Ramučiuose, rodos, niekuomet nebuvo ir nebus ramu. Pramoniniame rajone, šalia Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) bei Kauno oro uosto įsikūrę gyventojai iki šiol kentė ne tik begalinius krovininių automobilių srautus, bet ir iš Kauno regiono mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklos sklindantį dvoką.
Tad kai valdžia paskelbė norą nutiesti aplinkkelį, ne vienas šią mintį sutiko džiugiai. Iki tol, kol susipažino su pamažu gimstančiais konkrečiais planais.
Į 15min redakciją kreipėsi gyvenamojo namo statybos bendrijos „Ramučių ąžuolas“ pirmininkas Albinas Zajauskas, patikinęs, kad S.Žukausko gatvės Ramučiuose gyventojai yra nepatenkinti ruošiamu specialiuoju planu, numatančiu magistralinių kelių A1 ir A6 jungtį.
Neva planuojama tiesti jungtis neapeina jų 50-ties namų kvartalo, o ją nutiesus, krovininių automobilių srautai po langais netgi padvigubėtų.
„Taip, nebevažiuotų per pagrindinę Ramučių gatvę, bet važiuotų pro mus, tokį, sakyčiau, kaimo apendiksą. Negana to, platinant S.Žukausko gatvę turėtų nuversti ir keletą pastatų, transformatorinę“, – problemos esmę išdėstė A.Zajauskas.
Jis paaiškino, kad planuojant apvažiavimą aplink Ramučius, kad būtų sumažintas kaime eismo intensyvumas, buvo numatytos trys A1 ir A6 kelių jungties alternatyvos, kiekvienos įgyvendinimo kaštai, kiek žemės reikėtų nusavinti ir pan. Tačiau Kauno rajono savivaldybė pasirinko pirmąją, labiausiai neparankią vietos gyventojams ir verslui, netgi akivaizdžiai kenkiančią.
„Pagal tą pirmąją alternatyvą nuo „Continental“ gamyklos kelias eitų palei neseniai nutiestą Davalgonių gatvę (gal 100 metrų atstumu lygiagrečiai), kuri dar kyla į kalną. Tuomet būtų formuojamas žiedas ir S.Žukausko gatve palei mūsų namus jungtis eitų link „Litagros“, įsilietų į Petrašiūnų sankryžą, A1 magistralinį kelią. Būtų platinama mūsų gatvė iki 4 eismo juostų. Reikėtų versti keletą pastatų. Įsivaizduojate?
Ką lengviau tiesti: kelią su posūkiais, į kalną, per žmonių namus ar tiesų kelią per laukus?“, – retorinius klausimus kėlė pašnekovas.
O štai kitos dvi alternatyvos, pasak jo, gyvenvietės neliestų, eitų labiau per laukus, palei Debesų gatvę. Ir brangesnė antroji alternatyva už pirmąją, remiantis projektuotojų skaičiavimus, vos 2 mln. eurų.
„Pro mus eismo intensyvumas jau dabar yra 8 tūkst. automobilių per parą. Įgyvendinus tą pirmą alternatyvą, dvigubai eismo intensyvumas išaugtų – iki 16 tūkst. Iš mūsų kvartalo kairio posūkio jau negalėtum padaryti. Turėtume važiuoti iki magistralės A1 – ten bus žiedas padarytas, ir apsisukti. Grįžus iš miesto, mes į savo kvartalą negalėtume įsukti – turėtume važiuoti už Davalgonių gatvės, ten bus taip pat žiedas.
Vadovaujantis jų pasirinkta alternatyva, reikia nusavinti žemės, rodos, 22 ha, pagal mums parankią antrąją – apie 24 ha. Tai kodėl rinktis tą, kuri tokia neparanki žmonėms? Mūsų 50 namų, niekas nekreipia dėmesio. Pasakė – kam mes čia pramoninėje teritorijoje statomės namus, neva patys kalti“, – piktinosi kelininku ilgą laiką dirbęs Albinas.
