„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Valdžia svarsto riboti srautus parduotuvėse, prekybininkai sutiktų su viena sąlyga

Po penktadienį vykusio posėdžio su Ekonomikos ir inovacijų bei Sveikatos apsaugos ministerijų atstovais jame dalyvavusi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vadovė Rūta Vainienė žiniasklaidai atskleidė, kad šiuo metu svarstoma įvesti naujus reikalavimus mažesnėms parduotuvėms. Jose gali būti reikalaujama riboti apsiperkančių gyventojų srautą – vienam pirkėjui turėtų būti užtikrinta 30 kv. m. ploto. Tai yra dvigubai nei buvo reikalaujama šią žiemą galiojusio karantino metu.
Prekybos centre tikrinamas galimybių pasas
Prekybos centre tikrinamas galimybių pasas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Mažesnėse nei 1,5 tūkst. kvadratinių metrų prekybinio ploto turinčiose parduotuvėse šiuo metu galimybių paso pateikti nereikia.

R.Vainienė 15min sakė, kad prekybininkai sutiktų su ploto ribojimu vienam žmogui, tačiau tik tokiu atveju, jeigu būtų panaikintas galimybių paso reikalavimas, o naujasis ribojimas taikomas visose parduotuvėse vienodai.

Pašnekovė pritarė nuostatai, kad ploto ribojimas yra pati efektyviausia tvarka, siekiant, kad žmonės nesibūriuotų parduotuvėse ir išlaikytų saugius atstumus. Vis dėlto 30 kvadratinių metrų reikalavimą vienam pirkėjui, kuris šiuo metu svarstomas ministerijose, ji laiko pertekliniu.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rūta Vainienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rūta Vainienė

„30 kv. m. yra labai daug. Tose didelėse parduotuvėse, kurios dabar net aidi, nes yra tuščios, vienam pirkėjui tenka 24 kvadratai. Prie trisdešimt bus visai mažai pirkėjų. Mes už kvadratų ribojimą, bet ne šalia galimybių paso, o vietoje jo, visose parduotuvėse“, – 15min komentavo R.Vainienė.

Anot jos, tokiu atveju pirkėjai pasiskirstytų per didesnį plotą.

„Jeigu žmonės visur galėtų eiti, užtektų 10-15 kvadratinių metrų. 20 kvadratinių metrų mums irgi nebūtų per drastiška“, – komentavo R.Vainienė.

Penktadienį pašnekovė dalyvavo posėdyje su Sveikatos apsaugos bei Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos atstovais.

„Mes siūlėme panaikinti galimybių pasą ir vietoj jo taikyti kvadratinių metrų ribojimą. Toks ribojimas yra taikomas ir kitose ES valstybėse. Jis yra efektyvus, jis retina, išskaido srautą, jį padaro tolygų. Galimybių pasas tik sukuria kaštus. Jis sutelkė klientus į mažąsias parduotuves. Tai yra negerai. Reikia nuimti galimybių pasą, ir srautas išsilygins“, – komentavo ji.

R.Vainienė nuo rudens galiojančią galimybių paso tvarką prekyboje vadino „eksperimentu“ ir stebėjosi, kodėl po mėnesio veiklos jo dar neatsisakyta.

„Antro karantino metu būdavo taip – dvi savaites žiūrime, ir priimame sprendimus. Dabar mėnesį mato, kad neveikia ir vistiek nepanaikina. Galimybių pasas prekyboje netinka. Jis gal tinka viešajame maitinime, renginiuose, bet ne prekyboje“, – komentavo ji.

Primename, kad reikalavimas pateikti galiojantį galimybių pasą didesnį nei 1,5 tūkst. kvadratinių metrų plotą turinčiose parduotuvėse buvo įvestas šių metų rugsėjo 14 d.

Tai turėjo neigiamą efektą didesnėms parduotuvėms. Prekybos tinklas „Maxima“, praėjus savaitei po galimybių paso reikalavimo įvedimo paskelbė, kad 75 didžiosiose tinklo parduotuvėse, pirkėjų srautas sumažėjo 30 proc.

Naujaja tvarka nepatenkinti buvo ir gamintojai. Prekybininkai ir mėsos perdirbėjai pastebėjo, jog įsigaliojus galimybių paso reikalavimams sumažėjo pardavimai didžiosiose parduotuvėse

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs