Be penkių minučių finansų ministras siūlo kurti mažmeninį komercinį banką, o tai reiškia, kad verslas turėtų gal vieną potencialų kreditorių, o gyventojai – dar vieną alternatyvą savo indėliams laikyti, mokėjimo kortelėms gauti ir pan.
S.Jakeliūnas banką siūlo kurti Lietuvos pašto pagrindu, o tai reiškia, kad jam tereikėtų gauti Lietuvos banko licenciją ir išplėsti savo siūlomų finansinių paslaugų ratą. Visa kita – aptarnavimo filialai ir įstatinis kapitalas bent jau veiklos pradžiai yra daugiau nei pakankamas.
Kur kas daugiau keblumų gali kilti dėl teisinių dalykų, kaip kad juos vadina S.Jakeliūnas.
Ką siūlo S.Jakeliūnas?
Regionų plėtros bankas bus steigiamas Lietuvos pašto pagrindu, esant tokiai galimybei. Tai numatyta Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkiminėje programoje.
„Tai yra komercinis regioninės plėtros bankas, skirtas regionams, bet ne tik, kuris atliktų normalias funkcijas, būtų valstybės arba mišraus kapitalo“, – 15min sakė S.Jakeliūnas.
Kam reikalingas toks bankas? „Jis atliktų stabilizuojančią funkciją, nes krizės reiškiniai nėra tinkamai įvertinti. Krizę sukėlė nepastovus bankinis kapitalas, kuris čia smarkiai tekėjo, o po to ištekėjo, sugriovė statybų sektorių“, – kalbėjo buvęs premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas.
Saugumas, anot jo, ir būtų pagrindinis motyvas steigti tokį banką. S.Jakeliūno manymu, būtent saugumas, o ne, tarkime, patrauklesnės indėlių palūkanos ar kitos pigesnės paslaugos, turėtų vilioti pirkėjus. Tiesa, Lietuvos pašto bankinės paslaugos turėtų būti itin patrauklios įvairių miestelių ar kaimų gyventojams, kur nėra bankų filialų, bet veikia Lietuvos pašto skyriai.
Bankas, S.Jakeliūno teigimu, teiktų didmenines ir mažmenines paskolas, be to „visokių biudžetinių įstaigų ištekliai sukaupti galėtų būti laikomi, vietoje to, kad kažkas konkursus organizuotų“. Gyventojai galėtų banke, įsteigtame Lietuvos pašto pagrindu, laikyti indėlius, skolintis, gauti kitas banke įprastai teikiamas paslaugas.
S.Jakeliūnas vis primena, kaip konkursus dėl valstybinių pinigų laikymo laimėdavo jau bankrutavę „Snoro“ ir Ūkio bankai, nes pasiūlydavo didžiausias palūkanas. Ypač įsimintina Ignalinos atominės elektrinės istorija, kai, praradusi dešimtis milijonų litų dėl „Snoro“ bankroto, patikėjo keliolika milijonų Ūkio bankui ir netrukus prarado ir juos.
„Biudžetinės įstaigos turėtų ten laikyti pinigus, tai joms būtų saugiau, kita vertus, būtų stabiliau valstybei – jeigu kas atsitiktų, nereiktų nei iš biudžeto skolintis, nei kur kitur“, – sakė S.Jakeliūnas.
Paklaustas, kokiems Lietuvos teisės aktams tai prieštaraus, į kalbas jis nesivėlė: „Čia jau teisiniai klausimai, juos galima nagrinėti ir spręsti, bet aš finansiškai, ekonomiškai vertinu. Valstybės ištekliai turėtų būti laikomi ten, kur yra saugiausia, stabiliausia. (…) Teisinių aspektų aš neneigiu, reikia pagalvoti, kaip čia su konkurencija.“
Teisiniai aspektai ir būtų didžiausia kliūtis S.Jakeliūno vizijų banko steigimui.
Kliūtys – keli įstatymai ir rekomendacijos
„Vadovaujantis ekonomine logika ir siekiant užtikrinti tinkamą įmonių veiklos rizikos diversifikavimą ir valdymą, įmonių galimybės pasirinkti įstaigą, kurioje būtų laikomos jos piniginės lėšos, neturėtų būti ribojamos ir jos turi turėti galimybę rinktis tą kredito įstaigą, kurios siūlomos paslaugos efektyviausiai užtikrina įmonės ar įstaigos poreikių tenkinimą“, – laiške 15min rašo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos atstovai.
Tai reiškia, kad valdžios institucijoms rekomenduojama laikyti savo lėšas skirtinguose bankuose – taip yra saugiau. Rekomendacijas, kaip valdyti finansinę riziką, Finansų ir Ūkio ministerijos yra parengusios prieš ketverius metus. Iš jų akivaizdu, kad pinigus verčiau laikyti skirtingose finansinėse institucijose, o ne patikėti vienam, kad ir valstybiniam bankui.
