Šiemet geležinkeliais gabenamuose kroviniuose iš Baltarusijos aptinkamų nelegalių rūkalų kiekis taip smarkiai išaugo, kad jau per pirmą pusmetį viršijo visų 2020 metų lygį.
Reaguodami į šią tendenciją, Muitinės departamento pareigūnai ėmė dažniau ir atidžiau tikrinti krovinius iš Baltarusijos. Nors daugiausia (30–40 proc.) kontrabandos aptinkama traukinių vagonuose, gabenančiuose „Belaruskalij“ trąšas, tikrinami ir kiti iš Baltarusijos keliaujantys kroviniai.
Tačiau padažnėję patikrinimai turi ir kitą pusę. Lietuvos pareigūnai traukinių vagonus apžiūri ir tikrina rankiniu būdu, naudodami dar XIX a. amžiaus priemonę – smaigus, nes Kenos poste stovėjęs rentgeno aparatas sugedo dar 2016 metais.
Tai reiškia, kad detalūs patikrinimas užtrunka kur kas ilgiau negu anksčiau – sustabdytiems traukiniams gali tekti stovėti nuo kelių valandų iki kelių parų, o kartais jie pervaromi į artimiausią stotį, kad krovinys būtų iškrautas ir vėl pakrautas.
Dėl šios priežasties dalis lietuviškų įmonių susidūrė su netikėta problema – bendrovės tvirtina, kad pervežimų geležinkeliais paslaugas teikianti įmonė „LTG Cargo“, priklausanti valstybės valdomai „Lietuvos geležinkelių“ grupei, savo patirtus nuostolius dėl krovinio prastovų, vėlavimų ir perkrovimų, kurie įvyksta dėl pareigūnų vykdomų kontrabandos paieškų, perkelia krovinius užsisakiusioms lietuviškoms įmonėms.
Nei krovinio gavėjas, nei ekspeditorius negali daryti įtakos ir juo labiau atlikti sienos apsaugos, krovinių tikrinimo funkcijų.
Su 15min kalbėję verslininkai pasakojo, kad „LTG Cargo“ atsiunčiamos sąskaitos gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų ir kartais net viršija planuojamą gauti pelną už krovinį.
Įmonės nesupranta – kodėl šiuos nuostolius turi dengti būtent jos, nors, verslo teigimu, nei krovinio gavėjas, nei krovinio ekspeditorius negali daryti įtakos ar užkirsti kelią kontrabandinių prekių patalpinimui kroviniuose.
„Kiek galima spręsti iš viešai skelbiamos informacijos, kontrabandinės prekės tiek patalpinamos įvairiuose kroviniuose Baltarusijoje, tiek iš jų išimamos Lietuvoje, nenustatytose krovinio maršruto atkarpose. Tą viešai patvirtina ir muitinės pareigūnai. Taip pat, nei krovinio gavėjas, nei ekspeditorius negali daryti įtakos ir juo labiau atlikti sienos apsaugos, krovinių tikrinimo funkcijų. Už tai yra atsakingos valstybės institucijos. Ir tam yra išbandyti techniniai sprendimai, pavyzdžiui, rentgeno įrenginys, kuris kelerius metus nebeveikia“, – kalbėdamas su15min stebėjosi tokioje situacijoje atsidūrusios įmonės „Kauno keliai“ generalinis direktorius Ramūnas Šilinis.
„Visa tai kainuoja. Niekas neatkreipė dėmesio, bet už tas prastovas, perkrovimus ne valstybė moka, o krovinio gavėjas. Konkrečiai šnekant, kontroliuojančių valstybės institucijų sukelti trikdžiai, prastovos priskiriami gavėjui“, – 15min antrino kitas verslininkas, užsiimantis krovinių ekspedijavimu, tačiau nenorėjęs viešinti savo pavardės (redakcijai vardas, pavardė ir įmonė žinomi – aut. past.).
Niekas neatkreipė dėmesio, bet už tas prastovas, perkrovimus ne valstybė moka, o krovinio gavėjas.
Beje, nuostolių patiria ne tik verslas. Muitinės departamentas 15min patvirtino, kad dėl krovinių patikrinimo fiziniu būdu ir muitinė kasmet patiria apie 1,3 mln. eurų papildomų išlaidų.
Tiek verslas, tiek Muitinės departamentas sutinka, kad būdas išspręsti šią problemą yra – rentgeno aparatas. Kenos pasienio punkte rentgeno aparatas sugedo jau prieš penkerius metus, tačiau tikimasi, kad naują pavyks įrengti dar šiemet.
