Įvertinusi Konkurencijos įstatymo ir sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimo mastą bei kitas aplinkybes, Konkurencijos taryba skyrė įspūdingas baudas.
„Eurovaistinei“ skirta net 27,5 mln. eurų bauda, „Gintarinei vaistinei“ – 16,7 mln. eurų, „Tamro“ – 9,27 mln. eurų, „Benu vaistinei Lietuvai“ – 7,7 mln. eurų, „Limedikai“ – 7,4 mln. eurų, „EVD“ – 2,75 mln. eurų Eur,„EVRC“ – 1,27 mln. eurų, LVA – 7380 Eur, „Siromed Pharma“ – 11 210 Eur.
Tarpusavyje suderino vaistų antkainius
Konkurencijos taryba išsiaiškino, kad 2017 m. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nusprendusi įvertinti, ar reikia keisti vaistinių preparatų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius, paprašė asociacijos pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus antkainių pasiūlymus.
Tarpininkaujant LVA, vaistais prekiaujančios bendrovės tarpusavyje suderino ministerijai pateiktus kompensuojamųjų vaistų antkainius, tariamai pagrįstus įmonių veiklos kaštais, rašoma Konkurencijos pranešime spaudai.
Vėliau konkurentės kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, jog tik ministerijai nustačius jų siūlomus antkainius, vaistais prekiaujančios bendrovės galės išlikti rinkoje.
Minėtame dokumente buvo nurodyta, kad vaistinės prototipo pelnas iki mokesčių su asociacijos ministerijai teiktais kompensuojamųjų vaistų antkainiais yra „0“, o esamas pelnas su tuomečiais antkainiais – neigiamas bei dar sumažėsiantis pakeitus vaistų kompensavimo tvarką.
LVA ir bendrovių susirašinėjimas atskleidė jų siekį akcentuoti, kad, jeigu antkainiai nebus pakeisti, esą dėl nuostolingos vaistinių veiklos dalis jų bus uždaryta (kalba netaisyta): „<...> mintis naudoti komunikacijai, kad turesime užsidaryti, atleisti vaistininkus, miesteliuose vaistiniu neliks ir pan.“.
Vis dėlto, kaip nustatė Konkurencijos taryba, konkurenčių suderinti kompensuojamųjų vaistų antkainiai turėjo ne tik padengti bendrovių patiriamus kaštus, bet ir užtikrinti papildomus pelnus. Tai liudija ir vidinė bendrovių komunikacija, kur pabrėžiama, kad nustatant antkainius svarbus net ir 1 centas, kuris per metus duoda 90 tūkst. Eur pajamų (kalba netaisyta): „Pries koki nors posedi reiktu pasiderinti, ko mes sieksime. Kaip ir snekejom, kautis reikia del kiekvieno cento nes 1 cnt duoda apie 90 kEUR per metus“.
Padarė įtaką ministerijai
Konkurencijos taryba konstatavo, jog, teikdamos suderintus antkainius ir juos pagrindžiančius skaičiavimus, LVA ir vaistais prekiaujančios bendrovės turėjo reikšmingą įtaką SAM sprendimams dėl antkainių nustatymo. SAM, neturėjusi informacijos apie vaistais prekiaujančių bendrovių patiriamus kaštus, rėmėsi LVA ir konkurentų suderintais antkainiais, kuriuos vėliau – padariusi su LVA suderintus pakeitimus – iš esmės patvirtino. Tokie kompensuojamųjų vaistų antkainiai, įtvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d. ir galioja iki šiol.
Vėliau SAM įtvirtino papildomą reguliavimą, pagal kurį vaistinei, norinčiai konkuruoti ir sumažinti antkainį, proporcingai būtų sumažinta ir jai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama vaistinio preparato kainos dalis. Toks reguliavimas panaikino bendrovių ekonomines paskatas konkuruoti nustatant mažesnes vaistų kainas, ir taip antkainiai faktiškai tapo fiksuoti.
Konkurencijos taryba priėjo išvadą, kad konkurentėms susitarus dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių ir šiuos vėliau nustačius SAM, buvo apribota kompensuojamuosius vaistus didmeniniu bei mažmeniniu lygmeniu platinančių ūkio subjektų konkurencija. Taip vaistais prekiaujančios bendrovės kartu padarė įtaką ministerijai nustatant antkainių dydžius: jeigu konkurentės būtų informaciją ministerijai teikusios savarankiškai ir tarpusavyje nebūtų suderinusios antkainių, šie galėjo būti nustatyti mažesni.
Vien ta aplinkybė, kad kainos (ar antkainiai) yra nustatomi privalomais teisės aktais, nereiškia, jog įmonės negali konkuruoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog įmonės gali konkuruoti teikdamos savarankiškus pasiūlymus bei duomenis dėl galimų kainų dydžio valstybės institucijai ir taip daryti įtaką pastarosios nustatomoms kainoms. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konkurencijos taisyklių pažeidimu gali būti laikomas atvejis, kai kelios įmonės susitaria teikti suderintą neobjektyvią informaciją valstybės institucijai siekdamos, jog ji priimtų atitinkamą sprendimą.
Konkurencijos taryba nusprendė kreiptis į SAM su siūlymu įvertinti, ar nustatytas teisinis reglamentavimas, dėl kurio kompensuojamuosius vaistus platinantiems ūkio subjektams buvo panaikintos ekonominės paskatos taikyti mažesnius antkainius nei patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu, yra būtinas ir proporcingas, ir jei ne – keisti nustatytą reglamentavimą, taip pat – iš naujo nustatyti kompensuojamųjų vaistų didmeninius bei mažmeninius antkainius.
