„Nuo ryto Lietuvos vardas atsirado eksportuojančiose sistemose, jau įmonės gali užpildyti deklaracijas“, – 15min sakė V.Janulevičius, tačiau jis negalįs pasakyti, ar mūsų šalis į Kinijos sistemas sugrįžo ilgam.
Jis pridūrė, kad iš Lietuvos krovinius šiandien į Kiniją galėjo išsiųsti 3–4 įmonės.
„Kas padėjo? Manau, kad viešumas, Europos Komisijos atkreiptas dėmesys davė postūmį“, – mano V.Janulevičius.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žurnalistams antradienį tvirtino, kad informacija tiek apie Lietuvos išbraukimą iš Kinijos muitinės sistemų, tiek apie jos grįžimą atgal, yra prieštaringa.
„Girdime skirtingus signalus. Manau, gal specialiai daromi tokie dalykai, kad sunku būtų įvertinti pasekmes. Dėl to kreipiausi į EK prašydamas ne tik padėti Lietuvai šioje situacijoje, nes tai prekybos politikos dalis, bet ir išsiaiškinti situaciją, kad matytume visą vaizdą, nes jis prieštaringas“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, pasakyti, kad jau viskas pasibaigę, dar yra per anksti.
„Tęsiasi darbas, situacija turi būti normalizuota, jei nepavyks jos greitai normalizuoti, bandysime padėti nukreipti eksportą į kitas valstybes“, – tvirtino G.Landsbergis.
15min jau rašė, kad ketvirtadienį Lietuvos verslininkai pastebėjo, jog jų kroviniai negali patekti į Kinijos jūrų uostus. Jų teigimu, prekybos partneriai negali išmuitinti atvykusių prekių, nes Lietuvos, kaip šalies, Kinijos elektroninėje muitinės deklaravimo sistemoje nuo gruodžio 1 d. nebėra.
Skaitykite plačiau: Verslininkai: Kinija „ištrynė“ Lietuvą iš muitinės sistemų, URM sieks reakcijos ES lygiu
Šią žinią tuomet patvirtino ir užsienio reikalų ministras, kuris pirmadienį kreipėsi į EK prašydamas atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją.
Yra kitų bėdų
Tačiau V.Janulevičius pabrėžė, kad išryškėjo kitų problemų – pastebima, kad imamas riboti kiniškų prekių eksportas iš Kinijos uostų į Lietuvą. Viena įmonė, laukusi krovinio mėnesį, išgirdo, kad dėl politinių priežasčių jos krovinys perkeliamas į eilės galą.
Be to, Kinija bando spausti Lietuvą per kitų šalių įmones.
„Labiausiai nuliūdinusi žinia, kad viena lietuvių siuvimo įmonė, kuri siuva drabužius Prancūzijos bendrovei, o pastaroji juos siunčia į Kiniją, sulaukė įspėjimo. Kinai įspėjo prancūzų bendrovę. Prancūzai įspėjo lietuvius – galvoti kitą kilmės šalį arba grasinasi nutraukti sutartį. Tai pirmas toks atvejis“, – apgailestavo V.Janulevičius.
Įpyko dėl Taivano
Kinijos ir Lietuvos santykiai pašlijo Lietuvai ėmus megzti glaudesnius santykius su Taivanu.
Liepą paskelbta apie planus Lietuvoje atidaryti Taivano atstovybę ir jos pavadinime naudoti ne sostinės Taipėjaus, o šios salos vardą. Kinija paskelbė, kad tokį sprendimą laiko prieštaraujančiu „vienos Kinijos politikai“, kuri neleidžia Taivano traktuoti kaip nepriklausomos šalies. Kitose Europos šalyse atstovybės veikia Taipėjaus vardu.
Rugpjūčio 10 dieną Kinija iš Lietuvos konsultacijoms atšaukė ambasadorių Shen Zhifei. Į Lietuvą rugsėjo pradžioje grįžo ir ambasadorė Diana Mickevičienė.
Atstovybė buvo atidaryta lapkričio 18 dieną.
Reaguodama į šį žingsnį Kinija lapkričio pabaigoje pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva – šalyse nebedirbs ambasadoriai, bet diplomatinėms atstovybėms vadovaus reikalų patikėtinai.
Pekinas praėjusią savaitę taip pat sustabdė vizų išdavimą Lietuvoje.
Lietuviškos bendrovės Kinijos kerštą patiria jau kurį laiką – Rytų šalis sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, nebederino naujų maisto leidimų, taip pat Kinijos valstybinė kreditų draudimų agentūra sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas – tai reiškia, kad dalis verslo už prekes iš Kinijos turi atsiskaityti iš anksto.
Gegužę Lietuva žengė dar vieną žingsnį ir pasitraukė iš Rytų milžinei reikšmingo ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato 17+1, kuriame dalyvavo Vidurio ir Rytų Europos šalys.