Teks atsivežti tris krovinius, kad padengtų nuostolius
Įmonė „Kauno keliai“ jau ne pirmus metus atviruose vagonuose geležinkeliais veža skaldą iš Baltarusijos. Šiemet šios bendrovės užsisakyti kroviniai muitinės pareigūnų buvo patikrinti du kartus – abu kartus rasta ir kontrabandos.
„Tokio tipo kroviniai geležinkelio transportu pervežami, kai aplinkos temperatūra yra teigiama – įprastai nuo kovo mėnesio. Tad šiais metais nuo kovo mėnesio mūsų įmonei „pasisekė“ du kartus. Anksčiau tokių atvejų nesame turėję“, – 15min tvirtino „Kauno keliai“ generalinis direktorius R.Šilinis.
Įmonės vadovai tvirtina nežinantys, kaip kroviniuose atsidūrė kontrabanda – to esą neišsiaiškino ir teisėsauga.
Tačiau įmonė pabrėžia kitą problemą – po minėtų muitinės patikrinimų kyla rizika, kad prekes užsisakiusi įmonė iš vežėjo geležinkeliais, „LTG Cargo“, gaus tokio dydžio sąskaitą, kad krovinio atvežimas taps nuostolingu.
Vadovas verslo patiriamus nuostolius išskiria į dvi grupes. Pirmoje – nuostoliai, kuriuos tenka patirti, kai dėl krovinių patikrinimo pastarieji vėluoja.
Antroji – konkrečios sumos už „LTG Cargo“ atliktus veiksmus: darbus, krovinio iškrovimą ir pakrovimą atgal, kai krovinys muitinės pareigūnų nukreipiamas detaliam patikrinimui.
„Jei pirmos grupės nuostoliai santykinai nėra ženklūs, tai antros grupės, priklausomai nuo to, kokie veiksmai buvo vykdomi su detaliam patikrinimui nukreiptais kroviniais, gali būti ganėtinai dideli“, – pastebi įmonės generalinis direktorius.
Jis pateikė konkretų pavyzdį – dėl Muitinės departamento patikrinimų įmonės užsisakytas krovinys buvo transportuotas į kitą nei krovinio įprastame maršrute numatytą geležinkelio stotį, „LTG Cargo“ jėgomis iškrautas patikrinimo metu, paskui vėl pakrautas į vagonus ir tik tada grąžintas į įprastą maršrutą. Šie darbai užtruko mažiau nei dieną, o už šias paslaugas „LTG CARGO“ įmonei „Kauno keliai“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą – krovos darbai įkainoti daugiau nei tūkstančiu eurų.
„Kad susidarytumėte nuomonę, kokią reikšmę tai sudaro įmonei konkrečiu atveju, galime pasakyti, kad reikės atsivežti dar beveik tris tokio pat dydžio (vagonų skaičiumi) krovinius, kad padengtume tą nuostolį“, – lygino R.Šilinis.
Reikės atsivežti dar beveik tris tokio pat dydžio (vagonų skaičiumi) krovinius, kad padengtume tą nuostolį.
Kitu atveju, krovinys nebuvo perkrautas – nuostolius sudarė tik vagonų, kuriuose buvo krovinys, prastovų laikas. Tokios prastovos gali sudaryti ir keletą parų, o mokestis skaičiuojamas už kiekvieną valandą. Šiuo konkrečiu atveju įmonės krovinys pasienio geležinkelio stotyje prastovėjo daugiau nei tris paras: viename iš vagonų buvo aptikta kontrabanda, tačiau stovėjo visi krovinį sudarantys vagonai.
Dėl šių papildomų mokesčių 15min kreipėsi komentaro ir į „LTG Cargo“, tačiau tik perklausus trečią kartą įmonė leido suprasti, kad sustiprinta krovinių patikra yra aplinkybės, už kurias klientui gali tekti susimokėti.
„Už šias paslaugas nėra išrašomos atskiros sąskaitos, o galutinė paslaugos kaina priklauso nuo sutarties, kuri yra pasirašyta su klientu, sąlygų. Sutartyse numatomos ir papildomos paslaugos (jūsų paminėtos), kurios gali būti įkainotos. Vienareikšmiškai sakyti, ar papildoma paslauga bus įkainota – negalime. Tai priklauso nuo aplinkybių.
Sutartyse numatomos ir papildomos paslaugos (jūsų paminėtos), kurios gali būti įkainotos. Vienareikšmiškai sakyti, ar papildoma paslauga bus įkainota – negalime. Tai priklauso nuo aplinkybių.
