Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

Lietuvos bankas apie „BaltCap“ skandalą: laukiame duomenų apie Š.Stepukonio sąskaitą

Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas, žiniasklaidai komentuodamas apie tai, kaip vykdoma Estijoje registruotos įmonės „BaltCap“ priežiūra, teigė, kad dėl pinigų plovimo prevencijos nuostatų neatitikimų turi priekaištų elektroninių pinigų įstaigai „Paysera LT“. Kaip įtariama, milijonus iššvaistęs buvęs „BaltCap“ infrastruktūros fondo vadovas Š.Stepukonis naudojo sąskaitas „Payseroje“.
Vaidas Cibas
Vaidas Cibas / Skirmanto Lisausko / BNS nuotr.

Teigia, kad už „BaltCap“ ir jo fondų priežiūrą atsakinga Estijos institucija

„Mes kalbame apie fondą, iš kurio dingę pinigai. Klausimas, kas jį valdo. Šiandien turiu atsakymą, kad jį valdo įmonė, kuri registruota Estijoje. Čia gali būti įvairių nesusikalbėjimų, nes „BaltCap“ struktūra pakankamai komplikuota, yra daug įmonių ir galbūt kartais įvyksta nesusikalbėjimas, nes kalbame apie skirtingas įmones. Matyt, yra „BaltCap“ įmonė, kuri turi licenciją ir ji gauta praeitų metų rudenį, bet yra kita įmonė, kuri neturi licencijos. Ji registruota Estijoje ir būtent ji valdo infrastruktūros fondą, iš kurio dingo pinigai“, – komentavo V.Cibas.

Pasak jo, už fondo priežiūrą atsakinga Estijos priežiūros institucija, o Lietuvos banko vaidmuo šioje situacijoje dvejopas.

„Pirma prizmė – per pinigų plovimą, nes mes prižiūrime pinigų plovimą, užkardome, jei judėjo pinigai, tai – banko atsakomybė. Priežiūrą vykdome atsakingai. Kitas pjūvis – investuotojai, kurie investavo į „BaltCap“ valdomą fondą. Yra žinoma, kad mūsų dalis pensijų fondų yra investavę į šį fondą“, – tęsė V.Cibas.

Lietuvos banko nuotr./Vaidas Cibas
Lietuvos banko nuotr./Vaidas Cibas

Pripažįsta turintys nesutarimų su „Paysera LT“

Priminsime, kad elektroninių pinigų įstaiga „Paysera LT“ antradienį teigė anksčiau tyrusi „BaltCap“ infrastruktūros fondo buvusio partnerio Š.Stepukonio pinigų pavedimus bei apie įtarimų sukėlusias operacijas perdavusi informaciją teisėsaugai ir Lietuvos bankui.

Tuo tarpu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) teigė, kad 2022 metais atliko ikiteisminį tyrimą dėl įtartinos piniginės operacijos iš finansų įstaigos „Paysera“, susijusios su Š.Stepukoniu ir medžiagą perdavė prokuratūrai, o pastaroji tyrimą nutraukė nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Tačiau V. Cibas nepatvirtino, ar bankas tokią informaciją gavo. Anot jo, galimus nusikaltimus tiria teisėsauga.

„Yra įvairių spekuliacijų, kas ką gavo, kas ko negavo, bet yra labai aiškiai atskirtos kompetencijos. Lietuvoje prižiūri pinigų plovimo prevenciją dvi institucijos – FNTT ir Lietuvos bankas. Mes prižiūrime, kaip įmonėse veikia kontrolės sistema, netiriame atskirų nusikaltimų ar pinigų plovimo“, – aiškino V.Cibas.

Trečiadienį paklaustas, kaip vertina „Paysera“ pinigų plovimo priežiūrą, V.Cibas teigė, kad „Paysera“ prižiūrima Lietuvos banko institucijų.

„Esame joje atlikę ne vieną patikrinimą. Turim nesutarimų, esame konstatavę trūkumų, esame pritaikę sankcijas“, – patvirtino jis.

Lietuvos banko atstovas pridūrė, kad „Payserai“ buvo užduota klausimų apie Š.Stepukonio sąskaitas ir šiuo metu laukiama informacijos. Ji esą gali būti perduota ir FNTT.

„Tikslas įvertinti, ar „Paysera“ padarė visus veiksmus Š.Stepukonio atveju“, – kalbėjo jis, neatsakydamas, kodėl to nepadaryta anksčiau.

Jis teigė, kad Š.Stepukonio sąskaitos Lietuvos banko anksčiau nebuvo tikrintos.

„Kas ir kur nesuveikė atsakys tyrimas“, – kalbėjo V.Cibas.

Jis neatmetė, kad dėl buvusio „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerio Š.Stepukonio pasisavintų bei praloštų fondo įmonių lėšų ateityje gali būti keičiamas finansų rinkos reguliavimas Lietuvoje.

„Neatmetu, bet tą padarysime vėliau, nes pirmiausiai reikia išsiaiškinti visas aplinkybes, atsakyti į klausimus, į kuriuos šiuo metu nežinome atsakymų, ir kai mes gausime visas tyrimo išvadas tiek iš Estijos, tiek iš kitų įstaigų, tada galėsime pasidaryti išvadas ir pasiūlyti, ką būtų galima pakeisti“, – sakė V. Cibas.

Privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ nutraukė sutartį su fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ (BInF) partneriu Š.Stepukoniu ir kreipėsi į teisėsaugą po to, kai finansų direktoriai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus.

Vėliau paskelbta, kad Š.Stepukinis galimai pasisavino bent 30 mln. eurų fondo lėšų, kurias pralošė Lietuvoje ir Estijoje. Į pastarąją esą nukeliavo didžiausia dalis šių pinigų.

Spėliota, kad jis galėjo būti perkeltas lošti į Estiją dėl mažesnių mokesčių, kuriuos šioje šalyje moka lošimų organizatorius. Keliami klausimai, kaip Š.Stepukonis galėjo lošti Estijoje – spėliojama, kad galbūt tai darė internetu iš Lietuvos, nelegaliai.

Lietuvos lošimų verslo asociacijos direktorius Mantas Zakarka 15min aiškino, kad žmogus prie užsienio lošimų svetainės gali jungtis, tarkime, per VPN (virtualų privatų tinklą, angl. virtual private network).

Vis dėlto tokiu atveju Lošimų priežiūros tarnyba turi užkardyti svetainę, kuri mūsų šalyje neturi licencijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trijų s galia – ne tik naujam „aš“, bet ir sveikoms akims!
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas