„Acheta“ – tai šeimos verslas, veiklą pradėjęs dar 2018 metais ir gimęs iš noro kurti pažangų, tačiau tvarumo principais grįstą verslą Lietuvoje. Netikėtai užgimusi idėja virto sėkmingu dviejų brolių – Donato ir Mariaus Glušauskų – verslu.
Visu svirplių auginimo ir produktų gamybos procesu rūpinasi jie patys, tad kiekvienai smulkmenai skiria didžiausią savo rūpestį.
„Tikime, kad svirpliai yra pasirinkimas ateičiai, tai – skanus ir sveikas maistas, kurio gamyba tausoja gamtą“, – neabejoja broliai.
Šios fermos svirpliai maitinami tik specialiu iš ekologiškų grūdų Suomijoje pagamintu pašaru. Ypatingas dėmesys auginimo patalpose skiriamas optimaliems aplinkos drėgmės ir temperatūros rodikliams užtikrinti.
Atidumas net mažiausioms smulkmenoms „Achetai“ leidžia gaminti itin vertingus svirplių produktus, kuriuose išsaugoma net iki 65 procentų baltymų. Auginant ir apdorojant svirplius pasitelkiamos pažangiausios technologijos, kurių dėka maksimaliai išsaugomos svirpliuose esančios maistingosios medžiagos.
„Pradžia buvo tokia, kad ėmiau domėtis alternatyviais maisto dalykais, tokiais, kurie bus ilgalaikiai, patrauklūs ateityje. Nebijau to vadinti ateities maistu. Pamačiau reportažą, kaip suomiai iškepė duoną iš svirplių miltų – pradėjau domėtis, kas tai per vabzdžiai ir mane visiškai „užkabino“: svirplių produktams piešiama šviesi ateitis, nes gamyba draugiška gamtai, o maistinė vertė – nenuginčijama“, – 15min.lt pasakoja D.Glušauskas.
Verslininkai siekia, kad svirpliai ir iš svirplių miltų gaminama produkcija būtų įvairi ir gardi – asortimente rasite natūralaus, pikantiško ir net egzotiško skonio produktų: iš svirplių miltų pagamintų baltyminių traškučių, duonelių, skirtingų įdomių užkandžių ar net dešrelių bei saldumynų.
Maistas iš... ateities
Verslininkas pasakoja, kad tokio maisto poreikis ateityje neabejotinai didės, tačiau šiuo metu jis vis dar dirba „ledlaužio“ darbą, kuomet produkcija vartotojų dar tik atrandama.
„Labai svarbus edukacinis momentas – kai žmonės sužino, kaip labai toks maistas vertingas, koks jo gamybos kelias, jie visai kitaip pradeda tai vertinti. Dalyvauju įvairiose konferencijose, renginiuose, kuriuose pasakoju, leidžiu degustuoti. Taip, visada yra dalis žmonių, kurie jokiu būdu neragauja svirplio – jų neįtikinsi nei dėl skonio, nei dėl maistingumo. Džiugu, kad tokių – labai nedaug“, – šypteli.
Iš svirplių gaunama produkcija itin vertinga maistine prasme, todėl amžiaus cenzo tiesiog neturi – baltymais turtingas maistas aktualus kiekvienam: nuo vaiko iki senjoro.
Be abejonės, didelio susidomėjimo svirpliai sulaukia iš sportininkų, kuriems baltymų kiekis maiste yra itin aktualus kasdienės mitybos klausimas.
Donatas atvirauja, kad sportininkai svirplius vartotų be jokių abejonių, tačiau kol kas viena jų išlieka – tai kaina. Kokybiškas ir atsakingai paruoštas produktas išlaiko savo kainą, todėl, savaime suprantama, nėra iš pigiųjų prekių kategorijos. Du trečdaliai produkcijos iškeliauja užsienio rinkai, trečdalis lieka Lietuvoje.
