Nacionalinis saugumas – svarbiau už ekonominę laisvę. Todėl trims įmonėms rengiamas naujas reguliavimas. „Achemos“, „Orlen Lietuva“ ir „Telia Lietuva“ sandoriai bus po padidinamuoju stiklu, o valstybė galės nepritarti ar net atšaukti jau anksčiau patvirtintus sandorius.
Tokios reguliacinės priemonės pažeidžia pamatinę teisę į ekonominės veiklos laisvę, – teigia I.Fąfara.
Taip pat siūloma įpareigoti šias įmones iš anksto pranešti apie sandorius, net jei tai konfidencialu. Valstybė gali nepritarti bet kokiems šių įmonių sandoriams.
Tą Ūkio ministerija siūlo Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo projekte. Jį šiuo metu svarsto Seimo Ekonomikos komitetas.
Pateko į jautriųjų sąrašą
„Pagal dabartinį siūlymą tai visi sandoriai – iki drožtuko pirkimo – turės būti atskleisti ir jiems reikės dar leidimo. Tačiau mes dar dirbame prie šių pataisų“, – patvirtino Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys. 15min tai patvirtino ir Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius.
Ūkio ministerija 15min patikrino, kad siūloma tikrinti ir anksčiau sudarytus sandorius.
Kuo šios įmonės nusipelnė tokios kontrolės? Pagal siūlomą apibrėžimą, joms ketinama taikyti tuos pačius reguliavimus kaip ir valstybinėms įmonėms, nes jos turi strateginę reikšmę valstybės saugumui – „Telia Lietuva“ valdo tinklus, „Orlen Lietuva“ – Būtingės terminalą, o „Achema“ svarbi dėl to, kad yra pagrindinė Jonavos darbdavė.
15min žiniomis, įmonių vadovai buvo šokiruoti, kai sužinojo, kas yra siūloma Seime. Pavyzdžiui, „Orlen Lietuva“ perka naftą ir iš Rusijos valstybinės kompanijos „Rosneft“. Jonavos trąšų įmonė „Achema“ perka dujas iš Kremliaus valdomo „Gazprom“, „Telia Lietuva“ perka įrangą iš ES nepriklausančių valstybių.
Teoriškai, Saugumo departamentas galėtų nepritarti šiems sandoriams net ir tada, jei šie įsigaliojo anksčiau.
„Siekiama užkirsti kelią prieštaraujančių nacionalinio saugumo interesams sandorių sudarymui dar iki jų sudarymo, taip pat tam tikrus sandorius patikrinti po jų sudarymo“, – teigiama Ūkio ministerijos komentare 15min.
Vadovai siūlo apsigalvoti
Bendrovių „Orlen Lietuva“ ir „Achema“ vadovai jau kreipėsi į Seimą su prašymu nepritarti naujiems siūlymams.
„Taip išeina, kad nuo Saugumo priklausys, kaip įmonė turės dirbti, su kuo sandorius pasirašyti. Ir iš anksto pranešti, ką iš ko ketina pirkti“, – 15min stebėjosi „Achemos grupės“ valdybos pirmininkės pavaduotojas Gintaras Balčiūnas, kuris raštu kreipėsi į Seimo Ekonomikos komitetą.
Jo nuomone, toks Ūkio ministerijos siūlymas prasilenkia ne tik su logika, bet ir su ES teise – valstybė kišasi į privačių įmonių sandorius. „Aš suprantu, kai tokie reikalavimai keliami valstybinėms strateginėms įmonėms. Bet kokią mes žinią siunčiame investuotojams, kai saugumas nori prižiūrėti privatų verslą ir sandorius?“ – piktinosi G.Balčiūnas.
Tačiau Ūkio ministerija turi savo aiškinimą. „Bendrovė yra viena didžiausių įmonių Lietuvoje, o chemijos pramonė yra viena iš svarbiausių apdirbamosios pramonės šakų Lietuvoje“, – teigiama ministerijos atsakyme.
„Orlen Lietuva“ vadovas: tai pažeistų pamatinę teisę
Gerėjančiais santykiais su vyriausybe besidžiaugiantis „Orlen Lietuva“ generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara sunerimo ne mažiau.
