Užimtumo tarnybos vadovės istorija: kaip atsirado valstybės tarnyboje ir ką joje norėtų keisti

Laiptelis po laiptelio

Kelių šimtų darbuotojų kolektyvui vadovaujanti I. Balnanosienė pasakoja, kad jos istorija gana paprasta ir galbūt daugelį galėtų įkvėpti, kadangi tai įrodymas, kad dideli rezultatai pasiekiami ne per naktį – reikalingas ilgas ir nuoseklus darbas. „2004 metais Kauno technologijos universitete baigiau Europos integracijų magistrantūros studijas, tuo metu Lietuva stojo į Europos Sąjungą, todėl pamačiusi darbo skelbimą, kad tuometinė Darbo birža – dabar Užimtumo tarnyba – ieško naujo žmogaus ESF projekto „Bedarbių ir asmenų, įspėtų apie atleidimą, profesinio rengimo plėtra“ koordinatoriaus pareigoms užimti, nusprendžiau kandidatuoti ir laimėjau atranką, vėliau tapau šio projekto vadove“, – pokalbį pradeda pašnekovė.

Kiek vėliau moteris nusprendė pasukti į verslą ir patirties sėmėsi ten, bet po kurio laiko sugrįžo ten, kur pradėjo – 2010 metais laimėjusi konkursą ji tapo Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vyriausiąja specialiste. Nuo to laiko ji pradėjo karjerą kaip valstybės tarnautoja.

„Pradėjusi dirbti supratau, kad noriu įgyvendinti savo tikslus ir idėjas – tiesiog pamatyti savo karjeros proveržį. Todėl pradėjau aktyviau reikštis darbe, dalyvauti įvairiuose Europos Komisijos renginiuose, inicijuoti naujas idėjas. Jaučiu, kad buvau pastebėta. Tad tikrai tikiu, kad viešajame sektoriuje galima realizuoti potencialą“, – mintimis dalijasi valstybės tarnautoja.

Tad tikrai tikiu, kad viešajame sektoriuje galima realizuoti potencialą

Kaip pritraukti žmones?

Šių metų duomenimis, 30 proc. konkursų į įstaigų vadovų pareigas neįvyko. Toks pat likimas ištiko beveik 49 proc. konkursų į vidurinės grandies vadovaujančiąsias pareigas ir beveik 51 proc. konkursų į nevadovaujančiąsias pareigas. Situacija nedžiugina – vis daugėja įstaigų su laikinaisiais vadovais, o kai kurių įstaigų skyrių vadovų kėdės – tuščios. Pašnekovė pritaria, kad norint šią liūdną statistiką pakeisti būtini pokyčiai.

„Visų pirma, turime apsibrėžti, kad valstybės tarnyba tinka tikrai ne kiekvienam. Tai griežtų taisyklių, teisinio reglamentavimo ir apibrėžtos vietos ir laiko darbovietė. Tad tikrai ne visi čia gali dirbti, tačiau, kad konkuruotų su verslu dėl tų pačių žmogiškųjų išteklių, valstybės tarnyba turi keistis“, – įsitikinusi Užimtumo tarnybos vadovė.

Anot jos, pandemijos metai mums įrodė, kad galima mobilizuotis ir dirbti nuotoliniu būdu, pasitelkiant skaitmenines priemones, tačiau viešųjų paslaugų kokybė nuo to nenukentėjo: „Būtent lankstumo ir mobilumo pritrūksta šių dienų viešajam valdymui. Jei leistume tarnautojams būti mobilesniems, bet tuo pačiu suteiktume daugiau atsakomybės, ir tai būtų labiau vertinama nei tik sėdėjimas darbo vietoje – pritrauktume daugiau jaunų ir perspektyvių žmonių.“

Neteisingas įvertinimas

Įgyvendinus valstybės tarnybos pertvarką pasikeistų ir darbo užmokesčio politika. Šiuo metu valstybės tarnautojas gauna priedą prie atlyginimo už išdirbtą metų stažą. Įgyvendinus pokyčius priedas prie atlyginimo būtų mokamas už pasiektus rezultatus. Tai būtų realus priartėjimas prie darbo užmokesčio sandaros, egzistuojančios šiuolaikiniame versle.

„Pati prisimenu, kad kai pradėjau dirbti tuometinėje Darbo biržoje, gavau mažesnį atlygį nei mano pavaldiniai – vien todėl, kad jie turėjo didesnę patirtį. Tuo metu niekas nevertino mano kvalifikacijos ir kompetencijos, svarbiau buvo ilgametė patirtis. Tikiu, kad ir dabar daug jaunų specialistų valstybės tarnyboje yra nepatenkinti tokia darbo užmokesčio apskaičiavimo sistema. Ji išties nemotyvuoja“, – mintimis dalijasi I. Balnanosienė.

Pasak jos, neįgyvendinę šių pokyčių ne tik nemotyvuosime valstybės tarnybos senbuvių veikti aktyviau ir efektyviau, bet ir nepritrauksime jaunų žmonių, kurie dažnai nori visko čia ir dabar.

Viskas prasideda nuo viršaus

Numatyta valstybės tarnybos pertvarka stipriai orientuota į vadovų korpuso stiprinimą. Ketinama ne tik priartinti valstybės tarnautojų atlygius prie gaunamų versle (valstybės tarnyboje vadovų atlygiai šiuo metu 40 proc. mažesni nei versle), bet ir labiau įgalinti vadovus. Dabar jie neturi priemonių savo komandai suburti – tad reikia centralizuotą atranką keisti į iš dalies centralizuotą. Tai reikštų, kad įstaigų vadovus rinktų naujai įsteigta Viešojo valdymo agentūra, o kitus valstybės tarnautojus – įstaigos savo viduje. Taip pat būtų atsisakoma didžiausio valstybės tarnautojų skaičiaus įstaigose ir tokiu būdu vadovui būtų leidžiama pačiam nuspręsti, kiek žmogiškųjų išteklių reikia norint pasiekti vienus ar kitus rezultatus. Pertvarkoje taip pat numatytas didelis naujos institucijos – Viešojo valdymo agentūros – indėlis į vadovų bendravimą ir bendradarbiavimą, tęstinį jų kompetencijų ugdymą.

I.Balnanosienė pritaria šiai pertvarkai, tačiau ne todėl, kad pati užima vadovaujančią poziciją, bet todėl, kad to naudą pajus visa visuomenė: „Nebūčiau linkusi kalbėti apie atlygį. Bet ypač išskirčiau vadovų įgalinimo problemą. Dabar to tikrai trūksta. Tai būtų esminis pokytis. Žinoma, nepamirštant atsakomybės. Jei įstaigos sieks geresnių rezultatų, kokybiškesnes viešąsias paslaugas gaus ir plačioji visuomenė. O tai prisidės prie valstybės gerovės.“

Be to, istorijos herojė tikina, kad kaip niekada svarbu, kad valstybės tarnyboje nepritrūktų tikrų lyderių. „Lyderis turi mokėti suburti komandą, ją įkvėpti, būti vedliu. Tad tik tobulėjantis žmogus gali toks būti. Kvalifikacijos ir mokymai labai svarbu, bet dar svarbiau, kad tai būtų pritaikoma ir praktikoje. Jei tai veiks koja kojon – tuomet kils ir visos įstaigos efektyvumas“, – pokalbį baigia pašnekovė.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR vidaus reikalų ministerija, kuri įgyvendina Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – Informavimas apie veiksmų programą“.