Praėjusią savaitę Katinų kaime lankėsi Aplinkos ministerijos specialistai. Jie apžiūrėjo jau metus nebeveikiančią vietos mokyklą – prašys Panevėžio rajono savivaldybės tarybos leisti šioje mokykloje įkurti Valstybinių miškų urėdiją.
Nuvyko paskui juos ir 15min žurnalistai. Akivaizdu, kad investuoti į mokyklą ir jos aplinką reikės daug, kad čia darbą galėtų pradėti 150 specialistų. Vietiniai džiaugiasi – urėdijų centras bus kone didžiausias regiono darbdavys, atsiras naujų galimybių verslui.
Mokykla tuščia jau metus
Katinų kaimas, kurio mokykloje rengiamasi įkurti Valstybinių miškų urėdiją, yra netoli Panevėžio. Iš Vilniaus – apie 120 kilometrų. Nuo magistralės važiuoti toli nereikia – Katinų kaimas čia pat. Greta įvažiavimo ramiai rupšnoja žolę karvės, nekreipiančios dėmesio į pravažiuojančius automobilius. Čia pat – ir mokykla, kuri jau metus ilsisi nuo vaikų, dabar besimokančių gretimų gyvenviečių mokyklose.
„Iškėlė, nes mokytojų buvo tiek, kiek mokinių“, – prie užrakinto mokyklos pastato mus pasitiko Katinų kaimo seniūnaitė Zita Jonaitienė. Ji pasakojo, kad praėjusią savaitę čia atvyko automobilis su užrašu „Aplinkos ministerija“, tačiau iš jo išlipę jaunuoliai neatskleidė, kodėl su rajono meru Povilu Žaguniu apžiūri patalpas.
„Reikės atvedžioti kabelius kompiuteriams, patalpos geros, stogas nekiauras, gamtinėmis dujomis kūrenama, neapleista, viskas tvarkoj“, – pasakojo Z.Jonaitienė, apie Valstybinių miškų urėdijos įkūrimą Katinų kaime sužinojusi iš žiniasklaidos.
Mokykla gal ir neapleista, tačiau kol kas sunku įsivaizduoti, kaip čia kasdien dirbti atvažiuos pusantro šimto žmonių. Įėjus į vidų apima jausmas, kad mokykla laukia rugsėjo, kai į suolus sugrįš mokiniai.
Atrakintos tik bendruomenės susirinkimų salės, kurios viduryje dėl, matyt, kiauro stogo telkšo nedidelė bala, durys. Nedidelį kambarį turi ir Kultūros namai, kaimo biblioteka.
Nepanašu ji ir į renovuotą – langai pakeisti, nuo sienų ir lubų tinkas nebyra, tačiau tiek viduje, tiek iš išorės ji atrodo kaip seniai statytas ir nemodernus pastatas.
Kol kas biuro tikrai neprimena, juolab kad ir automobilio nėra kur statyti – aplinkui tik žaliuojantys pievų plotai, tad šįsyk automobilį tenka palikti prie kelio.
Bet urėdijų centras čia kursis pamažu, visu pajėgumu pradės dirbti tik nuo 2019 metų, taigi laiko yra. Per jį reikės ne tik automobilių stovėjimo aikštelę įkurti, bet ir, pavyzdžiui, vieną kitą kavinę. O čia jau vietiniai trina rankomis.
Tikisi, kad duos darbo
Z.Jonaitienė labai norėtų, kad uždarytoje kaimo mokykloje įsikurtų Valstybinių miškų urėdija. 400 gyventojų kaimui, į kurį kasdien dirbti atvažiuotų maždaug 150 žmonių, atsirastų darbo. Galbūt vietiniai galėtų ne tik maitinimo paslaugas pasiūlyti, bet ir patys įsidarbinti.
„Gal miškų specialistų nėra, bet, žiūrėkit, reikia visokių. Gal buhalterių reikės. Ir aptarnaujančio personalo, manau, reikės. Ir valgyt reikės. Gyvena pas mus moteriškė, kuri turi kavines, ar vieną, ar kelias kažkur kitur. Jeigu bus čia valgyti norinčių žmonių, tai gal mes kažką suorganizuosime“, – kalbėjo seniūnaitė.
15min ji mielai aprodė ir visą Katinų kainą. Namai – daugiausia mūriniai, seni, naujų statybų čia nematyti. Bet aplinka tvarkinga – nupjautos vejos, žydintys gėlynai.
Ypač akį traukia seniūnaitės kaimyno Vytauto, kurio šeima kaime gyvena dar nuo Smetonos laikų, sodyba. Ją puošia daug drožinių, ir, nors gyvena čia ir triūsia vienas, aplink namą veši spalvingi gėlynai. Tarp jų nardo du kačiukai. Trečiam – namų areštas. Mat mėlynakis katinas – Siamo veislės, ir Vytautas bijo, kad kokie nedorėliai jo kieme lakstančio nepavogtų.
„Gal malkos bus pigesnės“, – juokėsi Vytautas, išgirdęs apie Katinuose kuriamą urėdijų centrą.
O Z.Jonaitienė pridūrė: „Aš manau, kad mums gyvenimas pagerės. Jeigu bus rimta įstaiga, gal mes ir iš Velžio seniūnijos sulauksim didesnės paramos.“
Bus bene didžiausias darbdavys rajone
Su Velžio seniūnijos seniūnu Andriumi Viržaičiu susitikome jo darbo kabinete. Panevėžio rajone sovietmečiu alsuojančiame pastate įsikūrusiai seniūnijai priklauso 69 kaimai – tarp jų ir Katinai.
Seniūnas sako, kad dauguma Katinuose gyvenančių žmonių dirba Panevėžyje. Jo teigimu, kasdien iki darbo ir namo įveikiamas maždaug 40 kilometrų atstumas gyventojams didelių problemų nesukelia. Jis išskiria vieną populiariausių įmonių Aukštaitijos sostinės regione.
„Baldų gamykla „Dominari“ samdo autobusus, kurie specialiais maršrutais kasdien vežioja darbuotojus į darbą ir iš jo“, – apie vieną didžiausių darbdavių Panevėžio rajone kalbėjo A.Viržaitis.
„Sodros“ duomenimis, prie Panevėžio aplinkkelio įsikūrusioje įmonėje „Dominari“ dirba 583 darbuotojai. Vidutinis atlyginimas – 653 eurai.
Velžio seniūnijos seniūnas vardija ir kitas dideles įmones regione ir sutinka, kad bene didžiausia įmonė bus Miškų urėdijos centras Katinuose.
„Kalbant apie mūsų seniūniją, Liudynėje yra keletas didelių įmonių. Pavyzdžiui, „Artezija“, „Erteka“. Kaimuose yra nemažai lentpjūvių, pavyzdžiui, Staniūnuose arba regioninis sąvartynas Liudynėje, kuriame dėl pertvarkymų nebedaug darbuotojų likę. Vasaros sezono metu kaimų gyventojai dirba pas ūkininkus. Miškų urėdija Katinuose bus viena iš didesnių darbdavių.“
Vandens gręžimo paslaugas teikiančioje „Artezijoje“ dirba 18 darbuotojų. Vidutinis įmonės atlyginimas – 517 eurų. Tuo tarpu stiklo apdorojimo įmonėje „Erteka“ dirba 15 žmonių, kurių vidutinis atlyginimas 983 eurai.
Panevėžyje butų pasiūla skurdi
Nors, seniūno teigimu, kasdien į darbą keliasdešimt kilometrų važinėjantys Katinų kaimo gyventojai problemos nemato, tačiau specialistai, atvykę iš kitų miestų dirbti į Miškų urėdiją Katinuose, vietos gyventi Aukštaitijos sostinėje gali ir nerasti.
