Per Kalėdas skaitykite kartu. Prenumeratai -50%
Išbandyti

Valdyba „Via Lietuva“ bendrovei pavedė mažinti prieigos prie infrastruktūros barjerus ir stiprinti klientų aptarnavimo funkciją

„Via Lietuva“ tęs bendrovės transformacijos procesus: po pastarųjų savaičių įvykių įmonės valdyba bendrovei suformavo prioritetinius tikslus. Tarp jų – nuoseklus barjerų tarp bendrovės ir verslo naikinimas, biurokratinių trikdžių mažinimas, klientų aptarnavimo funkcijos stiprinimas.
Kaune atvertas tiltas
Kaune atvertas tiltas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

„Via Lietuva“ transformacija prasidėjo praėjusiais metais, kai darbą pradėjo nauja įmonės vadovų komanda. Nors per kiek daugiau nei metus bendrovei pavyko pasiekti ženklių rezultatų, planuojant veiklą ir įgyvendinant infrastruktūrinius kelių plėtros ir rekonstrukcijos projektus, po „Teltonika“ projekto derinimo sunkumų, „Via Lietuva“ ateinančiais metais prioritetinį dėmesį skirs pokyčių inicijavimui bei įtvirtinimui ir kitose srityse. Šią užduotį po išnagrinėto „Teltonika“ atvejo bendrovei pavedė ir įmonės valdyba.

„Praėjusių metų įmonės rezultatai parodė įmonės norą ir sugebėjimą keistis, inicijuoti ir vienu metu įgyvendinti kelias dešimtis pokyčių. Vis tik pastarųjų savaičių aktualijos nubrėžė aiškią kryptį į kurią artimiausiu metu turi susikoncentruoti įmonė. Bendrovės vadovai kartu su valdybos nariais, parengė planą ir numatė konkrečias priemones, kuriomis bus mažinami biurokratiniai trikdžiai, didinamas bendradarbiavimas su suinteresuotomis šalimis, stiprinama klientų aptarnavimo funkcija. Šio plano įgyvendinimas bus reguliariai stebimas ir aptariamas valdybos posėdžiuose, o pagrindiniai teigiami pokyčiai – viešinami visuomenei“, – sako „Via Lietuva“ valdybos pirmininkė Rūta Butautaitė Pivoriūnienė.

Anot valdybos pirmininkės, nors „Via Lietuva“ komandos veiksmai „Teltonikos“ atveju buvo teisėti, derinant projektus jai pritrūko bendradarbiavimo ir aiškesnės komunikacijos su klientu. Todėl įmonė įpareigota peržiūrėti ir tobulinti klientų aptarnavimo procesus, stiprinti valstybei svarbių projektų įgyvendinimo kontrolę, palaikyti nuolatinį dialogą su verslo, taip pat šalies miestų ir rajonų bendruomenėmis.

Nors akcine bendrove iš viešosios įmonės tapusi „Via Lietuva“ šiuo metu nėra atsakinga už šalies teisės aktų kūrimą ar keitimą, valdybos manymu, įmonė ir ateityje turėtų imtis lyderystės identifikuojant būtinus teisės aktų pokyčius. „Teltonika“ atveju, „Via Lietuva“ tą ir padarė, pasiūliusi sprendimus, kad įgyvendinant valstybei svarbų projektą, būtų pašalintos visos, tame tarpe ir teisinės, kliūtys.

Įmonės transformaciją nauja „Via Lietuva“ vadovų komanda pradėjo 2023 m. viduryje. Atsižvelgus į daugelį metų įmonę lydinčias problemas ir nerezultatyvią veiklą, buvo priimtas sprendimas pertvarkyti įmonės organizacinę struktūrą, sustiprinti finansų, pirkimų planavimo funkcijas, prioritetinį dėmesį skirti infrastruktūrinių projektų įgyvendinimui.

Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ rūpinasi daugiau nei 21 000 km valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1 500 tiltų, viadukų, tunelių bei daugiau nei 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Įmonė siekia, kad šalies kelių infrastruktūra būtų nuolat plėtojama, atnaujinama bei modernizuojama, kurtų pridėtinę vertę valstybei, jos gyventojams ir taptų teigiamų pokyčiu vizitine kortele šalies svečiams. Vienintelė „Via Lietuva“ akcininkė yra LR Susisiekimo ministerija. Šiuo metu 4 iš 10 valstybinės reikšmės kelių ir 124 tiltai Lietuvoje yra blogos būklės. Norint sutvarkyti visus šalies kelius ir tiltus per dešimtmetį reikia maždaug 15 mlrd. eurų investicijų. Vien tik kitąmet šalies keliams finansuoti būtinos investicijos siekia 1,3 mlrd. Eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis
Reklama
95 metų gimtadienį atšventusi „Astra LT“ į modernius sprendimus investavo kiek daugiau nei 600 tūkst. eurų