Lietuvoje prasidėjus skiepijimui nuo COVID-19, atsirado nemažai siekiančiųjų pakeisti prioritetines vakcinavimo gyventojų grupes.
Siūlymus įtraukti tam tikras grupes į sąrašą siūlė ne tik valstybinės institucijos, pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, norinti paskiepyti socialinių paslaugų įstaigų darbuotojus, ar Krašto apsaugos ministerija, siekianti vakcinuoti karius, bet ir įvairios nevyriausybinės ar verslui atstovaujančios organizacijos bei atskiros įmonės.
Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos 15min pateiktais duomenimis, į jas kreipėsi apie 20 su verslu susijusios organizacijos ir įmonės.
Šie darbuotojai jau dešimt mėnesių dirba „priešakinėse linijose“.
Dėl apsaugos darbuotojų skiepijimo kreipėsi asociacija „Apsaugos verslo grupė“. Viešbučių ir restoranų sektoriuje dirbančius žmones greičiau norėtų vakcinuoti Viešbučių ir restoranų asociacija.
Lietuvos notarų rūmai siekia paskiepyti šalies notarus, Lietuvos prekybos įmonių asociacija – parduotuvių kasininkus ir salės darbuotojus.
„Šie darbuotojai jau dešimt mėnesių dirba „priešakinėse linijose“. Nors prekybos tinkluose užtikrinami aukščiausi saugumo standartai, mažmeninės prekybos sektoriaus darbuotojai (...) bendrauja su tūkstančiais klientų per dieną, todėl apsikrėtimo COVID-19 liga rizika šiems asmenims vis tiek išlieka didelė“, – teigiama Prekybos įmonių asociacijos pranešime.
Į Vyriausybę kreipėsi ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija, prašydama prioriteto tvarka paskiepyti 2 tūkst. degalinių darbuotojų. Vilniaus vandenys siekia skiepų darbuotojams, užtikrinantiems būtinųjų gamybinių procesų funkcijas.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija norėtų, kad vakcinas prioriteto tvarka gautų katilinėse ir kogeneracinėse elektrinėse dirbantys žmonės. „Žemaitijos pienas“ prašo paskiepyti tiesiogiai su maisto produktų gamyba susijusius darbuotojus.
Taip pat gauta įvairių organizacijų ir įmonių kreipimųsi dėl tarptautinių skrydžių įgulų narių ir su keleiviais dirbančio aptarnaujančio personalo, maisto ir pirmojo būtinumo prekių tiekimo grandinėje dalyvaujančių logistikos sektoriaus darbuotojų, laidojimo paslaugas teikiančių įmonių darbuotojų, aktualijų žurnalistų, veterinarijos gydytojų paskiepijimo.
Dėl dalies savo darbuotojų vakcinavimo taip pat kreipėsi valstybės valdomos „Regitra“ ir Toksika“,
Tuo tarpu mobiliojo ryšio operatoriai „Telia“, „Bitė“ ir „Tele2“ nurodė, kad už savo darbuotojų skiepijimą sumokėtų pačios.
Ne pirmaeilis klausimas
Vis dėlto nepanašu, kad šie prašymai bus išgirsti. Bent jau artimiausiu metu.
Šiuo metu pagal sudarytą planą skiepijamos prioritetinės grupės: medikai, aukščiausios rizikos pacientai, slaugos ir globos įstaigų gyventojai ir darbuotojai, savanoriai.
Netraktuojame šių prašymų kaip pirmaeilio klausimo.
Prioritetinės vakcinuojamos visuomenės grupės aptarinėjamos prie Vyriausybės sudarytoje ekspertų taryboje.
Jos narys, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas Vytautas Kasiulevičius sakė, kad į verslo prašymus daugelis tarybos narių žiūri atsargiai.
„Netraktuojame šių prašymų kaip pirmaeilio klausimo, nes svarbiausia, kad būtų pradėti skiepyti tie žmonės, kurie iš tikrųjų miršta nuo kovido“, – 15min sakė medikas.
Pasak jo, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose išties skiepijami būtiniausias paslaugas teikiančių sektorių darbuotojai, tačiau Europa, panašu, nuėjusi kitu keliu.
„Daugelio Europos šalių praktika vis tik yra ta, kad didžiausią dėmesį mes kreipiame į rizikos grupių skiepijimą, taip pat vakcinavimą vietose, kur kyla didžiausi židiniai“, – kalbėjo V.Kasiulevičius.
Pasak eksperto, turint tai omenyje, įmonių personalas eina į antrą planą, o jiems nesulaukiant skiepų derėtų imtis plataus ir dažno COVID-19 testavimo.
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyti 56 tūkst. 358 žmonės, abiem dozėmis – 8262 žmonės.
Lietuvoje skiepijama gamintojų „BioNTech“ ir „Pfizer“ bei „Moderna“ vakcinomis.
Norėtų sankcijų nesiskiepijantiems darbuotojams
Sektorių entuziazmas paskiepyti savo darbuotojus savaime tikrai nereiškia, kad visi jie to norės, net jeigu vakcina jiems būtų prieinama greičiau nei kitiems.