„Panevėžys nėra toks didelis miestas, todėl ir pasiūla nėra didelė. Miesto centre išsinuomoti dviejų kambarių butą atsieitų maždaug 200 eurų. Kainos nėra didelės, nes kol kas nėra nei pasiūlos, nei poreikio. Atsiradus poreikiui, galbūt atsirastų ir didesnė pasiūla“, – tikino A.Viržaitis.
Kadangi butų pasiūla skurdi, pašnekovas pasiūlo apsistoti kadaise viename garsiausių, tačiau dabar apmirusiame viešbutyje „Panevėžys“.
„Nuomos pasiūla nėra didelė, tačiau yra pakankamai svečių namų. Pavyzdžiui, Panevėžio centre stovintis viešbutis „Panevėžys“. Kiek žinau, vienas aukštas yra įrengtas ir pritaikytas gyventi. Ankščiau buvo naudojamas, dabar eilę metų tikriausiai nebe“, – kalbėjo pašnekovas.
15min nepavyko rasti jokios informacijos, kad prieš keturis dešimtmečius pastatytas viešbutis „Panevėžys“ vis dar veikia. Šiuo metu už nakvynę dviems viename žymiausių miesto viešbučių „Romantic“ tektų pakloti apie 100 eurų.
Viceministras: procesas užtruks
Jeigu rugpjūtį posėdžiausianti Panevėžio rajono savivaldybės taryba pritars, Katinų kaime Valstybinių miškų urėdija įsikurs palaipsniui, o ne nuo sausio pirmosios.
„Centrinė būstinė neįsikurs nuo sausio pirmos. Ji bus kuriama palaipsniui. Pirmiausia reikia pritaikyti ją darbui. Pastatas yra buvusi mokykla. Ją reikia pritaikyti ir tuomet labai palaipsniui į centrinę būstinę bus pildomi etatai. Procesas užtruks, jis nebus atliktas per vieną dieną. Bet mes turime savo viziją, savo tašką, kaip tai bus daroma“, – 15min telefonu sakė aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
Pasak jo, centrinei urėdijų būstinei tyčia pasirinkti ne didieji miestai, mat šita pertvarka norima įgyvendinti ir regioninę politiką.“ Tai reiškia, kad siekiama sukurti darbo vietų regione.
„Mes nesakome, kad visi 100 proc. darbuotojai sutiks persikelti. Esame realistai, kad dalis ieškosis alternatyvų, bet dalis turėtų tikrai sutikti“, – aiškino M.Norbutas.
Katinai nuo Vilniaus centro yra nutolę per 120 kilometrų, nuo Kauno centro – 100, o nuo Klaipėdos – 245 kilometrai. Iki Panevėžio – 18 kilometrų.
„Tai vyksta natūraliai, kaip ir kiekvienoje šeimoje. Jeigu kas nors gauna pasiūlymą, sprendžia, ką daryti – ar keltis su šeima, nes taip yra patogiau, ar važinėti į vietą. O ta vieta yra idealus susisiekimo taškas“, – tikino viceministras.
Kaip vilios specialistus iš, tarkime, Vilniaus, dirbti Katinuose? Būsto nesiūlys, nes, kaip parodė tyrimas, Urėdijos butais aprūpino ne tik buvusius darbuotojus, bet ir pašalinius asmenis.
„Tikrai nesiūlysime būsto. Nuo to jau yra pereinama, kad geriau žmogui sumokėti tinkamą atlyginimą tam, kad jis galėtų užsitikrinti ir dirbti toje vietoje. Tai jau geriau sumokėti per atlyginimą, už kurį jis jau susitvarko savo buitį. (...) Mes žadėjome, kad sulyginsime atlyginimus per visą sistemą, kad tas pačias funkcijas atliekantys darbuotojai gautų tiek pat. Dabar skirtingose urėdijose jie gauna skirtingai, ir žmonės galės pasirinkti“, – 15min pasakojo viceministras.