„Esame tvirtai įsitikinę, kad tokios reguliacinės priemonės pažeidžia pamatinę teisę į ekonominės veiklos laisvę“, – rašoma I.Fąfaros laiške Seimo komitetams. Laiško kopiją turi ir 15min.
Naftą perdirbančios Mažeikių įmonės vadovas pastebi, kad tokiu atveju būtų privaloma ir personalo patikra, įvedami saugumo planai. I.Fąfara sako, kad tokiai pataisai nepritaria nei įmonė, nei lenkų koncernas, o tokie reikalavimai galėtų būti taikomi nebent valstybinėms įmonėms. Siūlomos naujos saugumo priemonės būtų „perteklinės“.
Tačiau Ūkio ministerija mano, kad „sutrikdžius naftos tiekimą ilgesniam laikotarpiui per Būtingės naftos terminalą, akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“ nebeturėtų naftos žaliavos. Akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“ savo lėšomis tvarko dalį valstybės naftos atsargų“.
„Telia Lietuva“ turėtų informuoti apie kiekvieną klientą?
Seime jau šaipomasi, kad tokiu atveju bendrovė „Telia Lietuva“ turėtų informuoti apie kiekvieną sandorį su nauju klientu, kai šis užsimano juo tapti.
„Šis įstatymo projektas gerokai riboja įmonių korporatyvinį valdymą“, – 15min diplomatiškai pakomentavo „Telia Lietuva“ Teisės ir korporatyvinių reikalų padalinio vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters.
Tačiau pridūrė – „neturime priežasčių abejoti dėl savo sugebėjimo įgyvendinti šiuos reikalavimus – „Telia Lietuva“ visuomet vadovaujasi Lietuvos nacionalinio saugumo interesais“.
Pasak G.Kaminskaitė-Salters, „Telia Lietuva“ svarbu likti strateginių įmonių sąraše. „Mūsų vykdoma veikla yra svarbi šalies nacionaliniam saugumui“, – rašoma atstovės komentare.
Pataisų autorė Ūkio ministerija sako, kad „Telia Lietuva“ paslaugomis naudojasi valstybės institucijos, „todėl operatorius turi prieigą prie duomenų, kurių nusavinimas ar nutekėjimas gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui“, bendrovė yra itin svarbi siekiant užtikrinti šalies kibernetinį saugumą.
Kam pasakyti pirmiausia?
Įstatymo projekte taip pat atsirado reikalavimas pranešti apie kiekvieną sandorį, jei jo vertė viršija 5 procentus bendrovės metinių pajamų. „Achemos grupės“ valdybos pirmininkės pavaduotojas G.Balčiūnas teigia nesuprantantis, kaip galima pranešti apie rengiamą sandorį, kai bendrovės akcijos yra kotiruojamos biržoje, ir pirmiausia per biržą reiktų paskelbti tokią informaciją.
„Ar turės būti nurodyta kaina? Sandorio vertė? Saugumo departamente dirba daug žmonių, kažkas sužinos ir informacija nutekės. Jei žino trys institucijos, sužinos visa Lietuva“, – stebėjosi G.Balčiūnas.
Seimo ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys teigė, kad kol kas komitete diskutuojama, apie kokius sandorius turėtų informuoti įmonės. Komitetas turi pateikti kriterijus, kokiems sandoriams reikės leidimo.
„Linkstame pritarti tam, kad jeigu įmonė nori parduoti ar išnuomoti ar kitaip perleisti infrastruktūrą, akcijas – tam reikės leidimo. Tačiau galutinio sprendimo kol kas nėra“, – teigė jis. D.Kreivys pripažino, kad jeigu įsigaliotų dabartiniai siūlymai, didžiausios įmonės turėtų gauti leidimus dėl visų sandorių. „Iki drožtuko įsigijimo“, – pastebėjo D.Kreivys.
Konservatorius įsitikinęs, kad strateginių įmonių, jei jos ir privačios, tam tikras reguliavimas turi būti.
Trečiadienį Ekonomikos komitete vyko klausymai – apie siūlomas pataisas pasisakė VSD atstovai.
