Sausio pradžioje per Ukrainos ir Rusijos žiniasklaidą nuvilnijo žinia, kad į Kryme veikiančią laivų statyklą atgabenti dyzeliniai generatoriai, kuriuos pagamino Vokietijos kompanija MAN, rašo „Novaya gazeta“.
Garsūs koncernai nepasitraukė
Taigi vakarietiška produkcija vėl atsidūrė Kryme, nors dar iki šiol nenurimo skandalas, kai Rusijos okupuotame pusiasalyje atsidūrė vokiečių kompanijos „Siemens“ agregatai.
Tiesa, Vokietijos koncernas bandė atsiimti generatorius, kurie esą pateko į Krymą be gamintojų leidimo. Tačiau MAN ar „Siemens“ nėra išskirtiniai vardai Kryme. Rusijos okupuotoje Ukrainos dalyje sėkmingai dirba ne tik „Siemens“, bet ir „Adidas“, „Metro Cash&Carry“, „Auchan“, „Volkswagen“, DHL, „Valve“, „Visa“, „Mastercard“. Lietuvių valdomo prekybos tinklo „Novus“ parduotuvės čia taip pat veikia, kaip ir veikė iki Krymo okupacijos.
Nors galioja ES sankcijos veiklai Kryme, tačiau tai netrukdo korporacijoms apeiti draudimus ir, svarbiausia, padaryti tai legaliai.
Patenka ir turbinos
ES sankcijas Krymui paskelbė dar 2014 metų liepos 30 dieną, atskirai pasirašytas draudimas Vakarų kompanijoms veikti Kryme energetikos, turizmo ir finansų sferose. Taigi pusiasalyje negali atsidurti ES pagaminta energotechnika, o ES piliečiai negali valdyti Krymo viešbučių, Europos bankai ir mokėjimo sistemos taip pat privalo laikytis atokiau nuo Krymo. Tie patys draudimai, beje, galioja ir JAV piliečiams bei korporacijoms.
Dar pernai liepą pasaulis nustėro pamatęs į Krymą gabenamas „Siemens“ dujų turbinas, kurios pateko į Simferopolį ir Sevastopolį. „Nė viena vokiečių kompanija negali leisti būti įtariama dėl sankcijų nepaisymo“, – pareiškė Vokietijos pramonininkų atstovas Michaleas Charmsas. Tačiau šiuo pareiškimu viskas ir baigėsi.
„Siemens“ šiuo metu bylinėjasi teismuose ir bando susigrąžinti turbinas iš Krymo. Pirmoje instancijoje Vokietijos koncernas pralaimėjo – rusai įspėja, kad turbinos jokiu būdu nebus grąžintos. Ir „Siemens“ šiuo atveju tampa auka. Todėl vokiečių keliu nusprendė neiti suomių „Wartsila“ – dyzelinių generatorių gamintoja. Suomiai atsisakė pasiūlymo pateikti turbinų Kryme veikiančiai laivų statyklai ir įspėjo, kad tai draudžia paskelbtos sankcijos. Tačiau juos yra kam pakeisti – jau minėta vokiečių MAN, kurie ir pagamino Krymui reikiamas dyzelino turbinas. Pačioje kompanijoje teigiama, kad apie tokį užsakymą nieko negirdėjo, ir tuoj pat spėja, kad į Krymą pateko produkcija, skirta visai kitiems užsakovams. Panašiai taip, kaip nutiko „Siemens“.
Sunku pasakyti, ar Vokietijos kompanijos žinojo, kad jų įrenginiai pateks į Krymą, ar jie iš tiesų apgavo. Tačiau panašu, kad išrasta schema, kaip apeiti sankcijas.
„Visa“ ir „Mastercard“ kortelės jau veikia
„Visa“ ir „Mastercad“ iškart po to, kai Rusija prisijungė Krymą, pareiškė, kad išeina iš pusiasalio. Ir išėjo. Beveik metus Kryme nebuvo galima atsiskaityti šiomis kortelėmis. Galiausiai 2015 metais šiomis kortelėmis jau buvo galima naudotis, ir net Krymo bankai ėmė jas dalyti.
„Mūsų korporacija laikosi Krymui taikomų JAV paskelbtų sankcijų“, – skelbia „Mastercard“. „Visa“ negali teikti paslaugų ir teikti savo produktų Krymo teritorijoje“, – pranešė „Visa“. Ir šios korporacijos nemeluoja. Rusijos centrinis bankas apgavo mokėjimo sistemas, ir neįmanoma atsekti finansinių operacijų iš Krymo. Tą pripažino ir kompanijų atstovai. Tiesa, Krymo bankų išduodamos „Visa“ ir „Mastercard“ kortelės užsienyje negalioja.
Prekybos tinklai apėjo draudimą
2017 metų balandį Ukrainos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl prancūziško prekybos tinklo „Aushan“ parduotuvių Kryme. Prancūzai ne tik tęsė veiklą Kryme, bet ir gabena produktus per sieną į Krymą, o tai jau yra ES sankcijų pažeidimas. Tyrimo rezultatai buvo perduoti Europos Komisijai. Pati kompanija taip pat paaiškino savo sprendimą. „Auchan Holding“ viceprezidentas komunikacijai Antoine'as Pernod interviu RNS pareiškė, kad „mes priėmėme sprendimą toliau siūlyti gyvybiškai svarbius produktus Krymo gyventojams, dažniausiai tai maisto produktai, taip pat rūpi ir darbo vietos“.
Pasak jo, „Auchan“ nepažeidžia sankcijų taisyklių. Ir čia verslininkai vėl teisūs. Mat kompanija po Rusijos okupacijos buvo perregistruota ir tapo Rusijos juridiniu asmeniu. Prokuratūros tyrimas jokių pasekmių kompanijai nepadarė. Prancūzų pėdomis pasekė ir vokiško kapitalo „Metro Cash&Carry“, turinti dvi parduotuves – Simferopolyje ir Sevastopolyje. Ši bendrovė taip pat tapo Rusijos juridiniu vienetu. Lygiai taip pat pasielgė ir prekybos tinklas „Novus“, turintis parduotuves ne tik Ukrainoje, bet ir atplėštame Kryme. Lietuvių iš dalies valdomas tinklas parduotuves Kryme perregistravo į rusiškąsias ir taip išvengė problemų.