„Produkcija iš svirplių savo maistingumu ir naudingomis medžiagomis gerokai lenkia gyvulinės kilmės maistą. Pavyzdžiui, palyginimui, jautiena yra didžiausias baltymų šaltinis iš mėsos, tačiau svirpliai jų turi du su puse karto daugiau. Taigi vartoti gali visi, kuriems aktualu sveikesnė mityba, taip pat besidomintys naujovėmis, galvojantys apie aplinkos tausojimą“, – pasakoja Donatas, pridurdamas, kad sulaukia pačių įvairiausių žmonių užklausų: nuo besilaikančių dietų iki sergančių rimtomis ligomis ir priverstų kardinaliai keisti mitybą, ieškoti alternatyvų.
Sudėtingi klausimai verslininką priverčia itin giliai domėtis mitybos klausimais. „Dabar jau žinau tiek visokių detalių ir niuansų, kiek nė nenumaniau sužinosiantis“, – juokiasi pašnekovas.
Draugiška kūnui, draugiška gamtai
Svirpliai Lietuvoje auginami 35 dienas – tiek laiko užtenka, kad iš jų jau būtų galima ruošti produkciją. Verslininkas pasakoja, kad tai – labai trumpas laikas, per kurį gaunama maksimali nauda.
„Palyginimui: mūsų svirplių auginimo patalpose galėtų tilpti tik 4-5 gyvuliai – karvės ar jaučiai – ir juos užauginti užtruktų apie metus. Tuo laikotarpiu jie sunaudotų labai daug pašaro, išgertų daug vandens, paliktų gausybę atliekų ir t. t. Per tą patį laiką augindami svirplius mes galime „užauginti“ 30 kartų daugiau proteino, negu išgautume jo iš jautienos. Taigi gamtos tausojimas yra akivaizdus, o vartotojas gauna gerokai daugiau maistinės vertės – iš to laimi visi“, – pasakoja D.Glušauskas.
Pašnekovas akcentuoja, kad svirplys suvartojamas visas šimtu procentų – ruošiant produkciją, skirtingai negu apdorojant galvijų mėsą, nelieka išmetamų dalių: „Visas svirplys yra vienodai maistiškai vertingas, be to, šie vabzdžiai per augimo laiką po savęs palieka itin mažai atliekų, dažnu atveju jos tampa organine trąša. Taigi beveik niekas neiššvaistoma.“
Donatas šypsosi, kad žmonėms kartais dar sunku suvokti, kad ne maisto kiekyje yra esmė, o jo maistingume, tad mažiau iš tiesų gali reikšti daugiau: „Dauguma vis dar jaučiasi sotūs tik tada, kai mato pilną lėkštę, nesvarbu, kad joje esantis maistas galbūt yra visiškai „tuščias“ ir turi itin mažai vertės. Nors keliose dešimtyse gramų svirplių gali būti tiek pat baltymų, kiek dideliame kepsnyje, mes vis dar valgome akimis.“
Per pastaruosius metus įmonės veikla gerokai patobulėjo ir išsiplėtė – dienos šviesą išvysta vis daugiau įdomių produktų iš svirplių, nes brolių sumanymas nuo pat pradžių buvo ambicingas: nebūti tik svirplių augintojais, o vystyti verslą nuo žaliavos iki galutinio produkto.
„Tiesa, kai pradėjome su broliu auginti svirplius, nelabai kas tikėjo, kad iš to įmanoma sukurti verslą, dažnas galvojo, kad užsiimame kažkokiomis keistenybėmis, – juokiasi D.Glušauskas. – Bet tos „keistenybės“ yra ateitis, o ateitis prasideda jau šiandien.“
Turite šeimos verslą? Registruokitės čia. 15min Jus pakalbins ir publikuos Jūsų istoriją portale, o vienas verslas gaus dovanų net milijoną banerių parodymų nemokamos reklamos!
