Valdančiosios frakcijos vertinimu, tai būtų dar vienas smūgis šalies regionams. Be to, reforma kelia daug papildomų klausimų, į kuriuos pašto vadovybė esą atsakymų neturėjo.
„Valstiečiai“: negalima visko matuoti pinigais
15min jau rašė, kad dėl projekto „Ateities laiškininkas“ bus uždaryta apie 400 stacionarių ir kilnojamų pašto skyrių, darbo neteks apie 300 žmonių, o kaimuose, pavyzdžiui, Tiltuose, tai sukėlė tikrą žmonių paniką, mat jiems nebuvo paaiškinta, kaip paslaugos bus teikiamos jau nuo kovo.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos sprendimu stabdomas Lietuvos pašto projektas „Ateities laiškininkas“, kuriuo buvo siekiama naikinti Lietuvos pašto filialus regionuose, rašyta pirminiame partijos pranešime žiniasklaidai.
Vėliau partija patikslino, kad projekto frakcija nesustabdė – ji tik kreipėsi į premjerą ir susisiekimo ministrą, prašydama atidėti „Ateities laiškininkas“ įgyvendinimą. Bandomasis projektas bus išmėgintas viename iš šalies miestų, ir tik po to priimami galutiniai sprendimai dėl tolesnės jo eigos.
Frakcijai Lietuvos paštas naują projektą pristatė praėjusią savaitę. Ekonominis šios pertvarkos pagrįstumas neįtikino LVŽS frakcijos narių – nutarta šią idėją laikinai stabdyti, kol nebus pateiktos projekto alternatyvos.
„Pritariame „Lietuvos pašto“ siekiui gerinti veiklos rezultatus, tačiau manome, kad tokia optimizacija nėra tinkamiausias kelias valstybės įmonei, atliekančiai ir socialinę funkciją. Negalime visko matuoti pinigais, o šia idėja būtent tai ir buvo padaryta. Tokia reforma iš regionų būtų atimtas dar vienas gyvybingas bendruomenės narys, matantis kaimo žmonių kasdienybę ir jų problemas“, – pranešime cituojamas LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
LVŽS seniūno pavaduotojas Virginijus Sinkevičius, susitikęs su susisiekimo viceministru Pauliumi Martinkumi ir „Lietuvos pašto“ generaline direktore Lina Minderiene, sutarė laikinai stabdyti projektą.
Imsis bandomojo projekto
Susisiekimo ministro Roko Masiulio patarėja Vytautė Šmaižytė patvirtino, kad susitikime sutarta, jog tai labai jautrus klausimus. „Todėl reikia atsižvelgti į žmonių nuomonę. Reforma turi būti vykdoma atsargiai, todėl nutarta, kad bus įgyvendintas bandomasis projektas, o jo rezultatai lems tolesnius žingsnius“, - 15min sakė V.Šmaižytė.
Beje, praėjusią savaitę Pašto vadovybė užsiminė, kad šiuo metu jau vyksta pilotinis projektas Ukmergės rajone.
Šaukia valdybos posėdį
Lietuvos paštas ketvirtadienį vakare pranešė kviesiantis skubų valdybos posėdį, "kuriame turėtų būti sprendžiama tolimesnė strateginiame įmonės plane patvirtinto projekto eiga".
Lietuvos paštas ketvirtadienį vakare pranešė kviesiantis skubų valdybos posėdį.
Paštas pranešime dar kartą priminė, kad reforma pašto paslaugų kaimiškosiose vietovėse nenaikintų. Priešingai, planuojama keisti tik šių paslaugų teikimo būdą tam, kad paslaugos taptų prieinamesnės ir modernesnės“, – skelbiama pranešime.
Pašto korespondencijos siuntų ir prenumeruojamų spaudos leidinių pristatymas, pensijų ir socialinių išmokų išnešiojimas į namus vyktų įprastai, kaip tai yra daroma dabar, skelbia Lietuvos paštas.
Išgąsdino ne tik atleistus žmones
Lietuvos pašto permainos išgąsdino ne tik maždaug 300 laiškininkų, kurie buvo įspėti dėl galimo atleidimo. Štai Tiltų ir dar 8 aplinkiniuose kaimuose kilo tikra panika, kad paštininkėms, jų pačių teigimu, atleidžiamos nuo kovo, taigi kas kovą atneš pensiją, gyventojams jau nebebuvo aišku.
Tiltų kaimo, kur lankėsi ir 15min, gyventojai aiškino, kad Lietuvos paštas jų neaplankė ir apie naujoves nepranešė.
O kaime gyventojai – daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. Laiškininkės čia ne tik pensijas nešioja ir komunalinius mokesčius surenka, bet ir istorijų išklauso, skaitiklių rodmenis nurašo, iš parduotuvės ką nors atveža, mat Tiltuose parduotuvės nėra.
R.Karbauskis: paštininkas pirmas pastebi, kad žmogus numirė
Praėjusią savaitę vykusiame posėdyje frakcijai priklausantys parlamentarai piktinosi, kad kaimas paliekamas be paštininkų ir dėl to esą dar labiau gilės socialinės problemos.
Paštininkas pirmas pastebi, kad žmogus numirė, nerūksta dūmai iš jo namo kaime, – rėžė R.Karbauskis.
Tačiau pašto vadovė Lina Minderienė tuomet užtikrino, kad vadinami „Ateities laiškininkai“ korespondenciją prisistatys į visus namus, į kuriuos bus kviečiami.
„Norime investuoti ne į pastatus, o į žmones. Todėl darbuotojams kelsime atlyginimus“, – pažadėjo L.Minderienė. O naikinami etatai, pasak jos, yra ir taip pertekliniai.
„Valstiečiai“ išsyk parodė, kad yra nusiteikę stabdyti šią reformą. Partijos vedlys Ramūnas Karbauskis įsitikinęs, kad tai suduos dar vieną smūgį kaimui. Kalbėdamas apie pašto reikalingumą jis pasitelkė įvairius argumentus.
„Paštininkas pirmas pastebi, kad žmogus numirė, nerūksta dūmai iš jo namo kaime“, – rėžė R.Karbauskis. Partijos nariai jam pritariamai linkčiojo.
Pokyčius lėmė prasta demografinė situacija kaime
Lietuvos paštas „Ateities laiškininko“ koncepciją pristatė sausį. Tuomet buvo aiškinta, kad paslauga pradės veikti pavasarį – paštininkai pagal iškvietimą, kuris bus nemokamas, važinės į namus.
Lietuvos paštas neslėpė, kad pokyčius diktuoja demografinė situacija kaime. „Dėl minimalaus klientų srauto iki šiol paštas dirbdavo ir klientus aptarnaudavo vos po 2–3 valandas per dieną“, – aiškino Lietuvos pašto tinklo direktorė Inga Dundulienė.
Lietuvos paštas pastebi, kad „kaimuose esama nemažai žmonių, kuriems dėl ligos ar esant vyresnio amžiaus sunku patiems, neprašant artimųjų ar kaimynų pagalbos, pasiekti artimiausią pašto skyrių“. Todėl esą kaimo gyventojams yra būtinos tokios paslaugos.
Tokia reforma paštui turėjo padėti sutaupyti beveik 7 mln. eurų.
