Seimui pritarus nutarimui, Vyriausybė būtų įgaliota pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos banko steigimo klausimais ir svarstyti galimybę valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
Parlamentarai antradienį žengė pirmąjį žingsnį ir pritarė šiam projektui po pateikimo. Už jį balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 12 parlamentarų, susilaikė 15 politikų. Dėl projekto dar bus balsuojama svarstymo ir priėmimo stadijose.
Siūlymą valdantieji argumentuoja tuo, kad Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų Europos Sąjungoje (ES), o galimybės pritraukti naujus rinkos žaidėjus yra ribotos dėl objektyvių socialinės-ekonominės raidos sąlygų tokių kaip maža rinka, nepalankios demografinės tendencijos.
Seimo nutarimo projekte teigiama, kad smulkaus ir vidutinio verslo kredito prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o Valstybinio plėtros banko įkūrimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale galėtų sumažinti šį rinkos trūkumą.
Siekia padėti smulkiesiems
Pristatydamas projektą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas pareiškė, kad komerciniai bankai imasi nebekredituoti įmonių, jeigu jų prašoma paskola siekia mažiau milijono eurų.
„Ta tendencija tęsėsi ne tik pernai, bet ir toliau tęsiasi šiemet“, – sakė politikas.
„Bankų tikslas šiandien yra maksimalus pelnas, o regionuose, smulkesniuose versluose pelno neuždirbsi“, – pridūrė jis.
V.Ąžuolas sakė, kad daugelis ES valstybių turi įsisteigusios bankus, o jų tikslai yra tiek skatinti verslą ar finansuoti strateginius projektus, tiek padėti regionams, mažinti atskirtį.
Anot parlamentaro, net ir senosiose Vakarų demokratijose mažesniuose regionuose verslas susiduria su sunkia prieiga prie finansavimo.
„Pas mus situacija yra ta pati“, – kalbėjo „valstiečių“ atstovas.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Virgilijus Poderys po pateikimo balsavo už projektą argumentuodamas, jog daugelis šalių turi valstybinius vystymo ar plėtros bankus, o ir Lietuva turi „pseudofinansinių institucijų“, kurios vysto valstybės politiką finansų ar finansavimo srityse.
„Vietoje tų „Invegų“ ir visų panašių pseudofinansinių institucijų, man atrodo, vystymo ir plėtros banko idėja yra visai svarstytina ir nemestina nuo slenksčio“, – kalbėjo V.Poderys.
„Valstiečių programa, išsiilgusiems sovietinių laikų“
Didelė dalis opozicijos kritikuoja projektą ir teigia, kad steigdama banką valstybė pernelyg kištųsi į sferas, kur veikia privatus verslas.
„Po valstybinio banko ir valstybinių vaistinių beliks tik atidaryti valstybines maisto parduotuves, įsteigti valstybinę partiją ir sugrąžinti rublį, kad neaugtų kainos“, – pareiškė konservatorius Mykolas Majauskas.
„Taip man atrodo valstiečių rinkiminė programa išsiilgusiems sovietinių laikų. Aš tuos laikus prisimenu ir tikrai nepasiilgau“, –pridūrė jis.
Kita konservatorė Gintarė Skaistė teigė, kad svarstoma kurti institucija labiau primena verslo paramos įstaigą, o ne banką, o Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad ambicingam plėtros bankui steigti reikėtų mažiausiai 2 mlrd. eurų, jo poveikis ekonomikai lieka neaiškus, be to, kyla korupcijos rizikų.
Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas sakė, kad tokiam bankui įsteigti reikia visos kadencijos, o ne pusmečio iki rinkimų.
„Toks bankas yra rinkiminės kampanijos pradžios elementas, kurį ir reikia į tai nurašyti“, – kalbėjo politikas.
Valstybinį banką svarstoma kurti šiuo metu rinkoje veikiančių valstybinių „Investicijų ir verslo garantijų“ („Invegos“), Viešųjų investicijų plėtros agentūros ar „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ pagrindu, nes šie, anot valdančiųjų, negali veikti kaip visapusiškai efektyvi alternatyva Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams.
