Parduodant bendrovių akcijų kaina buvo grindžiama politiniais motyvais ir pirkėjų pažadais, kurie galiausiai taip ir nebuvo ištesėti. Ekonomistai pastebi – laikas parodė, kad Lietuvos politikai nesugebėjo tvarkytis ūkiškai.
Skirtumas – 360 mln. litų
Birželio viduryje pranešta, kad Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ Lietuvos vyriausybei parduoda valdomas „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ akcijas. Prieš tai Vyriausybei pavyko susitarti su „E.ON“ dėl šios bendrovės valdomų „Lietuvos dujų“ akcijų dalies pirkimo.
Siūlymu parduoti akcijas pasinaudojo ir nemaža dalis smulkiųjų akcijų. Kol kas galutinė kaina nėra patvirtinta, bet manoma, kad „Gazprom“ už 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų gaus apie 460 mln. litų.
Nepasiteisino niekas – pinigai nebuvo reikšmingi ir dabar akcijas tenka išpirkinėti daug kartų brangiau, lūkesčiai, kad „Gazprom“ bus labai sukalbamas, taip pat neišsipildė, – sakė G.Nausėda.
2004 m. toks pats akcijų kiekis „Gazprom“ buvo perleistas už 100 mln. litų.
„Visuomenei buvo parduodama mintis, kad „Gazprom“ yra vienintelis, neginčijamas ir monopolinis dujų tiekėjas. Siekiant, kad jis būtų suinteresuotas nenutrūkstamu tiekimu ir protingomis kainomis, Rusijos bendrovei buvo pasiūlytos akcijos. Tuo metu dar nebuvo pasibaigusi valstybės turto privatizavimo programa ir 100 mln. litų galėjo atrodyti rimta suma.
Dabar tokį sprendimą kritikuoti būtų labai lengva. Nepasiteisino niekas – pinigai nebuvo reikšmingi ir dabar akcijas tenka išpirkinėti daug kartų brangiau, lūkesčiai, kad „Gazprom“ bus labai sukalbamas, taip pat neišsipildė“, – 15min.lt sakė SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda.
Buvo konkretūs pardavėjai – Algirdo Brazausko Vyriausybė. Tai buvo daroma 2004 m. Nenoriu čia įtarti labai blogų dalykų ar kokių nors neskaidrių įtakų tuo metu, bet, mano įsitikinimu, akcijos nebuvo normaliai įvertintos, – teigė A.Kubilius.
Panašios pozicijos laikėsi ir opozicijos lyderis Andrius Kubilius.
„Reikia prisiminti, kad ne Lietuva pardavė akcijas, o buvo konkretūs pardavėjai – Algirdo Brazausko Vyriausybė. Tai buvo daroma 2004 m. Nenoriu čia įtarti labai blogų dalykų ar kokių nors neskaidrių įtakų tuo metu, bet, mano įsitikinimu, akcijos nebuvo normaliai įvertintos.
Kai dabar „Gazprom“ akcijas parduoda už 460 mln., o pats yra sumokėjęs tik 100 mln. Lt, be to, per tą laiką susirinko kelis šimtus milijonų dividendų ir Lietuvos vartotojams per privatizavimo sutartyje numatytą klaidingą formulę padarė 5 mlrd. litų žalos, tai iš tiesų kyla klausimas, kaip vertinti 2004 m. pardavimą“, – klausė konservatorių lyderis.
Privatizuojant stambiausias Lietuvos įmones naujienų agentūros BNS Verslo skyriaus vadovu dirbęs Artūras Račas 15min.lt teigė, kad iš trijų valstybės akcijų atpirkimo istorijų „Lietuvos dujų“ tikrai nėra pati liūdniausia.
„Per dešimt metų po privatizavimo „Lietuvos dujos“ nemažai investavo. Bendrovės reali vertė didėjo. Reikia turėti galvoje ir tai, kad privatizuojama buvo kartu su dujų tiekimo sutartimi. Pardavimo kaina buvo maža, nes „Gazprom“ įsipareigojo tam tikrą laiką dujas tiekti pigiau“, – teigė jis.
Nepirkti negalėjo
Lietuva „Gazprom“ pirmiausia yra dujas perkantis klientas. Interesas jas parduoti visada bus, nes tai artima ir patogi rinka Rusijai. Nemanau, kad Lietuva nukentės. Juo labiau kad pirkimo kaina atitinka rinkos, – prognozavo A.Račas.
Visi pašnekovai sutiko, kad dabartinis Vyriausybės sprendimas susigrąžinti „Lietuvos dujų“ akcijas yra teisingas prisimenant Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimą ir Vokietijos bendrovės „E.On Energy“ apsisprendimą trauktis iš Baltijos šalių rinkų.
„Iš „Gazprom“ akcijas išperkame pagal bendrą akcinių bendrovių logiką, kai valstybė akcijas išpirkusi iš „E.On“ tapo didžiosios dalies valdytoja.
