Kaip pasakoja „Švyturio–Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas, Utenos apylinkių gyventojai, dirbantys šioje įmonėje, kaip niekas kitas gerai supranta vandens svarbą ne tik gaminamiems produktams, bet ir visai ekosistemai.
Anot vadovo, nors šiame regione apstu itin tyro vandens, tačiau svarbu užtikrinti, jog gamykloje nei vienas litras nebūtų sunaudojamas be reikalo.
„Vienas svarbiausių mūsų prioritetų – mažinti vandens suvartojimą. Nors Lietuvoje ir galime pasigirti gausiais bei kokybiškais vandens ištekliais, tačiau šį brangų turtą privalome saugoti ypatingai.
Per metus gamyboje pakartotinai sunaudojame 40 tūkst. kub. m. vandens – tai prilygsta 16 pilnų olimpinių plaukimo baseinų, kurie dar ir dar kartą buvo panaudoti“, – pasiektais rezultatais džiaugiasi „Švyturys–Utenos alus“ vadovas R. Viršilas.
Artimiausių kelių metų gamyklos planas – dar trečdaliu mažinti vandens sunaudojimą. Šiuo metu jau įgyvendinta dalis numatytų priemonių, padedančių racionaliau naudoti vandenį. Visas daryklos procesuose panaudotas vanduo atiduodamas miesto vandens valymo įmonei.
„Kas kartą, kai įrenginiais iškeliauja alaus partija, juos būtina perplauti – taip palaikoma higiena, užkertamas kelias maišytis gėrimų skoniams. Įranga plaunama nuolatos ir tam sunaudojama nemažai vandens.
Šį vandenį surenkame, išvalome ir naudojame ten, kur jis nekontaktuoja su gaminamu produktu, pavyzdžiui, aušyklėse ir kitur“, – pasakoja daryklos vadovas. Vien butelių skalavimo vandens panaudojimas dėžėms plauti sumažina vandens sąnaudas 2 tūkst. m3 per metus.
Planuose – sumažinti vandens suvartojimą ir alaus gamyboje. Šiuo metu vienam litrui alaus pagaminti reikia 3,2 litrų vandens. Gamykla išsikėlė tikslą iki 2025 metų šį skaičių sumažinti iki 2,5 litro, o dar po kelių metų – ir iki 1,7 litro.
„Mūsų uždaviniai nors ir ambicingi, bet itin konkretūs. Šiais bei kitais veiksmais norime prisidėti prie klimato taršos mažinimo bei, tuo pačiu, atliepti augančius vartotojų lūkesčius pramonei. Tai ilgalaikė investicija – ne tik į mūsų įmonę, bet ir į aplinką“, – teigia R. Viršilas.
Vanduo – ne vienintelis išteklius, kurį galima sutaupyti
Iki šiol anglies dvideginis ne tik būdavo išleidžiamas į aplinką, bet, vadovo teigimu, jo netgi tekdavo pirkti dar ir papildomai. Susigrąžinus natūraliai darykloje susidarančią angliarūgštę, bus padengtas visas daryklos anglies dvideginio poreikis. Tai Utenos daryklos CO2 pėdsaką sumažins net 2500 tonų per metus.
„Alui fermentuojantis, gaminasi ne tik alkoholis, bet ir angliarūgštė (CO2). Dalis jos lieka aluje, kitkas – patenka į aplinką. Mūsų žaliosios komandos dėka, angliarūgštę pavyksta sugauti ir panaudoti gaminant gazuotą mineralinį vandenį ir kitus produktus. Įdiegus susigrąžinimo sistemą, Utenos alaus darykla sugeba patenkinti visą metinį angliarūgštės sunaudojimo poreikį ir jos nebereikia įsigyti papildomai“, – rezultatais džiaugiasi įmonės vadovas.
Taip pat, dar vienas alaus virimo proceso šalutinis produktas – salyklojai. Šie yra panaudojami pašarų bei biokuro gamybai. Šio, anksčiau laikytu nebereikalingu produktu, kasmet perdirbimui atiduodama 21 tūkst. tonų.
Taip pat perdirbimui atiduodamos po gamybos likusios mielės, iš kurių gaminama kosmetika, maisto papildai, pašarai. Per metus Utenos alaus darykla atiduoda apie 2 tūkst. tonų mielių.
Specialistams darykloje taip pat pavyko sugauti ir dar kartą įdarbinti šilumą – instaliuota šilumos energijos sugrąžinimo sistema. Prieš įdiegiant šį patobulinimą, alaus virimo metu išsiskirianti šilumos energija būdavo pašalinama į aplinką. Atsiradus šilumos grąžinimo sistemai, šią energiją pavyko panaudoti gamyboje naudojamo vandens šildymui arba misos pakaitinimui.
Visi šie veiksmai – dalis plačios „Carlsberg“ aplinkosauginės programos. Reaguodama į spartėjančią klimato kaitą bei tarptautiniu Paryžiaus susitarimu numatytus tikslus, „Carlsberg“ paskelbė iki nulio mažinanti daryklų CO2 emisijas, vandens švaistymą bei nelaimingus atsitikimus darbe.