Be to, nuspręsta kreiptis ir į Vyriausybę su siūlymu inicijuoti Farmacijos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimą, įtvirtinant aiškius bei skaidrius kompensuojamųjų vaistų antkainių nustatymo kriterijus ir jų apskaičiavimo bei duomenų teikimo sprendimus priimančioms institucijoms mechanizmą.
Konkurencijos tarybos nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo įteikimo arba paskelbimo institucijos svetainėje dienos.
Vaistinių asociacija: KT sprendimu užmaunamas apynasris asociacijų veiklai
Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė atsiųstame komentare teigia, kad Konkurencijos tarybos sprendimas pripažinti LVA ir jos nares „Benu“, „Eurovaistinę“ bei „Gintarinę vaistinę“ 2017 metais pažeidus konkurencijos teisę – absoliučiai nepagrįstas.
Pasak jos, 2017 m. įprastine tvarka teisėkūros procesuose teisėtai dalyvavusi LVA su asociacijos narėmis nevykdė jokių neteisėtų susitarimų ir nepažeidė konkurencijos teisės.
„Todėl šios dienos Konkurencijos tarybos sprendimą vertiname kaip prasilenkiantį su Lietuvoje ir Europos Sąjungoje nustatytomis teisinio reguliavimo normomis. Šį sprendimą bei skirtas finansines sankcijas LVA ginčys teismine tvarka. Kadangi konkurencijos teisei nenusižengėme, neturime nė mažiausio pagrindo abejoti, kad galutinis teismo sprendimas bus palankus mums“, – teigia K.Nemaniūtė-Gagė.
Ji tvirtino, kad jokių neteisėtų susitarimų nebuvo sudaryta.
„LVA siūlymai, 2017 metais pateikti valdžios institucijoms, buvo parengti pagal viešus rinkos duomenis, nesikeičiant komerciškai jautria ar konfidencialia informacija tarp LVA narių. Šiuos siūlymus asociacijos vardu teikėme preciziškai laikydamiesi teisės aktų, užtikrinančių asociacijų dalyvavimą teisėkūros procesuose“, – tvirtina asociacijos vadovė.
Jos teigimu, kompensuojamųjų vaistų antkainių pakeitimus 2017 m. apskritai inicijavo pati Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), o ne LVA ar asociacijai priklausantys vaistinių tinklai. Šiam klausimui spręsti ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė, į kurią kartu su pacientų organizacijomis, valstybinių įstaigų ir kitų organizacijų atstovais buvo pakviesta ir LVA.
„Šioje grupėje dalyvavome tik stebėtojo teisėmis, sprendimų priėmimo procesuose dalyvauti negalėjome“, – tikino LVA atstovė.
„Esami kaltinami tuo, jog dalyvaudami teisėkūros procese pateikėme bendrą asociacijos siūlymą, prieš tai surinkę narių pozicijas ir jas apibendrinę. Natūralu, kad dalyvaudami SAM sudarytoje darbo grupėje teikėme savo poziciją, nes asociacijos tikslas yra atstovauti savo narių interesams teisėkūros procesuose. Pabrėžiu, kad Lietuvos vaistinių asociacija dalyvavo, dalyvauja ir toliau dalyvaus visuose valstybinių institucijų darbo grupėse, kur yra kviečiama ir kur sprendžiami klausimai, galintys paliesti Lietuvos vaistinių veiklą.
Todėl šis Konkurencijos tarybas sprendimas aktualus ne tik mūsų sektoriui. Po jo iškyla aktualus klausimas, kaip ateityje turės dirbti visos verslo interesams atstovaujančios asociacijos, kaip jos galės užtikrinti savo konstitucinę teisę dalyvauti teisėkūros procesuose, jei jų apibendrintų siūlymų teikimas gali būti laikomas konkurencijos teisės pažeidimu“, – apibendrina K.Nemaniūtė-Gagė.
„Gintarinė vaistinė“ ir „Limedika“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė atsiųstame komentare taip pat tvirtino, kad įmonė imsis teisinių veiksmų, nes konkurencijos teisės nepažeidė ir jokiuose neteisėtuose susitarimuose nedalyvavo.
R.Bagdonavičienė Konkurencijos tarybos išvadas vadino šokiruojančiomis ir neatitinkančiomis tikrovės. Ji pritarė K.Nemaniūtei-Gagei, kad kai SAM 2017–2018 m. laikotarpiu ėmėsi vaistų kainodaros reformų, o viena iš jų buvo kompensuojamųjų vaistų antkainių keitimas, ministerija pati pasikvietė LVA į darbo grupę.
Pasak jos, „Gintarinės vaistinės“ atstovai teikė siūlymus asociacijai dėl naujos vaistų antkainių sistemos, parengtus pagal viešus rinkos duomenis.
„Konkurencijos taryba šiuo atveju nustatė pažeidimą, teigdama, kad rinkos dalyviai turėjo teikti atskirus pasiūlymus. Nei UAB „Gintarinė vaistinė“, nei UAB „Limedika“ niekada nėra sulaukusi SAM kvietimo ar prašymo pateikti pasiūlymus dėl antkainių. Taip pat iki šios dienos nebuvau informuota apie tai, kad savo poziciją pateikėme netinkamu būdu ar forma. Iki šiol už asociacijų teikiamus pasiūlymus, parengtus atstovaujant savo narių interesams, niekuomet nebuvo baudžiama. Asociacijų tikslas ir yra atstovauti visiems savo nariams ir teikti bendrus pasiūlymus jų vardu“, – teigė vadovė.
