Užsienio reikalų viceministras A.Pranckevičius vakar dalyvavo Marselyje vykusiuose susitikimuose su ES prekybos ministrais. Į šio susitikimo darbotvarkę buvo įtrauktas ir Lietuvos-Kinijos prekybos santykių klausimas, jo metu visos 27 šalys išreiškė paramą Lietuvai.
„Tai buvo pirmas prekybos ministrų susitikimas Prancūzijos pirmininkavimo metu ir pirmoji galimybė žmonėms, kurie dirba su prekyba ir su Pasaulio prekybos organizacija (PPO), tiesiogiai išgirsti apie situaciją. Prancūzija suorganizavo atskirą klausymą Lietuvos ir Kinijos klausimui, tai yra didžiulis dėmesys“, – 15min kalbėjo viceministras.
Jis teigė, kad susitikimo metu vieningai buvo išreikšta parama Lietuvai, taip pat ir parama Europos Komisijai (EK), kuri tęsia veiksmus ginant vidaus rinkos integralumą ir interesus PPO.
Sausio 27 d. Europos Komisija kreipėsi į PPO dėl Kinijos Lietuvai taikomo ekonominio spaudimo.
Paprašytas patikslinti, kokia buvo Vokietijos atstovų pozicija, A.Pranckevičius patikino, kad ir ši didžiausia Kinijos partnerė ES išreiškė palaikymą Lietuvai.
„Tokia situacija, kuri dabar yra ištikusi Lietuvą, ateityje gali pasikartoti bet kurioje valstybėje ir dėl to reikia reaguoti stipriai, kad užkirstume panašų elgesį dėl kitų šalių ateityje“, – 15min komentavo jis.
Daugiau aiškumo laukiama po poros mėnesių
Prekybos ministrų susitikime buvo aptarti ir kiti galimi įrankiai užkardyti panašias situacijas – vadinamieji kovos su ekonomine prievarta mechanizmai, dėl kurių jau pradėta diskutuoti Europos Parlamento (EP) Tarptautinės prekybos komitete ir Vadovų taryboje. Sukurti tokį įrankį Europos Komisija pasiūlė gruodžio pradžioje.
„Turėjome videopokalbį su komiteto pirmininku. Jis labai jį palaiko, ir tikisi, kad per artimiausius mėnesius pavyks surasti kompromisą su Taryba. Prancūzai yra labai stipriai užsibrėžę iki savo pirmininkavimo pabaigos pajudėti bent jau iki trilogo su EP, kas būtų tikrai ambicinga. Kai šis instrumentas bus sukurtas, tai bus puiki atgrasymo priemonė prieš tokius veiksmus ateityje“, – komentavo A.Pranckevičius.
Artimiausiu metu realiausia naujienų tikėtis iš PPO – apie porą mėnesių turėtų vykti procedūriniai konsultacijų veiksmai, kuomet su Kinija bus mėginama rasti taikų sprendimą. Žvelgiant iš Lietuvos pusės, toks taikus sprendimas būtų oficialiai nepaskelbtų ir jau paskelbtų sankcijų nutraukimas, sako A.Pranckevičius.
Jeigu per du mėnesius to padaryti nepavyks, bus einama į kitą lygmenį – arbitrų kolegijos kūrimą, faktiškai pradedant teisminį procesą.
Šalia šių priemonių dar lieka politiniai pokalbiai su Kinija, sako A.Pranckevičius. Artimiausia galimybė – balandžio 1 d. numatytas nuotolinis ES ir Kinijos lyderių susitikimas.
„Šis susitikimas yra kaip tam tikra data politiniame kalendoriuje, gera galimybė susitarti. Akivaizdu, kad Kinijai būtų svarbu sėkmingas susitikimas, be įtampų su ES, kuri Kinijai yra nr.1 prekybos partneris. Tai yra puikus įrankis sureguliuoti situacijai“, – kalbėjo A.Pranckevičius.
Jo teigimu, ES institucijos Lietuvai šiuo metu lieka realiausia galimybe kalbėtis su Kinija, kadangi Lietuvos ambasada Kinijoje nebeveikia po Pekino sprendimo gruodžio mėnesį.
„Toks scenarijus šiandien yra sunkiai įmanomas, ypač po to, kai mūsų ambasados darbuotojai Pekine turėjo išvykti dėl Kinijos vienašališko sprendimo“, – sakė A.Pranckevičius.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pablogėjo Vilniuje pernai atidarius Taivaniečių atstovybę. Pekiną supykdė tai, kad kiniškoje pavadinimo versijoje naudojamas salos vardas. Nors Taivanas savo politiką vykdo nepriklausomai nuo Kinijos, pastaroji salą laiko savo dalimi.
Kinija netruko imtis priemonių – buvo atšauktas tiesioginis traukinys į Lietuvą, prabilta apie mūsų šalies įmonių kreditavimo sunkumus.
Gruodžio mėnesį 15min pirmieji pranešė apie Kinijos uostuose stringančias lietuviškas prekes – verslas skundėsi, kad muitinės sistemoje tokios šalies kaip Lietuva nebeliko, todėl kroviniai priversti tiesiog stovėti. Oficialiai tokio sprendimo Kinijos atstovai nekomentavo.
Praėjusią savaitę paskelbtas ir oficialus draudimas į Kiniją vežti lietuvišką jautieną.