Atkreipė dėmesį jis ir į tai, kad LEZ teritorija, tikėtina, plėsis link A1 kelio, kad dar prieš dešimtmetį buvo numatytas kelias per laukus, tad kodėl, neva, infrastuktūros nepradėjus tvarkyti iš anksto, žinant, kas laukia.
„Čia yra grynai nenorėjimas dirbti, nuėjimas lengviausiu keliu. Mus erzina tokie argumentai, kad, neva, yra valstybinis kelias – beveik užtenka tos žemės. Jų numatytas kelias net ilgesnis nei tas, kuris mums būtų parankus“, – teigė A.Zajauskas.
Kad nugriaus, sužinojo iš kaimynų
Spalio 12 dieną Ramučiuose gyventojai surengė susirinkimą. Nors Albinas teigė kvietęs į jį ir Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus kokį atstovą, niekas nepasirodė.
Susirinkę gyventojai vienas per kitą liejo nepasitenkinimą Kauno valdžios pasirinkimu, piktinosi, kad niekas viešai iki šiol tų alternatyvų nepristatė, niekas nieko su vietiniais nederina.
Įgyvendinant pirmąją jungties alternatyvą, turėtų būti nugriauti S.Žukausko g. 8 ir 10 sklypuose stovintys pastatai. Juose vykdoma gamybinė veikla, sandėliuojamos prekės. Pastatus besinuomojančių įmonių atstovai tikino, tik dabar sužinoję apie tokius valdžios planus – ištiko šokas. Ir sužinoję jie apie tai atsitiktinai iš kaimynų.
„Kokio velnio reikėjo Davalgonių gatvę įrenginėt su naujais šaligatviais, dviračių takais, kai šalia planuoja kitą dar gatvę tiesti? Ką darys su transformatorine prie kelio? Kaip ten žiedas įsiteks? Koks tai žadėtas aplinkkelis, jei eis kelias per gyvenvietę, dalis jo drieksis lygiagrečiai sujungiamų kelių A1 ir A6?“, – vienas per kitą klausimus kėlė susirinkę Ramučių gyventojai, svarstantys dėl tokių valdžios planų kreiptis net į teismą.
Problema dėl eismo intensyvumo, anot jų, net nėra susijusi su LEZ teritorijoje veikiančiomis įmonėmis, labiau triukšmą ir užterštumą kelia sunkvežimiai, vežiojantys žvyrą iš karjerų į įvairius statybinius objektus.
Vienas iš Ramučių gyventojų tikino prieš pusmetį dalyvavęs susirinkime, kurio metu valdžiai neva buvo užduota apie 20 klausimų, susijusių su problemomis Ramučiuose. Dokumentai su planuojamos jungties koncepcija tuo metu dar nebuvo paskelbti, liepta laukti viešo pristatymo. Tiesa, jau tuomet užsiminta, kad linkstama pasirinkti pirmąją alternatyvą.
Po šio susirinkimo 15min kreipėsi tiek į jungties alternatyvas projektuojančią įmonę „Kelprojektas“, tiek į užsakovę Kauno rajono savivaldybę. Prašyta paaiškinti, kuo skiriasi alternatyvos, ar visi gyventojų išdėstyti faktai yra teisingi ir kodėl linkstama rinktis pirmąją.
Žlugs unikalus verslas
Tarp tų suinteresuotų asmenų – ir UAB „Bilijardai“ direktorius Ričardas Andriuškevičius. Jo vadovaujama įmonė veiklą vykdo viename iš S.Žukausko gatvės pastatų, kuriuos planuojama, tiesiant A1 ir A6 jungtį, vadovaujantis pirmąja alternatyva, nuversti.
Kalbėdamas su 15min žurnaliste, verslininkas buvo konkretus – jei valdžia pasirinks pirmąją alternatyvą, griaus pastatus, jo nuo 1994 metų puoselėjamas verslas tiesiog žlugs.
„Žvelgiant į „Kelprojekto“ paruoštas tris alternatyvas kelių A1 ir A6 sujungimui, susidaro įspūdis, kad nagrinėjama S.Žukausko ir Davalgonių gatvių dalis nėra užstatyta. Bet tai visiškai užstatyta gatvė. Adresu S.Žukausko g. 10 veikia mūsų įmonė, užsiimanti biliardo stalų gamyba.