Pavyzdžiui, ar papildomos paslaugos prireikė dėl mūsų, kaip bendrovės, veiksmų (logiška – tada mes nešame atsakomybę, kartu ir finansinę), ar papildomos paslaugos taikymą sąlygojo išorinės aplinkybės – kaip šiuo atveju itin sustiprintos patikros“, – atsakymą pateikė įmonės atstovė Rūta Atroškaitė.
15min žurnalistė gavo „LTG Cargo“ bendrovės vienai įmonei, kurios krovinys buvo detaliai tikrinamas muitinės pareigūnų, išrašytos sąskaitos faktūros kopiją ir pati įsitikino, kad pakrovimo bei iškrovimo darbai buvo apmokestinti.
Mokėti nesutinka
Verslininkai tvirtino, kad dėl vis dažniau aptinkamų kontrabandos siuntų stringa ir „LTG Cargo“ darbas – ši įmonė taip pat patiria nuostolių.
Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ plačiau komentuoti dėl padažnėjusių patikrinimų sukeltų problemų nepanoro.
Valstybės valdomai įmonei nusiuntėme 9 klausimus, prašydami pagrįsti, kokiomis taisyklėmis įmonė vadovaujasi papildomai už patikrą apmokestindama krovinio gavėją; pateikti statistiką, kiek įmonių yra gavusios sąskaitas už tokias paslaugas; kiek ir kokius nuostolius patiria „LTG Cargo“ dėl padažnėjusių muitinės patikrinimų; kas priima sprendimus, kokie darbai bus vykdomi patikrinimo metu ir kitus.
Tačiau vietoj 9 atsakymų sulaukėme tik lakoniško komentaro. Įmonė tenurodė, kad „visais atvejais, kai krovinyje randama kontrabanda, sprendimą dėl iškrovimo ir patikros vietos priima teisėsaugos institucijos atsakingas pareigūnas“.
„Lietuvos geležinkeliai“ taip pat sutiko, kad krovinių pristatymo laikas pailgėjęs, tačiau informavo, kad įmonės klientai yra iš anksto įspėjami apie galimus krovinių vėlavimus dėl krovinių patikrinimo pasienio stotyje ar dėl Baltarusijos vykdomų suplanuotos geležinkelių eismo pertraukų.
„Trikdžiai susiję su tuo, jog apkraunama ir „kemšasi“ infrastruktūra pasienio ir netoli jo esančiose stotyse. Šios aplinkybės nuo mūsų nepriklauso“, – teigiama įmonės atsakyme.
Nors „Lietuvos geležinkeliai“ nenurodė, kokiu pagrindu „LTG Cargo“ patirtus nuostolius dėl krovinių tikrinimų perrašo klientams, verslininkai tvirtina, kad įmonė esą jiems nurodo besivadovaujanti ir susisiekimo ministro patvirtintomis krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklėmis, kuriose numatyta, kad jeigu kliūtys vežimo metu susidarė ne dėl geležinkelio valdytojo ar geležinkelio įmonės kaltės, gavėjas turi sumokėti geležinkelio įmonei susidariusius dėl šio vežimo nuostolius.
Tačiau verslininkai jaučia neteisybę ir pasiduoti neketina. „Kauno keliai“ vadovas R.Šilinis teigė, kad įmonė ginčija „LTG Cargo“ sprendimą už muitinės patikrą sąskaitą pateikti būtent jiems.
„Kauno keliai“ teisininkų nuomone, jų įmonė buvo papildomai apmokestinta be pagrindo, nes „LTG Cargo“ vadovavosi savo vidinėmis taisyklėmis, o ne Civiliniu kodeksu. Įmonės teisininkų nuomone, tokiais atvejais nuostolius reikėtų dengti valstybės lėšomis, o ne kliento. Juo labiau kad, kaip teigia verslas, valstybė savo darbo tinkamai neatlieka, nes netikrina kontrabandos efektyvesnėmis priemonėmis – rentgeno aparatu.
Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius 15min tvirtino, kad Europos Sąjungos (ES) muitinės kodekse nustatyta, jog prekes muitiniam tikrinimui muitinei priimtinu būdu turi pateikti asmuo, įvežęs prekes į ES muitų teritoriją – deklarantas. Be to, Muitinės kodekse nustatyta, kad prekių pateikimo muitinei sąnaudos atitenka deklarantui.
