Pasak „Amenus“ krematoriumo vadovo Žilvino Tumosos, nors į beveik 800 kv. m krematoriumą investuota beveik 3 mln. eurų, jis yra pilnai automatizuotas ir viršija aukščiausius energetikos bei ekologijos standartus, šios paslaugos kaina yra žemiausia Lietuvoje. Anot jo, tuo siekiama, kad savo mirusių artimųjų valią būti kremuotiems galėtų išpildyti ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės.
Laidojimo papročiai keičiasi
„Laidojimo paslaugų sektorius man nėra naujiena – dirbu ir jau 30 metų veikiančiuose laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“ Vilniuje ir Druskininkuose. Tai ir tapo stimulu atidaryti krematoriumą, nes pastebėjome vis didėjantį mūsų klientų poreikį alternatyvioms laidojimo paslaugoms – anksčiau kremuojami buvo tik 2–3 pas mus pašarvoti velioniai iš dešimties, o dabar tokių jau būna apie 60 procentų. Ir apskritai, pokytis visuomenėje akivaizdus, nes šiuo metu kas trečias žmogus Lietuvoje išreiškia tokį pageidavimą“, – sako Ž.Tumosa.
Tiesa, kremavimo mastu vis dar atsiliekame nuo kitų šalių – pavyzdžiui, Japonijoje kremuojama apie 99 proc. mirusiųjų, Švedijoje ir Danijoje – apie 80 proc., Jungtinėje Karalystėje – apie 78 proc., o JAV – apie 56 proc. Mūsų kaimynės Latvija ir Estija taip pat lenkia Lietuvą, nes šiose šalyse kremuojama atitinkamai 30 ir 50 proc., atsilieka tik Lenkija, kur religiniai įsitikinimai yra griežtesni – šioje šalyje į krematoriumus kreipiasi kas ketvirtas netekęs artimo žmogaus.
„Tam įtakos turi ne tik konservatyvesnės mūsų pažiūros, tačiau ir infrastruktūros trūkumas: jeigu didieji miestai gali pasiūlyti kremavimo paslaugas, nes šalia įsikūrę krematoriumai, tai mažesniuose miestuose tenka artimuosius laidoti tradiciniu būdu jau ir taip perpildytose kapinėse arba rūpintis, kaip iki didmiesčių palaikus atvežti. Nesikeičiant demografinei situacijai ar laidojimo tradicijoms, mirusiųjų „miestai“ Lietuvoje netolimoje ateityje pralenks gyvųjų miestus, tad krematoriumų plėtra yra neišvengiama, ypač – nuo didmiesčių nutolusiuose regionuose“, – apie augantį poreikį tokioms paslaugoms pasakoja Ž.Tumosa.
Pasak jo, Utena „Amenus“ krematoriumo statyboms buvo pasirinkta dėl kelių svarbių veiksnių: Šiaurės rytų Lietuvoje iki šiol buvo krematoriumų „akloji“ zona, Utena strategiškai gera vieta dėl patogaus susisiekimo su kitais miestais, čia yra tinkama infrastruktūra, o ir šio rajono statistika yra specifinė – Utenos apskrityje tenka daugiausiai mirčių 100 tūkst. gyventojų.
Moderniausias Lietuvoje ir vienas moderniausių Europoje
Nors krematoriumas veiklą vykdo neseniai, vos du mėnesius, įmonė jau gavo užklausų ne tik iš aplinkinių rajonų, bet ir iš šiaurinės Lietuvos dalies bei didžiųjų miestų, mat praktiškai kiekviename mieste bendradarbiauja su laidojimo namais, kurie pasirūpina visais techniniais dalykais – mirusio žmogaus paruošimu, atvežimu į krematoriumą ir urnos pristatymu į šarvojimo ar laidojimo vietą.
Krematoriumo pastatas yra priskiriamas A++ energinio naudingumo klasei, o jame įrengta šiuo metu moderniausia Lietuvoje ir, pasak kremavimo procesus prižiūrinčios Italijoje veikiančios įmonės „Vezzani Forni“ atstovų – viena moderniausių Europoje, kremavimo įranga.
„Turbūt, galėčiau pasakyti, kad mūsų krematoriumas yra labiausiai automatizuotas: kremacijos procesas valdomas automatizuotai, kad būtų išvengta galimų žmogiškųjų klaidų, visą darbo procesą galima kontroliuoti nuotoliniu būdu, automatinės funkcijos leidžia aušinti ir atskirti kremuotų palaikų pelenus nuo pašalinių kietųjų dalelių – metalinių, medinių elementų, likusių nuo sudegusio karsto ir pan., kurie į urną nepatenka. Be to, savo sektoriuje esame greičiausi – jeigu seniau pastatytuose krematoriumuose kremavimas trunka 2,5–3 val., mes tai galime atlikti per 60–90 min., o tai reiškia, kad artimiesiems urnos laukti reikia trumpiau, o mes galime aptarnauti daugiau norinčių.