Rekomendacijas galima apeiti arba pakeisti, tačiau kita didelė kliūtis – Viešųjų pirkimų įstatymas. Jis numato, kad institucija privalo viešojo konkurso būdu išsirinkti geriausią paslaugą, todėl valstybinis bankas, norėdamas „priglausti“ valstybės institucijų pinigus, turėtų pasiūlyti finansiškai patraukliausias sąlygas, taigi būti tiesiog geresnis už konkurentus. „Saugiausias, nes valstybinis“ argumentas viešųjų pirkimų įstatyme neįrašytas.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas nurodo, kad įmonė privalo turėti bent vieną sąskaitą banke, o tai reiškia, kad valstybės ir savivaldybės įmonės gali turėti sąskaitą bet kuriame Lietuvoje veikiančiame komerciniame banke. Kokiame, kiekviena įmonė renkasi rengdama viešąjį konkursą.
Finansų ir Ūkio ministerijų rekomendacijas galima pakeisti, įstatymus, jeigu „valstiečiai“ Seime bus klusnūs ir balsuos taip, kaip reikia partijos lyderiams, taip pat nesunku perrašyti. Visa kita – jau beveik yra.
Ko trūksta Lietuvos paštui?
Minimalus kapitalas, reikalaujamas naujai steigiamam bankui – ne mažiau nei 5 mln. eurų. Lietuvos pašto kapitalas – 6 kartus didesnis, taigi daugiau nei pakankamas banko pradžiai. „Vystant bankinę veiklą kapitalo dydis turės būti ženkliai didinamas“, – 15min sakė LB Priežiūros tarnyba.
Taip pat Lietuvos paštas turėtų parengti trejų metų veiklos planą, sukurti bankui tinkamą valdymo ir organizacinę struktūrą, vidaus kontrolės ir audito sistemas: „Būsimo banko vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir atitinkamos kvalifikacijos. Veiklai užtikrinti taip pat būtinos informacinės, technologinės apsaugos priemonės, tinkamos patalpos ir pakankamas personalas.“
Lietuvos paštas turėtų gauti ir banko licenciją. „PayPost“ skyriuose teikiamos tradicinės finansinės paslaugos, tokios kaip mokesčių mokėjimas, pinigų perlaidų siuntimas ir gavimas, taip pat draudimo, LP mokėjimo sąskaitų atidarymo. Lietuvos paštas išduoda ir kreditus, tiesa, kol kas skolina ne savo, o „General Financing“ ir „SB lizingo“ pinigus.
Lietuvos paštas turi 177 „Paypost“ skyrius, dar beveik 800 vietų, kur teikia pašto paslaugas (apie 600 jų yra stacionarios). Palyginimui, „Swedbank“ turi 65 filialus visoje Lietuvoje, SEB – 40.
Tiesa, Lietuvos paštas neturi bankomatų tinklo, elektroninės bankininkystės, taip pat veikiausiai nemažai tektų investuoti į atitinkamos informacinės sistemos sukūrimą, tačiau šios idėjos autoriai kol kas pasiūlymo nedetalizuoja.
Kol kas Lietuvos pašto finansinės paslaugos kasmet sudaro vis mažesnę jų pardavimų dalį, mat, kaip patys pabrėžia, vartotojai vis dažniau renkasi internetą kaip alternatyvą tradicinėms mokėjimo paslaugoms. 2014 metais iš finansinių paslaugų Lietuvos paštas gavo beveik 12 mln. eurų pajamų.
Iš viso Lietuvos paštas pernai gavo beveik 74 mln. eurų pajamų, EBITDA (pelnas prieš nusidėvėjimą, amortizacijos, palūkanų sąnaudas ir pelno mokestį) viršijo 2 mln. eurų, už 2014 metus sumokėjo beveik 200 tūkst. eurų dividendų.
Siūlo kitą variantą
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas palaiko valstybinio banko idėją, tik jo vizija – kiek kitokia. S.Kropas siūlo nekurti mažmeninio banko, o sukurti valstybinį banką Viešųjų investicijų plėtros agentūros pagrindu.
Jis teiktų paskolas verslui. Kam ir kokias paskolas teikti, nustatytų valstybė: „Ta institucija tikrai neturėtų dubliuoti komercinių bankų. Jeigu jie gali finansuoti, tai reikia jiems ir leisti, kad mes nenaudotume viešojo sektoriaus ribotų resursų.“
Valstybė, jo manymu, turėtų neberemti kai kurių projektų, bet jiems skolinti arba teikti garantijas ir pritraukti privataus sektoriaus pinigus tiems projektams finansuoti.
„Mes jau nebegalime dalinti pinigų bet kam, investuoti į regioninius projektus, kurie vėliau dar reikalauja papildomų lėšų išlaikymui – šildymui, renovacijai ir pan, kurie nėra panaudojami ir nėra grąžos. Tai investicijų bankas galėtų valstybės lėšas ir grįžtančias ES lėšas praleisti pro filtrą grąžos ir ieškoti tokių projektų ir skatinti juos, dalyvauti juose“, – aiškino S.Kropas.