2017 metais atsiimdami iš mero rankų prizą už eksportą net negalėjome pagalvoti, kad po ketverių metų bus siūloma mūsų įmonę sunaikinti. „Bilijardai“ yra vienintelė biliardo stalus gaminanti ir juos eksportuojanti įmonė Lietuvoje. Nieko panašaus nėra visose Baltijos šalyse“, – patikino R.Andriuškevičius.
29 darbuotojus, kurių kaita – itin maža, turinti įmonė per metus pagamina produkcijos už beveik 2 mln. eurų (93-97 proc. sudaro eksportas). Stambiausi eksporto partneriai įsikūrę Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Belgijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Danijoje. Iš viso Ramučiuose sukurti gaminiai eksportuojami daugiau nei į 20 pasaulio šalių.
„Iš kitų Lietuvos įmonių gaminių ir medžiagų per metus nuperkame už 1 mln. eurų. Turime 11 šiuo metu galiojančių Europoje registruotų dizaino liudijimų.
Įmonėje yra sukurta unikali biliardo stalų gamybos technologija, leidžianti serijiniu būdu gaminti spec. užsakymus ir taip sėkmingai konkuruoti visame pasaulyje. Šiuo metu dar yra vykdomi trys Europos Sąjungos lėšomis finansuoti projektai“, – kokios įmonės gali nelikti, įvardijo verslininkas.
Persikraustyti negali
Kalbant su „Bilijardų“ vadovu paaiškėjo, kad Kauno rajono valdžios sprendimas pasirinkti pirmąją alternatyvą reikštų jų įmonės likvidavimą. Dėl specifinės technologijos gamybos perkelti kitur nebūtų įmanoma – juk ne bandeles kepa ir ne krosnį reiktų pervežti.
Analogiško ploto gamybinių pastatų pastatymui kitoje vietoje reiktų daugiau nei 3 mln. eurų, o tokių resursų nėra.
„Net ir turint paruoštus pastatus, technologijos perkėlimas ir paleidimas užimtų ne vieną mėnesį. O tiek laiko būtų negaminama produkcija ir dėl to būtų sunaikintos mūsų partnerių įmonės Jungtinėje Karalystėje ar JAV, prekiaujančios išskirtinai tik mūsų stalais. Kiti atstovai patirtų didelių nuostolių, todėl būtų priversti mūsų įmonę pakeisti kitais tiekėjais. Darbuotojai būtų priversti susirasti kitas įmones, o jų apmokymas trunka apie metus“, – koks kiltų domino efektas, paaiškino verslininkas.
Pirmoji alternatyva, anot jo, pasirenkama iš esmės tik dėl ekonominių priežasčių, t. y., pagal pateiktus skaičiavimus ji yra pati pigiausia.
Tačiau projektuotojų pateikti skaičiavimai advokatams, su kuriais konsultuojasi „Bilijardai“, kelia abejonių, pvz., pagal pateiktą kaštų palyginimą pirmosios alternatyvos įgyvendinimo atveju reiktų įrengti apie 0,3 km triukšmą mažinančios sienutės, kurios kaina – 186 050 eurų. O štai antrosios alternatyvos atveju reikia įrengti apie 0,1 km triukšmą mažinančios sienutės, t. y., 3 kartus mažiau, tačiau tos sienutės kaina – 170 800 eurų. Verslui kyla abejonių, ar nėra manipuliuojama skaičiais.
Anot įmonę „Bilijardai“ konsultuojančių advokatų, neadekvatūs pateikti ir statinių, kuriuos reiktų išpirkti ir nugriauti, įkainiai – už visus siūloma apie 195 tūkst. eurų. O juk paimant žemę visuomenės poreikiams, atlyginami nuostoliai ir bendrovei, kuri vykdo toje vietoje veiklą. Apie tai nepagalvota.