„Kaip pasiskirsto sąnaudos tarp logistikos dalyvių už prekių pateikimą muitinei, muitų teisės aktai nereglamentuoja ir muitinė to nekontroliuoja“, – informavo Muitinės departamento atstovas.
Muitinei kasmet – 1,3 mln. eurų papildomų išlaidų
Krovinius užsisakiusios lietuviškos įmonės – ne vienintelės patiriančios nuostolių dėl augančios kontrabandos. V.Volungevičius atskleidė, kad per metus muitinė patiria apie 1,3 mln. eurų papildomų išlaidų tokiam fiziniam tikrinimui organizuoti, nes tenka pasitelkti kur kas daugiau darbuotojų negu iki šiol.
Jis skaičiuoja, kad šiuo metu per parą į Lietuvą iš Baltarusijos atvyksta ir išvyksta apie 30 traukinių sąstatų – vieną sąstatą sudaro daugiau nei 50 vagonų. Sąstato fizinį tikrinimą atlieka vidutiniškai 12 muitinės pareigūnų, o muitinis tikrinimas trunka apie 1 val. Tokiu būdu vienam tikrinimui užtrunkama 12 darbo valandų.
„Žinant, jog kasdien į Lietuvą atvyksta apie 30 sąstatų, o per metus – 10950 traukinių, taip pat atsižvelgus į muitinės pareigūnų vidutinį dienos darbo užmokestį, vykimo į darbą ir kitas išlaidas, muitinė kasmet patiria apie 1,3 mln. eurų papildomų išlaidų“, – paaiškina V.Volungevičius.
Dabartinėje situacijoje į Vilniaus teritorinę muitinę skirta papildomų muitinės pareigūnų iš Klaipėdos ir Kauno muitinių, kurie beveik kasdien Stasylų geležinkelio poste trąšose, skaldoje ir kt. aptinka tūkstančius pakelių kontrabandinių cigarečių. Dėl šių faktų iškeltos baudžiamosios bylos, atliekami ikiteisminiai tyrimai, įsijungia prokuratūra.
Be to, augant kontrabandos srautams valstybė prarastų mokesčių pavidalu praranda ir daugiau pajamų.
Atsakymą, ką reikėtų daryti, turi tiek verslas, tiek Muitinės departamentas – problemą išspręstų rentgeno aparatas. Tokį aparatą Lietuva pasienyje su Baltarusija turėjo, tačiau jis sugedo prieš penkerius metus. Muitinės departamento vadovas Darius Žvironas interviu BNS tvirtino, kad naujo rentgeno aparato kaina – nuo 4 mln. eurų. Vadinasi, 2016 metais nupirktas naujas aparatas šiandien jau būtų atsipirkęs.
V.Volungevičius sutinka, kad rentgeno kontrolės sistemos veikimas ir kiti techniniai sprendimai labai padeda kovoti su neteisėtu valstybės sienos kirtimu ir kontrabanda – tiesioginę fizinę kontrolę tuomet galima taikyti tik ten, kur akivaizdžiai identifikuojami nusikaltimai, pastebėti rentgenogramose.
Muitinės departamento atstovas pripažįsta, kad mažiau nuostolių patirtų ir verslas, nes turėdami modernius rentgeno aparatus pasienio postuose, pareigūnai praktiškai nestabdytų traukinių su prekėmis eismo, nes jų patikra vyktų traukiniui vežant krovinį 50 ar 60 km/val. greičiu. Muitinis tikrinimas vyktų pagal matomus vaizdus ir rizikos vertinimo profilius.
Sutrumpėtų ir krovinių prastovos, tačiau nustačius kontrabandos gabenimo atvejį, tam tikri laiko praradimai vis tiek būtų.
Tad kodėl rentgeno aparato iki šiol nėra? Pasak V.Volungevičiaus, Muitinė nuo 2017 m. yra parengusi ir nuolatos atnaujino investicinius projektus dėl rentgeno kontrolinės sistemos (RKS) plėtros geležinkelių transporte, tačiau finansavimas jai iki šiol nebuvo skirtas. Tik šių metų balandį Vyriausybė pagaliau patvirtino šias lėšas.
Muitinės departamentas jau paskelbė ir RKS viešojo pirkimo procedūras. Kaip anksčiau skelbta, Muitinės rentgeno aparato Kenos pasienio punkte konkursą laimėjo Kinijos bendrovės „Nuctech“ padalinys Varšuvoje, šiemet jau eliminuotas iš Lietuvos oro uostų konkurso dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.
