Apie tai skelbiama žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pradžioje šalyje buvo 1 374,7 tūkst. užimtų gyventojų. 27 proc. visų užimtųjų (373,5 tūkst.) dirbo viešajame sektoriuje – 10,3 tūkst. mažiau nei ankstesniais metais. Šiems pokyčiams įtakos turėjo įgyvendinamos švietimo ir sveikatos sistemų reformos, optimizuojamos valstybės tarnybos funkcijos.
Viešajame sektoriuje dirbo 53 tūkst. valstybės tarnautojų ir statutinių pareigūnų. Jie sudarė 3,8 proc. visų užimtų Lietuvos gyventojų ir 14,2 proc. viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų. 2018 m. valstybės tarnautojų skaičius sumažėjo 3,2 proc., didžiausias mažėjimas fiksuotas Vyriausybės reguliavimo srityje.
„Daugiausia viešojo sektoriaus darbuotojų dirbo švietimo srityje, taip pat tik viešajam sektoriui būdingose viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veiklose. 68 proc. visų viešojo sektoriaus darbuotojų – aukštos kvalifikacijos specialistai ir vadovai, priskiriami 1–4 profesijų grupėms“, – rašoma pranešime.
Labiausiai trūksta pedagogų, slaugytojų, socialinių darbuotojų
2018 m. Užimtumo tarnybos registre darbdaviai pateikė 228,4 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų – 16,5 tūkst. (7,2 proc.) registravo viešojo sektoriaus subjektai. Trys iš keturių viešojo sektoriaus pateiktų pasiūlymų buvo skirti neterminuotam darbui. Dažniausiai ieškota slaugytojų ir jų padėjėjų, socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų, lopšelių-darželių auklėtojų, taip pat įvairių dalykų mokytojų. Didžiausias įsidarbinimo galimybes turėjo pradinio ugdymo, anglų kalbos, lietuvių kalbos, matematikos mokytojai.
Išanalizavus darbo jėgos paklausą viešajame sektoriuje pagal šalies savivaldybes, pastebėta, kad didesnę dalį viešasis sektorius sudarė mažose savivaldybėse, kur veikiančių įmonių skaičius nedidelis, nėra išvystyta pramonė. Praėjusiais metais Neringos savivaldybėje net 43 proc. visų registruotų darbo pasiūlymų sudarė viešojo sektoriaus įstaigų pasiūlymai. Dvigubai didesnė nei vidutinė šalyje darbo jėgos paklausa užfiksuota Rietavo, Varėnos, Kalvarijos ir Skuodo savivaldybėse. Mažiausias galimybes įsidarbinti viešajame sektoriuje turėjo gyvenantieji Alytaus rajone, Pagėgiuose, Panevėžio rajone, Druskininkuose, Kupiškio, Širvintų, Lazdijų rajonuose.
Didžiausias įsidarbinimo galimybes turėjo pradinio ugdymo, anglų kalbos, lietuvių kalbos, matematikos mokytojai.
Registravosi 16,3 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų
Pernai į Užimtumo tarnybą kreipėsi 253,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš jų – 16,3 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų (6,4 proc. visų bedarbių). Tipinis darbo ieškantis asmuo, dirbęs viešajame sektoriuje – vyresnio amžiaus moteris.
Pastebima, kad 68 proc. viešajame sektoriuje dirbančių asmenų užima aukštojo išsilavinimo reikalaujančias darbo vietas, o tarp darbo netekusių asmenų tik 28 proc. turi aukštąjį išsilavinimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad pertvarkant viešąjį sektorių pirmiausia atleidžiami žemiausią kvalifikaciją turintys darbuotojai.
Derindama darbo rinkos pasiūlą ir paklausą, Užimtumo tarnyba organizuoja profesinį mokymą – praėjusiais metais mokymosi parama pasinaudojo ir pagal įvairias profesinio mokymo programas pradėjo mokytis 16,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Iš visų dalyvavusių profesiniame mokyme – 1,3 tūkst. buvusių viešojo sektoriaus darbuotojų.
Viešajame sektoriuje dirbę asmenys rinkosi mokytis darbo rinkoje paklausių profesijų, kurios leistų įsidarbinti ir viešajame, ir privačiame sektoriuje. Tarp dažniausiai pasirinktų mokymo programų – įvairių kategorijų darbuotojų, slaugytojo padėjėjo, virėjo, socialinio darbuotojo padėjėjo, apskaitininko mokymo programos. Du iš trijų mokymą baigusių asmenų per 6 mėnesius įsidarbino.
12 proc. visų darbo ieškojusių ir profesiniame mokyme dalyvavusių asmenų mokėsi pagal viešajame sektoriuje trūkstamas sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų srities mokymo programas. Kas dešimtas dalyvis rinkosi verslo ir administravimo srities mokymo programas.
Daugiausia įsidarbinusių – savivaldybių administracijose ir seniūnijose
Praėjusiais metais tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 168,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų – iš jų 15 proc. (255 tūkst.) pradėjo dirbti viešajame sektoriuje. Dažniausiai asmenys įsidarbino pagal slaugytojo padėjėjo, lopšelio-darželio auklėtojo padėjėjo, socialinio darbuotojo padėjėjo, virėjo, katilinės kūriko, administratoriaus, socialinio darbuotojo profesijas. Įdarbinta įvairių dalykų mokytojų, daugiausia pradinio ugdymo ir mokytojų padėjėjų.
Kas penktas įsidarbino savivaldybių administracijose ir seniūnijose, 15 proc. – mokymo įstaigose, kas dešimtas – lopšeliuose-darželiuose, 6 proc. – gydymo įstaigose, 4 proc. – įvairiuose socialinių paslaugų centruose.
Atlyginimai viešajame sektoriuje
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. viešajame sektoriuje vidutinis atlyginimas buvo 942,40 Eur, privačiame su individualiomis įmonėmis – 911,80 Eur. Nors vidutinis atlyginimas viešajame sektoriuje šiek tiek didesnis nei privačiame, galima daryti prielaidą, kad privačiame sektoriuje aukščiausios kvalifikacijos specialistams siūlomi aukštesni atlyginimai. Privačiame sektoriuje aukščiausios kvalifikacijos specialistai sudarė 38 proc. dirbančių asmenų, viešajame sektoriuje – 68 proc. Atlyginimai viešajame sektoriuje labiausiai augo gydytojams (18 proc.) ir mokytojams (14 proc.).
2018 m. Užimtumo tarnyboje registruotuose viešojo sektoriaus darbdavių pasiūlymuose vidutinis atlyginimas siekė 652 Eur. Šis atlyginimas buvo gerokai mažesnis už vidutinį viešajame sektoriuje šalyje, kadangi dažniausiai registruotos darbo vietos vidutinės ar žemesnės kvalifikacijos darbuotojams.
Grupės darbuotojų atleidimai
2018 m. Užimtumo tarnyba gavo 109 pranešimus apie numatomą 5791 darbuotojo atleidimą. 43 proc. įspėtų apie atleidimą darbuotojų priklausė viešajam sektoriui.
Viešojo sektoriaus darbuotojai dažniausiai buvo įspėti apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą dėl įstaigos viduje vyksiančių pertvarkų ir reorganizacijų. Daugiausia darbuotojų apie numatomą atleidimą įspėjo viešojo valdymo ir gynybos veiklą vykdančios valstybės institucijos ir įstaigos.