Negana to, savivaldybėje bus prarasta apie 30 darbo vietų. Daug metų puoselėtą verslą vertinti formaliais Registrų centro įkainiais – absurdiška ir neteisinga. Tad paskaičiavus viską, anot R.Andriuškevičiaus, pirmoji alternatyva – ne tik pati prasčiausia eismo saugumo ir transporto srautų atžvilgiu, bet nebūtų ji ir pati pigiausia, kaip manoma.
„Mes visada labai pozityviai atsiliepėme apie Kauno rajono savivaldybę, palaikančią smulkų verslą. Ir tikrai negalėjome pagalvoti, kad bus siūloma sunaikinti mūsų verslą, kad būsim priversti rengti gelbėjimo planus ne dėl ekonominių krizių ar pandemijos, o dėl savivaldybės veiksmų. Esame tvirtai įsitikinę, kad 2 mln. eurų preliminarių skaičiavimų skirtumas neatspindi realių sąnaudų. Renkantis antrąjį variantą būtų išsaugoti sėkmingai veikiantys verslai, nebūtų pažeisti greta S.Žukausko gatvės įsikūrusių gyventojų interesai ir eismas tikrai būtų saugesnis“, – patikino R.Andriuškevičius.
Pasiruošę teistis
Specialiojo plano koncepcijoje, anot „Bilijardus“ konsultuojančių advokatų, turi būti nagrinėjamos ir visuomenei pristatomos visos alternatyvos, specialusis planas turės būti tvirtinamas taryboje, tad nesuprantama, kodėl, neatsiklausus bendruomenės, iškart atmetamos dvi alternatyvos, kurios yra racionalesnės nei pirmoji, ir toliau ketinama nagrinėti tik vieną, įvardijamą kaip „pigiausią“.
„Kodėl nesirenka antros alternatyvos? Ten juk jungtis eitų per žemės ūkio paskirties sklypus, kur net nevykdoma ūkinė veikla – beveik vien dirvonuojama žemė. Šienaujama tik tam, kad baudų negautų dėl neprižiūrimos teritorijos. Žmonės, manau, tik laukia, kad iš jų pirktų tą žemę, nes nieko nevykdo. Ten tiesiant kelią interesai niekam nebūtų užgauti“, – stebėjosi „Bilijardų“ vadovas.
R.Andriuškevičiui sunku patikėti, kad pateikti argumentai pakeis valdžios sprendimą.
Priešu daryti savivaldybės nereikia, aš juos suprantu.
„Realiai jie turi teisę prisiimti sprendimą savo nuožiūra, be jokio ekonominio pagrindo, tiesiog manydami, kad taip yra geriau. Paties nusavinimo dėl visuomenės poreikio fakto ginčyti negali, gali nesutikti tik su kaina, kurią siūlo – teistis dėl to. Kainas jau dabar jie nurodo neteisingas, tai galiausiai per teismus reiks nustatinėti jas.
Užsiminta susitikime, kad greitai visa tai nevyks, nes nėra numatyta finansavimo. Nori projektui duoti startą todėl, kad nebūtų statoma kokių objektų, kuriuos papildomai išpirkti vėliau reiktų.
Priešu daryti savivaldybės nereikia, aš juos suprantu. „Kelprojektą“ taip pat. Kažkas darydami finansinę analizę pasiėmė Registrų centro išrašus, pažiūrėjo, kas yra pastatų savininkas, nežiūrėjo, su kuo sudarytos nuomos sutartys, kas realiai tose pastatuose veikia. Nematau piktybinio veiksmo. Klausimas, ar kai viską sužinojo, pakeis savo planus? Sunku man tuo patikėti, tačiau stengsimės įtikinti“, – vylėsi verslininkas.
Transporto srautai augs
Lietuvos automobilių kelių direkcija 15min patikino, kad specialiojo plano užsakovas yra Kauno rajono savivaldybė, todėl atsakymai į klausimus yra būtent jos kompetencija.
„Kelprojekto“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Daiva Patalauskienė taip pat paaiškino, kad komentarą dėl šios situacijos pateiks Kauno rajono savivaldybė.
