„Europos Sąjungos kasmet sudaromame skaitmeninės visuomenės indekse mes nekylame į viršų, nes mes nesivystome taip sparčiai kaip kitos šalys. Pagrindinė problema yra talentų trūkumas – mes neturime pakankamai žmonių, kurie dirbtų skaitmeniniame pasaulyje. (...) Antra problema yra atvirų duomenų trūkumas“, – šeštadienį Birštone vykstančiame diskusijų festivalyje „Būtent“ kalbėjo E.Čivilis.
Viceministras pripažino, kad valdžios sektorius negali konkuruoti su privačiu verslu kovoje dėl specialistų.
„Mes galime apeliuoti į jų ambicijas ir vizijas pasiekti pokytį“, – sakė E.Čivilis.
Diskusijoje dalyvavęs „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas bei įmonės Strategijos ir plėtros direktorius Adamas Ilkevičius akcentavo, kad norėdama pagerinti situaciją, valdžia turi pakeisti savo mąstymą.
„Mes turime per daug idėjų, tačiau per mažai jų įgyvendinimo pavyzdžių. Mes turime pakankamai išteklių, tačiau juos išnaudojame ne pačiu protingiausiu būdu. Didžiausia problema, mano supratimu, yra valdžios mąstysena. Norėdama pasiekti proveržį skaitmeninės visuomenės srityje, valdžia turi pasiekti kitą mąstymo lygį“, – šeštadienį diskusijoje Birštone kalbėjo A.Ilkevičius.
Lietuvos pozicija Europos Komisijos (EK) šiemet gegužę Europos Sąjungos (ES) paskelbtame skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse per metus nepakito – šalis, kaip ir pernai, užima 13-a vietą.
2018 metų indekse Lietuva buvo įvertinta bendru 56,6 balo (2017 metais – 53,2 balo), visos ES rezultatas buvo 54 balai.
EK vertinimu, Lietuva priklauso vidutinių rezultatų pasiekusių šalių grupei. Jai taip pat priklauso Latvija, Čekija, Slovėnija, Prancūzija, Portugalija, Ispanija, Lietuva, Malta, Vokietija ir Austrija.
Šiais metais ES skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės reitingo pirmąsias vietas užima Danija, Švedija ir Suomija.
