Atstumo nebematuojame pėdomis, laiko – smėlio smiltimis ir net virtuvėje labiau pasitikime tiksliai sukalibruotomis svarstyklėmis, nei šaukštu, kuriame, kaip sako žinantys, „telpa“ 15g miltų. Vis dėlto, kai reikia tikslumo, net ir čia kyla klausimų: kokio dydžio šaukštas, „nubrauktas“ ar su kaupu?
Tebematuojame sprindžiais, bet kai reikia tikslumo ne jais pasitikim. Nekalbant apie matavimo sistemas, kurios skiriasi. Pvz., esame įpratę oro temperatūrą matuoti pagal Celsijų, o amerikiečiai naudojasi Farenheito termodinamine temperatūros skale.
Kaip 15min sakė seniausios Lietuvoje metrologines paslaugas teikiančios bendrovės „Nordic Metrology Science“ marketingo vadovė Dovilė Seliukė, metrologija persmelkusi kone visas mūsų gyvenimo sritis. Ji apima matavimus, metodus bei priemones reikiamam matų tikslumui bei jų vienovei pasiekti.
Poreikis matuoti – įgimtas
Istorikai pastebi, kad poreikis matuoti žmonėms yra įgimtas. Pirmosios matavimo sistemos, manoma, atsirado 6000 m. prieš mūsų erą. Matavimams naudotos kūno dalys. Senovės egiptiečiai netgi piramides statė pasitelkę matavimą alkūne, taip pat naudojo delno-nykščio matą, šiandien žinomą kaip colį.
Kaip manoma, pirmasis ilgio vienetas senovės Egipte meh (alkūnė) siekė 0,45 metro. Trečiosios Egipto dinastijos metu vietoje šio mato įvesta „tikros alkūnės“ (ilgis 0,523 metrai) matavimo sistema.
Egipto išradimas Lietuvoje naudotas iki 1920 m.
Egiptiečių išrasta alkūnė kaip matavimo vienetas buvo naudojama plačiai, tačiau matas skyrėsi priklausomai nuo regiono. Pvz., Persijos imperijoje siekė 0,500 metro, o Graikijos – 0,463 metro.
Lietuviškas antropometrinis ilgio matavimo vienetas, atitinkantis atstumą nuo alkūnės įlinkio iki pirštų galų (maždaug 60–65,54 cm), buvo vadinama uolektimi arba ulna. XIX a. pradžioje įvestos uolekties ilgis buvo 64,96 cm. Trys uolektys sudarė sieksnį. Šis matavimo vienetas mūsų kraštuose naudotas nuo XIV a. pirmosios pusės iki pat 1920 m.
Ypač daug prie metrologijos studijų prisidėjo senovės graikai. Bizantijos laikotarpis metrologijai svarbus dėl atribotų matavimų. Vieninga matavimo sistema Bizantijoje imta kurti valdant Justinianui I Didžiajam (527–565). Norint efektyviau organizuoti miestų išlaidų ir įplaukų administravimą būtina vieninga priemonių sistema, suprato imperatorius.
Iki Renesanso metrologija, galima sakyti, apsiribojo sandoriais ir mokesčiais, tačiau šiuo laikotarpiu metrologija tapo oficialia disciplina, kurią plėtojo ir tobulino kiti mokslai.
XIX amžius: metrinės sistemos pradžia
1795 m. įvesta garsioji metrinė dešimtainė sistema, apibrėžta svorių ir matų dėsniu.
1799 m. nustatyti pirmieji visuotiniai standartai, pvz., nuo šių metų kilogramas tapo kasdieniu svorio matavimo vienetu. Dešimtainėje sistemoje taip pat galime rasti litrą, ploto matavimo vienetą ir kt.
1960 m. buvo baigti formuluoti pagrindiniai tarptautiniai matų vienetai. Jų sąrašas tuomet atrodė taip:
- Matuoklis – ilgiui
- Sekundės – laikui
- Kilogramai – masei
- Amperai – elektrai
- Kelvinas – termodinaminei temperatūrai
- Kandelos – šviesos šaltinio stiprumui
- Kurmiai – medžiagos kiekiui sistemoje
Metrologijos lopšys – tarpukario Kaunas: išsaugotos laboratorijos
Daugiau nei 100 metų skaičiuojanti metrologijos istorija Lietuvoje neatsiejama nuo seniausios šalyje metrologijos bendrovės „Nordic Metrology Science“.
„Per I Pasaulinį karą Lietuvoje įvedus dešimtainę metrinę sistemą, 1919 m. Kaune buvo įsteigti Matų ir saikų rūmai – pirmoji už metrologiją atsakinga įstaiga Lietuvoje. Iki tol Lietuvoje buvo naudojami senieji matų vienetai tokie kaip stopas, aršinas ir pan.“, – pasakojo „Nordic Metrology Science“ marketingo vadovė D.Seliukė.
Tiek pirmieji metrologijos žingsniai, tiek tolesnė jos raida sukosi apie Kauną. 1945 m. čia buvo atidaryta įgaliotojo komiteto matų ir matavimo prietaisų valdyba, prie kurios vėliau prijungti skyriai Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje.
„Beje, metrologijos laboratorijas šiuose miestuose esame išsaugoję ir iki šių dienų!“ – atkreipė dėmesį D.Seliukė.
Po 1960 metų patvirtinus vieningą SI sistemą metrologijos svarba dar padidėjo, mat ėmė plėtotis gamybos sektorius, eksportas ir importas, kurių plėtra neįsivaizduojama be metrologijos, tarnaujančios ekonominiam tikslumui užtikrinti.
Metrologams – atskiras bunkeris
„Metrologijos svarbą liudijo ir specialiai ženklintos dėžės, kurias karo atveju buvo būtina evakuoti užtikrinant metrologijos darbo tęstinumą. Metrologams net buvo skirtas atskiras bunkeris. Ne tik taikos metais, bet ir per karą metrologija išlieka itin svarbi, padeda išlaikyti tikslumą ir nusitaikymą“, – atkreipė dėmesį 15min pašnekovė.
Mūsų šaliai atkūrus Nepriklausomybę iškilo valstybinių etalonų bazės poreikis. 1996 m. buvo priimtas pirmasis Metrologijos įstatymas Lietuvoje. Jis ne tik leido kurti etalonų bazę, bet ir įgalino Lietuvos metrologus tapti visų pagrindinių tarptautinių metrologijos organizacijų nariais.
„Nordic metrology science“ tapo viena iš Lietuvos etalonų saugotojų, taip pat rūpinosi metodikų fondu.
Matavimai pripažįstami visoje ES
Atskirai veikę Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių valstybiniai metrologijos centrai 2015 metais buvo sujungti į vieną. „Nordic metrology science“ veikla – akredituota, todėl metrologiniai matavimai ir bandymų rezultatai pripažįstami visoje Europos Sąjungoje, o tarplaboratoriniai palyginimai vykdomi tarptautiniu mastu.
„Mūsų klientai visi: nuo fizinių asmenų iki valstybinių saugos objektų, branduolinės energetikos ar pramonės sektorių“, – apibendrino „Nordic metrology science“ marketingo vadovė.