Naujausios pristatytos visuomenės apklausos duomenimis, Lietuvoje nuo koronaviruso skiepytųsi 45 proc. gyventojų, 22 proc. skiepytis nesutiktų, o trečdalis dar neapsisprendė. Šią apklausą LRT užsakymu gruodį atliko „Vilmorus“.
Reaguodamas į tai, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius 15min teigė su valdžia aptarsiantis siūlymą, kad atsisakantiems skiepytis epidemiologine prasme jautrių sektorių darbuotojams būtų galima taikyti sankcijas.
Jis tvirtino, kad tokia idėja gimė po neseniai prie Vyriausybės veikiančioje Ekspertų taryboje vykusios diskusijos apie tai, ką daryti su vakcinuotis atsisakančiais medikais. V.Janulevičius pats yra šios tarybos narys.
„Manau, jeigu darbuotojas kontaktuoja su klientais ar paslaugos vartotojais, jį turi būti privaloma paskiepyti“, – 15min sakė verslininkų atstovas.
„Jeigu darbuotojas nesutinka, galime keisti Darbo kodeksą, kad tokį darbuotoją be jo sutikimo būtų galima perkelti į kitas pareigas arba visiems saugią kitą darbo vietą“, – pridūrė jis.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas laikosi panašios nuomonės.
„Negalime būti įkaitais žmonių, kurie nori gyventi, kaip nori, ar vaikščioti nuogi, kai kiti apsirengę. Tam tikros taisyklės turi būti, – 15min sakė jis. – Darbdavys turi būti kiek įmanoma garantuotas dėl darbovietės saugumo“.
Jungtinėse Valstijose, kur koronavirusas nusinešė daugiau nei 400 tūkst. gyvybių, jau kurį laiką diskutuojama, ar darbdavys gali padaryti COVID-19 vakciną privalomą.
Lietuvoje, panašu, tai nebūtų labai realu.
„COVID-19 skiepas nėra įtrauktas į privalomų visiems darbuotojams skiepų sąrašą. Todėl, mūsų nuomone, darbdaviai negalėtų atleisti darbuotojo vien dėl to, kad darbuotojas atsisako skiepytis“, – 15min sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Ar nebūtų atvirkščio rezultato?
Profesinės sąjungos prieštarauja bet kokiems svarstymams apie bet kokią įmonių prievartą skiepyti darbuotojus, į tokias idėjas atsargiai žiūri ir sveikatos ekspertai.
Skiepijimasis, mūsų nuomone, yra savanoriškas ir tik savanoriškas procesas
„Turime dėti visas pastangas įtikinti visuomenę, o ne versti skiepytis privalomai. Taip galime sulaukti netgi atvirkščio rezultato“, – 15min sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Panašu, kad tą supranta ir daugelis įmonių, planuojančios pozityvią vidinę komunikaciją su raginimais pasiskiepyti.
Susisiekus su kelių įmonių ar joms atstovaujančių organizacijų atstovais, 15min taip ir nepavyko rasti tokių, kurios svarstytų skiepą grūsti per jėgą.
Ekspertų tarybos narys V.Kasiulevičius pripažįsta neturintis aiškios nuomonės, ar konkrečios, o ypač jautriuose sektoriuose veikiančios įmonės galėtų reikalauti iš darbuotojo skiepo. Anot jo, šis klausimas kol kas per ankstyvas, nes Lietuvoje vis dar trūksta skiepų netgi prioritetinėms grupėms.
Vis dėlto tokia diskusija gali įgauti pagreitį, jeigu esant pakankamai kiekiui vakcinų Lietuvoje nepavyktų paskiepyti tokio populiacijos lygio, kad susiformuotų kolektyvinis imunitetas, sakė ekspertas.
„Gali būti, kad ypatingų priemonių taikyti ir nereikės, bet jeigu vakcinuoti nesiseks, gali iškilti klausimų dėl tokių kontaktinių sričių, kaip policija, mokytojai, tie patys pardavėjai ar kirpėjai“, – 15min sakė V.Kasiulevičius.
„Vis dėlto turėsime ieškoti sąlyčio taškų ir kompromisų. Gyvename laisvoje šalyje, vėluojame priimti sprendimus, kenčiame, patiriame mirčių, tačiau vertiname demokratiją kaip svarbiausią elementą, susitaikome su praradimais, o anksčiau ar vėliau randame sprendimus“, – teigė jis.
-
SAM: vakcinacijos nuo COVID-19 pažanga šalies savivaldybėse skiriasi
-
STT įspėja: yra rizika, kad gali formuotis koronaviruso vakcinos juodoji rinka
-
G.Nausėdos planas: iki kovo skiepyti 10 tūkst. žmonių per dieną, nuo balandžio – 34 tūkst. per dieną. Ar tai įmanoma?
-
Vengrija tapo pirmąja ES nare, patvirtinusia rusišką vakciną nuo COVID-19
