šimtmečio nepatyrė tokios ilgos ir nuoseklios įtampos“, – pridūrė A.Petrošius.
A.Jonkus papildo, kad dėl karo kitoms temoms žiniasklaidoje vasario pabaigoje praktiškai nebeliko vietos.
„Jei atrodė, kad pandemijos pradžioje koronavirusas žiniasklaidoje buvo vyraujanti tema, tai karo tema nunešė tą temą dvigubai. Apie koronavirusą buvo 20 tūkst. straipsnių per mėnesį, o apie karą vasario pabaigoje – 49 tūkst. Turint omenyje, kad žiniasklaidoje yra tam tikras limitas, kiek tos informacijos telpa, kitos temos turėjo vien dėl to susmulkėti“, – 15min komentavo A.Jonkus.
Pasak jo, tai sukėlė tam tikrų iššūkių verslo komunikacijoje, nes tokiu mastu dominuojant vienai temai, tikimybė pakliūti į žiniasklaidos akiratį su kita tema mažėja. Dėl šios priežasties verslai buvo kuriam laikui sustabdę komunikacijos planus.
Žmonija daugiau nei pusę šimtmečio nepatyrė tokios ilgos ir nuoseklios įtampos.
Tuo tarpu A.Petrošius atkreipia dėmesį, kad koronaviruso ir karo Ukrainoje temų Lietuvos žiniasklaidoje matavimai taip pat leidžia geriau suprasti kai kurių mūsų vietinių temų ar skandalų mastą šių dviejų fundamentalių grėsmių kontekste.
„Ir tos mūsų lokalios problemos nebeatrodo tokios aštrios ar reikšmingos“, – mano ekspertas.
Nuo elektros iki sankcijų: kodėl vyravo šios temos
Nuo rugpjūčio populiari tema Lietuvos žiniasklaidoje buvo elektra. Kone visą laiką pagal publikacijų skaičių elektra išliko antroje populiariausių temų sąrašo vietoje, o sausį trumpam buvo iškopusi ir į pirmą.
Tai galėjo lemti keli dalykai – tiek augančios elektros kainos, tiek ir vykstanti elektros rinkos liberalizaciją, kurios antrasis etapas turėjo baigtis gruodį, tačiau pusmečiui buvo nukeltas. Antrajame etape nepriklausomą elektros tiekėją turi pasirinkti 700 tūkst. gyventojų, todėl ši tema visuomenei itin aktuali.
Auganti infliacija iš žiniasklaidos akiračio nedingsta jau nuo pernai vasaros – štai rugpjūčio pradžioje kainos buvo paminėtos 6,2 tūkst. publikacijų ir laidų per mėnesį, vasarį – 8,6 tūkst. pranešimų.
Sankcijos – dar viena dominavusi tema. Rugpjūčio pradžioje sankcijos per mėnesį vidutiniškai buvo aprašytos beveik 2,6 tūkst. kartų, gruodžio pradžioje – 6,7 tūkst., vasario pradžioje – beveik 9,3 tūkst., o vasario pabaigoje – jau 14,5 tūkst. kartų.
Kaip paaiškina A.Petrošius, į šią temą patenka įvairios sankcijos: tiek Kinijos spaudimas Lietuvai, kuris buvo išryškėjęs lapkritį-gruodį, tiek praėjusių metų pabaigos skandalas dėl „Belaruskalij“ produkcijos tranzito per Lietuvą.
Nuo vasario žiniasklaidoje ryškėjo jau kita aktualija – sankcijos Rusijai, įsiveržusiai į Ukrainą.
Dominuojanti tema žiniasklaidoje – aplinka ir klimatas (vidutiniškai apie 4,5 tūkst. tekstų per mėnesį), nuo rugpjūčio iki sausio užėmusi 4-6 vietas pagal populiarumą ir tik vasarį, įsivyravus karo tematikai, nukritusi į 8 vietą.
Visą pusmetį aktualios temos buvo ir atlyginimai, pabėgėliai, dujos ir benzinas, įdarbinimas ir net badas.