„Jei viskas vyktų sklandžiai Kenos poste, RKS galėtume turėti šių metų pabaigoje“, – pažymėjo V.Volungevičius.
Kontrabandos kelias: kas ir kur įdeda?
Pareigūnai neslepia, kad atsekti tikslų kelią, kas ir kur į krovinius įtaiso ir išima nelegalias cigarečių siuntas, nėra paprasta.
Muitinės departamento atstovas V.Volungevičius 15min minėjo įvairius būdus, kaip kontrabanda patenka į legalų krovinį. Kartais kontrabandinės cigaretės randamos tuščiuose vagonuose, kartais cigarečių paketai paprasčiausiai būna užmesti ant krovinio, kartais cigaretės būna paslėptos po priedangos prekėmis.
Nustatoma atvejų, kai kontrabanda randama vagone, kuris būna užplombuotas galimai siuntėjo plombomis, tačiau dažni atvejai, kai šios plombos būna pažeistos.
„Pasitaiko atvejų, kai muitinę apie pastebėtą kontrabandą informuoja atsakingi logistikos atstovai, todėl apibendrintai teigti, kad šiuo metu egzistuoja viena kontrabandos organizavimo schema, negalime. Manome, kad detalus kontrabandos būdų paviešinimas apsunkintų tiek vykdomų, tiek būsimų tyrimų efektyvumą“, – aiškino V.Volungevičius.
Muitinės pareigūnų vertinimu, dažniausiai kontrabanda į krovinį patenka (arba kroviniu užmaskuojama) dar Baltarusijos (ar Rusijos teritorijoje). Bendrininkai Lietuvoje kontrabandines prekes stengiasi išimti įvairiose vietose (teritorijose) ir įvairiais būdais – kartais dar pakeliui į krovinio paskirties vietą, o kartais jau ir paskirties vietoje.
Pareigūnai yra 15min anksčiau pasakoję, kad Lietuvoje kontrabandininkai žino, kuriuose posūkiuose traukinys sulėtėja, kur jo greitis būna mažiausias – tuomet jie įšoka į traukinį ir išmeta nelegalius krovinius. Lietuvoje kartais traukiniai sustoja, jų judėjimas ne visada būna vienalytis – tai dar viena proga kontrabandai išimti.
Priklausomai nuo kontrabandos slėpimo būdo, prekių iškrovimas gali trukti trumpai ir nesudėtingu būdu, pavyzdžiui, kai rūkalų dėžės įterpiamos tarp prekių. Ar užmetamos ant biraus krovinio trąšų, skaldos, anglių ir kt. Visgi pasitaiko atvejų, kai patikrinimas užtrunka ilgai, be to, yra sudėtingas, nes cigaretės užlietos betonu pamatiniuose blokuose ir kituose.
„Pasitaiko atvejų, kai vertindami riziką kontrabandą aptinkame deklaruotame krovinyje, kuris vyksta tranzitu per Lietuvos teritoriją“, – informavo V.Volungevičius.
Sulaikyta cigarečių už 42 mln. eurų
Dažnesni patikrinimai duoda rezultatų – šiemet Lietuvos muitinėje ikiteisminių tyrimų metu jau sulaikyta apie 12 mln. pakelių nelegalių cigarečių, kurių vertė – maždaug 42 mln. eurų. Vien per šių metų liepą ir rugpjūtį muitinės pareigūnai sulaikė daugiau nei 3 mln. pakelių cigarečių kontrabandos.
Muitinės departamento duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį pradėti 193 ikiteisminiai tyrimai dėl kontrabandos. Atliktuose ikiteisminiuose tyrimuose nuteista 12 fizinių asmenų dėl cigarečių kontrabandos, kuri buvo paslėpta legaliame prekių krovinyje iš Baltarusijos. Dar 7 fiziniai asmenys nuteisti už kontrabandos gabenimą ją slepiant ne kroviniuose, bet transporto priemonėse įrengtose slėptuvėse.
Pasiteiravus, kiek nustatyta atvejų, kai dėl baltarusiškame krovinyje rastos kontrabandos nubaustas būtent krovinio gavėjas, Muitinės departamento atstovas informavo, kad per 2021 m. I pusmetį juridiniai asmenys baudžiamojon atsakomybėn dėl cigarečių kontrabandos, slėptos tarp legalaus krovinio iš Baltarusijos, nebuvo patraukti. Muitinės kriminalinės tarnybos vykdytuose ikiteisminiuose tyrimuose dėl kontrabandos atvejų baudžiamoji atsakomybė įstaigų vadovams taip pat nebuvo taikyta.
