Surinkti duomenys taip pat rodo, kad beveik ketvirtadalis (23,9 proc.) Lietuvos įmonių 2020 metais sumažino planuotas investicijas į savo darbuotojų mokymus ir kvalifikacijos kėlimą ar atnaujinimą.
Darbdavių dalis, pernai skyrusių daugiau lėšų darbuotojų mokymams, tesudaro 7,7 proc. Čia praėjusiais metais pirmavo statybos ir pramonės sektoriuose veikiančios įmonės.
Darbdaviai nurodo, kad mokymais dažniausiai siekiama didinti procesų efektyvumą įmonėse, darbuotojų motyvaciją ir pasitenkinimą darbu. Tarp pagrindinių priežasčių – ir tinkamos kvalifikacijos darbo jėgos stoka rinkoje.
Daugiausia įmonių, planuojančių investuoti į darbuotojų mokymus 2021-aisiais – pramonės sektoriuje (40,1 proc.), mažiausia – žemės ūkyje (21,2 proc.). Stebima tendencija, kad daugiau darbuotojų turinčios įmonės yra labiau pasirengusios tokioms investicijos. Šiemet darbuotojų mokymams ir kvalifikacijos kėlimui (atnaujinimui) lėšų ketina skirti 85,6 proc. įmonių, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų, ir 65,1 proc. – įdarbinusių nuo 50 iki 249 darbuotojų.
Už darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą didžiausią atsakomybę prisiima patys darbdaviai, tačiau pagalbą mokymų neketinantiems inicijuoti tam tikrais atvejais gali suteikti ir Užimtumo tarnyba.
Parama darbuotojo profesiniam mokymui paskiriama, jei darbdavys po mokymo programos jį planuoja perkelti į aukštesnes pareigas. Naujoje pozicijoje darbuotojo alga turi būti ne mažiau kaip 20 procentų didesnė, palyginti su jo darbo sutartyje nustatytu darbo užmokesčiu iki profesinio mokymo.
„Dirbantys asmenys gali kreiptis į artimiausią Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrių, siekdami pakeisti savo profesiją ar darbą. Jiems yra finansuojamas persikvalifikavimas pagal paklausias profesijas, siekiant užtikrinti tvarų užimtumą, sudaryti karjeros mobilumo galimybes bei keisti profesinę kryptį“, – paaiškino Užimtumo tarnybos paramos mokymuisi priemonių koordinatorė Rasa Bielovolskienė.
Užimtam asmeniui profesinis mokymas taip pat rengiamas, kai jis:
- planuoja įsidarbinti ne pas tą patį darbdavį, su kuriuo jį sieja darbo teisiniai santykiai, arba planuoja pradėti vykdyti savarankišką veiklą;
- yra įspėtas apie atleidimą, kai jo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino.
„Tuo atveju, kai žmogus nedirba, tačiau jau turi būsimą darbdavį, finansuojama tai tikslinei darbo vietai reikalinga kvalifikacija ar kompetencija“, – priminė R. Bielovolskienė.
Mokymo paslaugoms apmokėti Užimtumo tarnybos skiriama lėšų suma negali viršyti nustatytų Užimtumo įstatymo lubų. Tai yra:
- 4,65 MMA dydžio kvalifikacijai įgyti;
- 2,33 MMA dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti (kai mokymo programos trukmė nuo 51 val. ir daugiau);
- 1,16 MMA dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti (kai mokymo programos trukmė trunka iki 50 val.).
Tuo metu aukštą pridėtinę vertę kuriančioms kvalifikacijoms ugdyti parama yra didesnė – ji siekia iki 9,3 MMA dydžio. Šios kompetencijos orientuotos į aukštesnius mąstymo lygmenis ir įvardija konkrečią, profesiniam veiklos laukui aktualią, informaciją.
Jei užimtas asmuo profesinio mokymo metu yra atleidžiamas iš darbo, jam mokymosi laikotarpiu papildomai finansuojama mokymo stipendija. Taip pat yra padengiamos ir apgyvendinimo bei kelionės išlaidos iki artimiausio profesinio mokymo teikėjo bei atgal. Tiesa, tik tuo atveju, kai asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje kaip mokymo teikėjo mokymo vieta.