A.Jonkus tvirtino, kad ekonominės temos žiniasklaidoje dominavo dėl kelių priežasčių – rudenį prasidėjo šildymo sezonas, ėmė brangti energetiniai resursai ir kitos prekės, todėl šios temos gyventojams tapo aktualios. Klimato kaito temą jis siejo su Europos Sąjungos žaliuoju kursu.
Informaciniai burbulai – skirtingi
Beje, ekspertas atkreipė dėmesį, kad populiariausių temų žiniasklaidoje apibendrinimas atskleidžia tendencijas, kurių asmeniškai galime ir nepastebėti. Pavyzdžiui, A.Jonkui buvo netikėta, kad tiek daug dėmesio žiniasklaida skyrė elektros tematikai.
„Akivaizdu, kad kai šnekame apie tendencijas žiniasklaidoje, vienintelis būdas yra remtis apibendrintais duomenimis – negali remtis asmenine nuomone, nes kiekvienas gyvename informaciniame burbule, priklausančiame nuo to, kokią žiniasklaidos priemonę naudojame“, – pabrėžė A.Jonkus.
Kai šnekame apie tendencijas žiniasklaidoje, vienintelis būdas yra remtis apibendrintais duomenimis – negali remtis asmenine nuomone.
A.Petrošius pastebi, kad iš žiniasklaidoje labiausiai nušviečiamų temų matyti ir akivaizdus gerų naujienų deficitas Lietuvos informacinėje erdvėje.
„Bėda net ne ta, kad tokių naujienų nėra, o kad jos jau kelerius metus užgožiamos grėsmingų žinių, visuomenės susipriešinimo liudijimų bei nerimo dėl abejotino adekvatumo Kremliaus režimo veiksmų“, – teigė A.Petrošius.
Lietuvoje ir Estijoje – aštresnė pabėgėlių tema
Tokią pat analizę „Mediaskopas“ atliko ir kitose Baltijos šalyse. A.Petrošius, lygindamas Estijos, Latvijos ir Lietuvos žiniasklaidos turinį teigė, kad koronaviruso temos dominavimas ir vėlesnis pakeitimas karu Ukrainoje būdingas visam mūsų regionui.
„Tiesa, Latvijos ir ypač Estijos žiniasklaida visuomet buvo linkusi kelti mažiau nerimo dėl koronaviruso nei Lietuvos visuomenės informavimo priemonės“, – pastebi A.Petrošius.
Kita vertus, prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, kaimyninių šalių žiniasklaidoje juntamas didesnis nerimas dėl ukrainiečių pabėgėlių.
„Lietuvoje šiuo klausimu padėtis ramesnė. Veikiausiai tai galima paaiškinti tuo, kad Lietuvoje, skirtingai nuo kitų Baltijos sesių, nėra tokios reikšmingos rusakalbių gyventojų diasporos, galinčios tapti etninių įtampų šaltiniu į regioną plūstelėjus ukrainiečių pabėgėliams“, – apibendrino A.Petrošius.
A.Jonkus pridūrė, kad tokius rezultatus greičiausiai lėmė ir skirtinga Baltijos šalių žiniasklaidos struktūra.
„Visgi Latvijoje ir Estijoje veikia daugiau rusakalbės žiniasklaidos ir greičiausiai ten sugebėjo patekti Maskvos naratyvas apie tai, kad karo pabėgėliai kelia tam tikrą grėsmę. Dėl to ir skeptiškumas ukrainiečių pabėgėlių atžvilgiu didesnis, ko pas mus nesijaučia. Lietuvoje socialinėje žiniasklaidoje yra bandymas pateikinėti naratyvą, kad ukrainiečiai atims mūsų darbo vietas, bet į Lietuvos žiniasklaidą to nėra patekę ir tai rodo, kad mūsų žiniasklaida atsparesnė tokiam naratyvui lyginant su Latvijos ir Estijos“, – svarstė A.Jonkus.
„Mediaskopo“ Lietuvoje atlikta analizė apima visus Lietuvos žiniasklaidos pranešimus iš daugiau nei 650 laikraščių, žurnalų, interneto naujienų portalų, radijo ir televizijos laidų bei žinių reportažų.
