Pirmieji žingsniai karjeros link – universitete
Pažangius, saugius ir ergonomiškus taikomosios robotikos sprendimus kuriančios įmonės „Rubedo“ sistemos bendraturtis Linas Vaitulevičius – buvęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentas.
„Esu baigęs technines studijas humanitariniame universitete. Minėtos studijos mane praturtino daug daugiau nei tikėjausi įstojęs. Tuo metu VDU buvo neseniai atkūręs veiklą, jame stažavosi daug dėstytojų iš užsienio, su savimi jie atsivežė modernius vadovėlius, naujovišką mokymo metodiką, o ir patys buvo įdomios, įkvepiančios, vakarietiško mąstymo asmenybės. Mano universitete buvo labai akcentuojama anglų kalba.
Versle labai priverčia empatija – sugebėjimas įsijausti į žmones, suprasti jų poreikius, pati komunikacija.
Versle labai priverčia empatija – sugebėjimas įsijausti į žmones, suprasti jų poreikius, pati komunikacija.
Jos mokėmės daug ir labai intensyviai, taip pat ir verslo anglų kalbos. Dauguma studijų literatūros buvo iš užsienio šalių. Būtent geros anglų kalbos žinios, transkultūrinės žinios, lėmė tai, kad įsidarbinau JAV kapitalo įmonėje. Ten dirbdamas daug keliavau po pasaulį, įgijau neįkainojamos patirties, užmezgiau kontaktų. Universitetas buvo teisus, akcentuodamas užsienio kalbų žinias“, – patirtimi dalijosi verslininkas.
„Rubedo“ sistemos bendraturtis pabrėžė, kad itin svarbų vaidmenį tolimesniam studentų gyvenimui turi socialinių kompetencijų ugdymas. „Mano nuomone, atsisakyti humanitarinių-sociologinių mokslų ir koncentruotis tik į techninių kompetencijų ugdymą, nėra gerai. Taip nebus pasiektas geras rezultatas. Versle labai priverčia empatija – sugebėjimas įsijausti į žmones, suprasti jų poreikius, pati komunikacija. Šioje srityje tik techninės kompetencijos – bejėgės“, – teigė L.Vaitulevičius ir pridūrė, kad už savo įgytas žinias yra dėkingas tokiems dėstytojams kaip religijotyrininkas G. Beresnevičius, antropologas A. Žygas.
Paklaustas, ko dabartiniam universitetui reikia, kad būtų dar pažangesnis, L.Vaitulevičius nurodė žmogiškųjų išteklių vertinimą. „Manau, kad daug kas pasikeitė teigiama linkme per tuos 17 metų, kai jau nesu studentas. Bet jau ir mano laikais „tiksliukams“ buvo galima rinktis verslo informatikos specializaciją. Manau, universitetuose pirmiausia reikėtų keisti mokslinio darbo organizavimo principus ir už tai gerai atsilyginti ten dirbantiems žmonėms. Motyvuoti mokslininkus pasilikti ir nesitraukti į verslą. Žmogiškasis kapitalas yra tai, ko dabar labiausiai trūksta universitete. Pastarajai minčiai aš labai pritariu“, – kalbėjo pašnekovas.
Svarbiausias išsilavinimo privalumas yra nepriklausomas mąstymas.
Nepriklausomas mąstymas – vertybė
Apie svarbiausius universiteto jaunam žmogui suteikiamus dalykus kalbėjome ir su VDU mokslo prorektore prof. Julija Kiršienė. Ji ir pati buvusi VDU studentė, kadaise baigusi ekonomikos bei teisės studijų programas. Vėliau J.Kiršienė dirbo privačiame sektoriuje, o vėliau darbą įmonėje derino su darbu universitete.
„Teko dirbti didelėje įmonėje, taip pat užsiimti advokato bei notaro profesine veikla, nors ryšių su universitetu niekada nebuvau nutraukusi. Universitete dėstau jau daugiau nei 15 metų ir savo studentams nuolat akcentuoju, kad svarbiausias išsilavinimo privalumas yra nepriklausomas mąstymas. Mano manymu, toks mąstymas yra neatsiejamas nuo nuolatinio siekio tobulėti, mokytis, gebėjimo matyti pasaulį kūrybiškai ir versliai, išeinant iš įprastinio mąstymo klišių“, – apie tai, kokį studentą stengiasi ugdyti universitetas pasakojo prorektorė.
„Aš kalbu apie gebėjimą matyti galimybes ten, kur kiti mato krizes ir problemas, mokėjimą sukurti darbo vietą sau ir kitam, realizuoti save, padaryti save, savo šalį bei pasaulį geresnį. Verslumas kaip savybė, principas, reiškinys yra būtina ne tik versle ar profesinėje veikloje, bet ne mažiau reikšmingas ir viešajame sektoriuje, kadangi finansai, kuriais disponuoja šios institucijos, turi būti valdomi efektyviai ir taupiai, o viešosios paslaugos žmonėms teikiamos patogiai ir greitai“, – kuo socialiniai gebėjimai aktualūs visuomenei, pasakojo J.Kiršienė.
Trys esminiai principai
Vytauto Didžiojo universitetas, pasak prorektorės, kaip liberaliųjų menų (artes liberales) universitetas, studijose ir moksle akcentuoja bent tris principus, kurie yra būtini bet kuriam sėkmės siekiančiam šiuolaikiniam verslui.
„Visų pirma, tai profesionalumas, arba, kitaip tariant, meistriškumas, kokia bebūtų sritis ar veikla. Antra – laisvamanystė, kitaip tariant, mąstymas, kalbėjimas bei darymas, nepaisant klišių, stereotipų ir disciplinų nustatytų ribų. O trečia – veržlumas, iniciatyvumas, tikėjimas tuo, ką darai, neskaičiuojant valandų ir nesitikint greito atpildo.
Galima sakyti, kad kiekvienas tokiais principais besivadovaujantis verslininkas, profesionalas ar specialistas yra taip pat ir laisvasis menininkas, nes jis kuria save, savo verslą (veiklą) bei savo ir jam artimų žmonių, miesto ir šalies, kuriuose gyvena, būtį“, – apie artes liberales principus kalbėjo J.Kiršienė. Pasak jos, svarbu, kad specialybė, kurią studijuoja žmogus, neturi apriboti jo savirealizacijos vizijų. Platus išsilavinimas turi suteikti kuo daugiau galimybių jas realizuoti.