Mažieji akcininkai turi teisę valstybei pasiūlyti išpirkti ir jų akcijas. „Gazprom“ galėjo to ir nesiūlyti, tačiau bendrovė pati apsisprendė išeiti. „E.On“ priėmė sprendimą trauktis iš visų Baltijos valstybių. Ši aplinkybė mums buvo visiškai palanki. „Gazprom“ pasitraukimas nebuvo planuotas, bet to nereiktų vertinti neigiamai“, – sakė A.Kubilius.
„Tikrai nemanau, kad per artimiausius dešimt metų drastiškai sumažės dujų vartojimas. Dujos pagrindiniu kuru Lietuvoje bus dar ilgai. Kitas klausimas, kaip įmonė bus valdoma. Ar ji taps modernia, efektyviai veikiančia bendrove, ar partiečių prieglauda. Nuo to priklausys labai daug. „Gazprom“ pirmiausia yra verslo įmonė, nors, kaip ir visos Rusijos valstybinės įmonės, ji naudojama politikai. Lietuva „Gazprom“ pirmiausia yra dujas perkantis klientas. Interesas jas parduoti visada bus, nes tai artima ir patogi rinka Rusijai. Nemanau, kad Lietuva nukentės. Juo labiau, kad pirkimo kaina atitinka rinkos“, – teigė A.Račas.
A.Kubilius pažymėjo, kad iki šiol nėra atsakyta ir į klausimą, kokiomis aplinkybės „Lietuvos dujoms“ su „Gazprom“ pavyko susitarti dėl pigesnių dujų. Buvo teigta, jog tai padaryta mainais į pažadus nekelti pretenzijų tarptautiniuose arbitražuose dėl praeityje „Gazprom“ Lietuvai taikytos politinės kainos.
„Mes oficialiai paprašėme, kad mums būtų pateikti visi pasirašyti dokumentai, kurie paaiškintų situaciją laikantis visų konfidencialumo taisyklių. Kol kas tokių dokumentų neturime. Trečiadienį į frakciją pasikvietėme premjerą ir lauksime jo atsakymų į klausimus“, – sakė opozicijos lyderis.
Skandalingas privatizavimas
Ta pati A.Brazausko Vyriausybė 2003 m. priėmė sprendimą privatizuoti elektros perdavimo įmonę „Vakarų skirstomieji tinklai“ (VST).
2003 m. pabaigoje 77 proc. valstybei priklausančių VST akcijų buvo parduoti „Maximos“ savininkų valdomai UAB „NDX energija“ už 540 mln. litų.
2003 m. pabaigoje 77 proc. valstybei priklausančių VST akcijų buvo parduoti „Maximos“ savininkų valdomai UAB „NDX energija“ už 540 mln. litų.
Vėliau „NDX energija“ supirko daugiau VST akcijų ir padidino savo dalį iki 97 proc. 2004 m. gegužės pabaigoje VST akcininkai nusprendė padidinti akcijos vertę nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio nuo 1 Lt iki 109 Lt.
Tais pačiais metais, atsižvelgus į turto vertintojų „Ober-Haus nekilnojamasis turtas“ išvadą, VST turtas perkainotas nuo 571 mln. Lt iki 2,35 mlrd. Lt – bendrovė buvo įvertinta keturis kartus brangiau.
„Dėl VST privatizavimo yra pasisakiusi ir Europos Komisija. Valstybė bendrovę pardavė už nerealiai mažą kainą. Tuo metu „VP market“ iš įmonės lėšų didino įstatinį kapitalą ir išsiėmė visa tai, ką sumokėjo“, – teigė A.Račas.
Finansų ministre dirbo D.Grybauskaitė
Tiek VST, tiek „Lietuvos dujų“ privatizavimą vykdė A.Brazausko Vyriausybė, kurioje finansų ministre dirbo D.Grybauskaitė.
Tiek VST, tiek „Lietuvos dujų“ privatizavimą vykdė A.Brazausko Vyriausybė, kurioje finansų ministre dirbo Dalia Grybauskaitė.
Nuo 2006 m. premjero kėdę užėmė Gediminas Kirkilas, kurio kadenciją daugelis prisimena dėl nesėkme pasibaigusio „LEO LT“ projekto, po kurio 2008 m. jau prasidėjus finansinei krizei A.Kubiliaus Vyriausybė už 680 mln. litų nacionalizavo „NDX energijos“ valdomas VST akcijas.
„Lietuvoje įgyvendinti didelius energetinius projektus mes galime tada, kai valstybė turi dominuojančią įtaką tokiose bendrovėse. „LEO LT“ projektas buvo pasmerktas žlugimui kaip tik todėl, kad privataus kapitalo dalyvavimas jį kompromitavo. Nors projektas buvo tariamai kuriamas dėl naujos atominės elektrinės statybos, jis leido privačiam kapitalui nesąžiningai perimti Lietuvos elektros ūkį“, – teigė A.Kubilius.
