Peno įvairioms spekuliacijoms davė šiemet vasarį Aplinkos ministerijos pateiktas derinti Vyriausybės nutarimas „Dėl Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“.
Jis perduotas Susisiekimo bei kitoms ministerijoms. Savo ruožtu Susisiekimo ministerija kreipėsi į savo valdomų įmonių, tarp jų ir uosto direkciją, kad ši pateiktų pastabas ir siūlymus dėl šio projekto. Uosto direkcija, atsakydama į Susisiekimo ministerijos užklausą ir atsižvelgdama į savivaldybės vadovų siūlymą, šių metų kovo 1 dieną rašte Susisiekimo ministerijai pasiūlė numatyti galimybę dar labiau išplėsti Pajūrio regioninio parko gyvenamojo prioriteto zoną, numatant tai kaip galimą kompensacinę priemonę Melnragės gyventojams, kurių nuosavybę ateityje gali tekti paimti visuomenės poreikiams.
Pabrėžiama, jog net jei prireiktų išpirkti bent keletą Melnragėje esančių sklypų, gyventojai patys spręstų, kur įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą – prie jūros, kur gyveno, o gal apskritai kitame mieste.
Rengia planą
Kaip tik šiuo metu uosto direkcijos užsakymu rengiamas bendrasis planas. Jį parengus aiškumo turėtų būti daug daugiau.
Deja, krantinės, nauji pajėgumai nėra pastatomi per metus ar dvejus, tai trunka 5–7 metus. Apie tokias perspektyvas, be jokios abejonės, penkiolika, dvidešimt, trisdešimt, o kartais ir 50 metų į priekį privalome galvoti šiandien, – kalbėjo A.Vaitkus.
„Vakar kaip tik su plano rengėjais ilgai diskutavome, aptarėme keturias koncepcijas – ir šiaurinės dalies, ir su išorinio uosto galimybe iki pat pietinės dalies, pietinio slenksčio suformavimą ir naujų teritorijų atsiradimą. Kodėl mes apie tai kalbame?
Klaipėdos uostas šiandien yra lyderis tarp Baltijos valstybių, esame aplenkę visus uostus Baltijos valstybėse, mums privalu numatyti uosto ateitį į priekį.
Uoste, deja, krantinės, nauji pajėgumai nėra pastatomi per metus ar dvejus, tai trunka 5–7 metus. Apie tokias perspektyvas, be jokios abejonės, penkiolika, dvidešimt, trisdešimt, o kartais ir 50 metų į priekį privalome galvoti šiandien“, – kalbėjo A.Vaitkus.
Jis pabrėžė, kad nesant bendrojo plano nėra numatyti jokie planai dėl Melnragės paėmimo visuomenės poreikiams. Ateityje, jei būtų pritarta išorinio uosto plėtrai, gali tekti valstybės poreikiams paimti keletą sklypų ties šiauriniu molu, teritorija būtų naudojama prieigai prie uosto kroviniams vežti.
Pabrėžiama, jog už tai būtų teisingai atlyginta, tačiau kol kas tokių diskusijų niekas neveda, nes nėra nei bendrojo, nei techninio plano, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokia konkrečiai Melnragės teritorija reikalinga ir ar apskritai jos reikia. Bendrąjį planą parengti ir suderinti ketinama iki kitų metų pabaigos.
„Nėra numatyta nieko – nei paimti dalį, nei visą, nei vieną arba antrą sklypą. Šiandien nėra jokių sprendimų.
Jeigu pritars miesto valdžia, vyriausybė, su kuria turėsime bendrąjį planą derinti, jei tai bus priimtina visuomenei, mokslo institucijoms, kurios mus konsultuoja dėl bendrojo plano rengimo, sutarsime su uostininkais, kad tokią perspektyvą reikia numatyti mūsų uoste, be abejo, tada turėtų būti daromi techniniai projektai ir jie atsakys į šį klausimą – reikia paimti vieną sklypą, antrą, trečią, ar nereikia paimti nieko. Toks techninis variantas taip pat yra įmanomas“, – sakė A.Vaitkus, kurį itin papiktino viešumoje pasirodžiusi informacija esą uostas jau derina Melnragės teritorijos paėmimą visuomenės reikmėms.
„Aš tai manau, kad kurpiamos istorijos su tam tikra politine spalva. Mes šiandien stengiamės nesigilinti į tai, kas kuria sąmokslo teorijas, – specialiai surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo uosto vadovas. – Šiandien tai žaidimas Melnragės gyventojų sveikata, jų nervais, negražus sukurptas planas“.
Akivaizdi nauda
Rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas remdamasis konkrečiais skaičiais ir analize pateikė informaciją, jog išorinis uostas Klaipėdai iš tiesų būtų itin naudingas, tačiau ar jis atsiras priklauso nuo daugelio institucijų sprendimų.
„Vertindami 16-kos pastarųjų metų statistiką matome, kad mūsų vidutinis metinis apyvartos prieaugis siekia 6,6 proc..
Pavyzdžiui, šių metų pirmo ketvirčio augimas siekia 9 proc. Dėliojant į perspektyvą matome, kad tų pajėgumų, kuriuos turime, užtektų geriausiu atveju penkeriems metams. Iš tikrųjų, išorinis uostas būtų realus sprendimas.
Ne tik todėl, kad atitiktume rinkos poreikius, bet turėdami šitą naują infrastruktūrą galėtume generuoti naujus krovinių srautus. Tai yra, dar padidinti gerokai apyvartą ir aplenkti laiką dešimt metų“, – sakė A.Drungilas.
Jis pateikė keletą akivaizdžių pavyzdžių, jog tokie projektai pasiteisina ekonomiškai.
Gdansko uostas, kur 2006 buvo priduotas naujas giliavandenis konteinerinis uostas. Iki tol apyvarta buvo 70 tūkst. konteinerių, o užpernai ten perkrauta 1,2 milijono! – pavyzdį pateikė A.Drungilas.
„Tai yra Gdansko uostas, kur 2006 buvo priduotas naujas giliavandenis konteinerinis uostas. Iki tol apyvarta buvo 70 tūkst. konteinerių, o užpernai ten perkrauta 1,2 milijono! Augimas didžiulis.
Tai papildomos pajamos, darbo vietos valstybei. Tokių pavyzdžių yra daugiau – Gioteborgo uostas Švedijoje. Uosto metinė apyvarta panaši į mūsų – 38 mln. su trupučiu tonų per metus, tačiau naftos produktų uostas perkrauna 21 mln. tonų. Švedija gi neturi savo naftos, ją pritraukta dėka to, kad uostas turi giliavandenes krantines ir išvystytas terminalas“, – pavyzdžius pateikė A.Drungilas.
Anot vadovo, jei išorinis uostas nebūtų statomas Klaipėdos uosto apyvarta po penkerių metų nusistovės vienodame lygyje ir nebeturės galimybių daugiau augti.
Melnragėje gyvena Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas su šeima. A.Vaitkus pabrėžė, jog su meru specialiai šiuo klausimu niekada nėra kalbėjęs ir yra įsitikinęs, kad skleisti pagrindo neturinčios informacijos ėmėsi kiti suinteresuoti asmenys.