Ši, atsakydama į 15min žurnalistės užduotus klausimus, informavo, kad spalio 19 dieną Kauno rajono savivaldybėje vyko susitikimas su „Kelprojekto“ atstovais, rengiančiais jungties tarp kelio A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda Petrašiūnų sankryžos) ir kelio A6 (Kaunas–Zarasai–Daugpilis) specialųjį planą. Susitikime taip pat dalyvavo suinteresuoti asmenys – planuojamos teritorijos prieigų gyventojai, verslininkai.
Kaip paaiškino savivaldybės atstovai, teritoriją, kurioje nagrinėjama kelio jungties tarp kelio A1 ir kelio A6 tiesimo galimybė, yra Martinavos, Ramučių, Sergeičikų gyvenamosiose vietovėse. Į planuojamą teritoriją patenka rajoniniai keliai Nr. 1919 (S.Žukausko gatvė) ir Nr. 1918 (Davalgonių ir Sergeičikų gatvės), Oro parko, Aviacijos ir Vilniaus gatvės bei 13 privažiavimų.
Remiantis trumpalaikių tyrimų rezultatais nustatyta, kad krovininio transporto srautas, judantis per Ramučių gyvenvietę, siekia daugiau nei 650 krovininio transporto per parą. Įvertinus 10-ies metų laikotarpio transporto srautų pokytį, prognozuojamas eismo srauto per Ramučių gyvenvietę padidėjimas nuo 9000 transporto priemonių per parą iki 11 500 transporto priemonių per parą.
Tai tik parengiamasis etapas
Galimas tris kelių pertvarkos alternatyvas ir planuojamus sprendinius spalio 19 dieną vykusiame susitikime pristatė „Kelprojekto“ atstovas Remigijus Šimkus.
Pasak jo, svarstant tris galimas projekto alternatyvas buvo remiamasi planuojama ekonomine ir socialine nauda. Pirmoji alternatyva pasirinkta, nes ją įgyvendinus naudos ir planuojamų kaštų santykis būtų geriausias.
Pirmajai alternatyvai įgyvendinti tektų neva išpirkti 24 ha, antrajai – 31 ha, trečiajai – 32 ha žemės.
R.Šimkus teigė, kad pirmosios alternatyvos įgyvendinimas siektų maždaug 28 mln., antrosios – 30 mln., o trečiosios – 32 mln. eurų.
Visose trijose alternatyvose numatyta Ramučių Centrinę gatvę išvaduoti nuo sunkiojo transporto.
R.Šimkus tikino, kad pirmojoje alternatyvoje daugiau dėmesio skiriama pėsčiųjų saugumui, yra numatyti šaligatviai, triukšmą mažinančios sienelės, želdiniai.
„Svarbu pabrėžti, kad tai yra parengiamasis projekto rengimo etapas. Artimiausiu metu jis bus paskelbtas viešam svarstymui, gyventojai galės pateikti savo pastabas, į jas bus stengiamasi maksimaliai atsižvelgti“, – 15min atsiųstame komentare teigė Edmundas Mališauskas, Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas.
Susitikime dalyvavęs Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis pastebėjo, kad iš pradžių Vyriausybė svarstė aplinkkelio tiesimo klausimą, bet vėliau buvo apsistota ties teritorijos vidinių kelių pertvarka.
„Mums svarbiausia, kad Ramučių gyvenamieji kvartalai pagaliau būtų išvaduoti nuo sunkiojo transporto, kad būtų užtikrintas didesnis žmonių saugumas, sumažintas triukšmas ir oro tarša. Tam būtina suvaldyti transporto srautus iš LEZ. Žinoma, dar labai svarbu, kad dėl naujos pertvarkos nepatirtų nuostolių šioje teritorijoje esančios įmonės ir gyventojai“, – pabrėžė vicemeras.
Vis dėlto, kaip minėta anksčiau, šis projektas tinka ne visiems Ramučių gyventojams. Labiausiai dėl būsimos pertvarkos sunerimę S.Žukausko g. 10 ir 8 savininkai, nes platinant gatvę jų sklypus su statiniais tektų išpirkti.