Ekonomisto G.Nausėdos teigimu, 2008 m. sprendimas buvo teisingas: „Kai VST valdė „VP Market“, buvo pastebima konfrontacija su „Rytų skirstomaisiais tinklais“ (RST). Viešųjų ryšių priemonėmis buvo bandoma parodyti, kaip prastai valdoma RST. Šiandien matyti, kad tai buvo daroma dirbtinai. Akcijų susigrąžinimas buvo sėkmingas ir tai buvo vienas iš nedaugelio pavyzdžių, kai valstybė parodė, kad gali gerai tvarkytis energetikos ūkyje.“
Siūlė parduoti už litą
1999 m. buvo sakoma, kad įmonė bevertė ir buvo siūloma ją už 1 litą parduoti „Lukoil“, o po kelerių metų Lietuva pradžioje parduodama „Yukos“, o vėliau „PKN Orlen“, uždirbo kelis milijardus litų, – sakė A.Kubilius.
1999 m. buvo parduota 33 proc. valstybės valdomos „Mažeikių naftos“ akcijų. Tuo metu nuostolingai dirbusios įmonės dalį įsigijo JAV bendrovė „Williams International Company“.
Naftos perdirbimo gamyklai iš nuostolių išbristi nepavyko, todėl 2002 m. ji buvo parduota Rusijos įmonei „Yukos“. Valstybė pasiliko 40 proc. akcijų, tačiau jau 2006 m. iš „Yukos“ buvo priversta išpirkti likusias.
Galiausiai „Mažeikių nafta“ parduota Lenkijos investuotojui „PKN Orlen“, kuris šiuo metu kalba apie galimą įmonės uždarymą dėl patiriamų nuostolių.
„Pasielgėme teisingai parduodami dalį akcijų amerikiečiams. Valstybė, pasilikusi sau didelę dalį akcijų, sugebėjo jų vertę užauginti labai aukštai. 1999 m. buvo sakoma, kad įmonė bevertė ir buvo siūloma ją už 1 litą parduoti „Lukoil“, o po kelerių metų Lietuva pradžioje parduodama „Yukos“, o vėliau „PKN Orlen“, uždirbo kelis milijardus litų. Verslo prasme Lietuva pasielgė išmintingai“, – teigia A.Kubilius.
Paklaustas, ar iš „Williams“ už 33 proc. „Mažeikių naftos“ gauti 300 mln. litų atitiko realią bendrovės vertę, A.Kubilius sakė: „Mes tikrai nenorėjome dar vienos stambios Rusijos energetinės kompanijos Lietuvos energetiniame sektoriuje, žinodami, kad Putino Rusija visas tokias įmones traktuoja kaip savo užsienio politikos svarbiausius instrumentus. Tai akivaizdu – sprendėme ne tik ekonominius, bet ir geopolitinius reikalus.“
Siūlo konsultuotisValstybei privatizuojant tokias įmones ir susigrąžinant jų akcijas reikėtų prašyti profesionalių vertintojų pagalbos. Lietuvos pavyzdžiai rodo, kad mes parduodame pigiai, o vėliau perkame brangiai, – siūlė N.Mačiulis.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis 15min.lt teigė, kad valstybei privatizuojant tokias įmones ir susigrąžinant jų akcijas reikėtų prašyti profesionalių vertintojų pagalbos.
„Tai yra gera Vakarų valstybių praktika. Lietuvos pavyzdžiai rodo, kad mes parduodame pigiai, o vėliau perkame brangiai“, – sakė jis.
Pasak ekonomisto, argumentas, kad valstybė nėra geriausias šeimininkas, nereiškia, jog įmones reikia parduoti pigiai. „Valstybės tikslas nėra užsiimti verslu. Patys matome, kad valstybės valdomose įmonėse visada kyla pagunda įdarbinti nebūtinai tuos asmenis, kurie galėtų kurti daugiausiai naudos akcininkams.
Europos Komisija ne kartą yra pasakiusi, kad Lietuvoje valstybės valdomų įmonių reforma buvo pradėta, bet nėra įgyvendinta. Trys pagrindiniai principai – depolitizavimas, skaidrumas ir efektyvumas yra tik iš dalies pasiekti. Nepriklausomų valdybų beveik dar nėra. Efektyvumo principas taip pat nėra įgyvendintas, nes jis reiškia, kad valstybės valdomoms įmonėms turėtų būti iškeliami konkretūs finansiniai tikslai. Prieš kelerius metus juos bandyta kelti, bet valstybės valdomų įmonių vadovai sugebėjo pasipriešinti Vyriausybei“, – teigė N.Mačiulis.
Jo nuomone, Lietuvos gyventojams turi būti vienodai svarbu, ar valstybės rankose esančios įmonės valdomos efektyviai, o jei jas nutarta privatizuoti, ar gaunama maksimali kaina. Ir vienu, ir kitu atveju Lietuvos gyventojai, kaip tų įmonių savininkai, turi matyti, kad siekiama maksimalios naudos.
