„Vis dėlto lėšos iš valstybės įmonių turėtų eiti į valstybės biudžetą, o neskaidrus jų panaudojimas, kurį matėme „Lietuvos geležinkeliuose“, parodė, kad įvairūs fondai – politinių partijų ar politikų fondai – išties buvo naudojami, kaip ir valstybinių įmonių labdaros teikimas, įvairiems tikslams. Deja, jie vykdė partijų interesus, atstovavo partijų poreikiams, bet ne valstybės interesams“, – pirmadienį Kaune žurnalistams sakė valstybės vadovė.
Plačiausiai piniginė atverta krepšiniui
Dosniausiai finansinę paramą dalija valstybės valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai“. Pernai ji siekė per 1 mln. eurų, šiemet – 853 tūkst. eurų, rodo Seimo Antikorupcijos komisijos ir Audito komiteto gauti duomenys.
Plačiausiai piniginę įmonė atverdavo krepšiniui. Viešoji įstaiga „Krepšinio rytas“, valdanti „Lietuvos ryto“ krepšinio klubą, pernai sulaukė 400 tūkst., šiemet – 300 tūkst. eurų injekcijos, Lietuvos krepšinio lyga – pernai 200 tūkst., šiemet – 50 tūkst. eurų. Moterų krepšinio lyga gavo 60 tūkst. eurų.
„Lietuvos geležinkeliai“ per metus paaukoja dešimtims mokyklų, darželių, klubų, parapijų, organizacijų, universitetų ir pan.
BNS taip pat rašė, kad per pastaruosius trejus metus išskirtinio „Lietuvos geležinkelių“ dėmesio buvo sulaukę Vilkaviškio rajono ir Mažeikių rajono lopšeliai, darželiai ir sporto mokyklos. Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje nuo 1996 metų kandidatuoja buvęs socialdemokratų premjeras Algirdas Butkevičius, Mažeikiuose savivaldybės tarybos nariu dirba ministro pirmininko patarėjas susisiekimo klausimais Darius Jarmantavičius.
Antra vieta dosniausių valstybės įmonių sąraše tenka „Lietuvos energijai“. Ji šiemet paramai išdalijo beveik 620 tūkst. eurų, didžioji dalis atseikėta sportui.
Beveik pusė šios sumos – 300 tūkst. eurų – teko vyrų krepšinio klubui Kauno „Žalgiris“. Š.Marčiulionio krepšinio akademijai pervesta 26 tūkst., Prienų oreivių klubas „Audenis“ – 35 tūkst., Lietuvos rankinio federacijai ir Lietuvos regbio federacijai – po 10 tūkst., ledo ritulio klubo „Energija“ veiklai – 22 tūkst. eurų.
Elektrėnų Marijos kankinių karalienės parapija gavo 30 tūkst. eurų bažnyčios stulpų remontui.
Bendrovė „Klaipėdos nafta“ šiemet paramai išdalijo 130 tūkst. 445 eurus. Pagal patvirtintą tvarką, paramos suma regioniniu ir nacionaliniu lygiu turi sudaryti iki 1,5 proc. įmonės metinio pelno, bet ne mažiau nei 100 tūkst. eurų.
Ir pernai, ir šiemet bendrovė po 25 tūkst. eurų pervedė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, po 14 tūkst. eurų – Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynui. Taip pat Klaipėdos jūrininkų ligoninei (10 tūkst. eurų), viešajai įstaigai „BC Klaipėda“ (15 tūkst. eurų).
Parėmė nacionalinį diktantą ir regbį
Valstybės valdoma įmonė Lietuvos paštas pastaraisiais metais daugiausiai paramos skyrė nacionalinį diktantą organizuojančiam Pilietinės minties institutui ir Lietuvos regbio federacijai, rodo ataskaitos.
Įmonės paramos fondas pernai sudarė 140 tūkst., šiemet – 177 tūkst. eurų.
Pirmąjį šių metų pusmetį įmonė dirbo nuostolingai, ji patyrė 100 tūkst. eurų grynųjų nuostolių. Pernai Lietuvos paštas uždirbo 865 tūkst. eurų grynojo pelno.
Iš BNS turimų duomenų matyti, kad Pilietinės minties institutas 2015 metais iš Lietuvos pašto gavo apie 21 tūkst. eurų, 2016 metais – 35 tūkst. eurų paramos.
Bendrovė „Klaipėdos nafta“ šiemet paramai išdalijo 130 tūkst. 445 eurus.
Paramos skyrimo tiksluose yra nurodyta, kad ji skiriama „nacionalinio diktanto konkurso organizavimui, stiprinant lietuvių kalbos puoselėjimą tarp šalies gyventojų ir užsienio bendruomenių“.
„Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad įvardinti projekto organizavimo detales ar konkrečias sumas neturime galimybės dėl prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Bet kokiu atveju garantuoju, kad parama visada yra naudojama pagal paskirtį – Nacionalinio diktanto organizavimui“, – BNS sakė diktanto organizatorė Vytautė Šmaižytė.
Pasak jos, Pilietinės minties institutas jau ne pirmus metus bendradarbiauja su Lietuvos paštu organizuojant nacionalinį diktantą.
„Rėmėjų projektas ieško kasmet. Kreipiamės į daugelį įmonių, kviečiame prisijungti ir esame dėkingi tiems, kas atsiliepė palaikydamas visuomenei svarbias iniciatyvas“, – sakė V.Šmaižytė.
Gana daug paramos iš Lietuvos pašto gauna ir Lietuvos regbio federacija. Pernai ir šiemet jai pervesta beveik po 30 tūkst. eurų.
Federacijos generalinis sekretorius Irmantas Kukulskis BNS sakė organizacijos metinis biudžetas siekia apie 300 tūkst. eurų. Už Lietuvos pašto paramą federacija apmoka rinktinių išlaikymą.
Jo teigimu, šiemet federacija gavo 10 tūkst. eurų paramos ir iš „Lietuvos energijos“. Federacija taip pat prašė paramos iš „Lietuvos geležinkelių“, bet jos negavo.
Didesnės Lietuvos pašto paramos taip pat sulaukė ir Nacionalinis automobilių klubas, viešoji įstaiga „Tarptautinis maratonas“ ir „Intellectual Art“.
Bendrovė „Amber Grid“ šiemet paramai išdalijo per 30 tūkst. eurų. Rytų Europos studijų centas gavo 9 tūkst. eurų projektams, skatinantiems Lietuvos analitinių ir ekspertinių pajėgumų stiprinimą. Pernai šiam centrui pervesta 6 tūkst. eurų. Paramos sulaukė ir Lietuvos ambasada Lenkijoje (3 tūkst. eurų), asociacija Estijos prekybos rūmai Lietuvoje (1 tūkst. eurų), Š.Marčiulionio krepšinio akademija (4 tūkst. eurų).
Iš 48 valstybės įmonių 14 nurodė 2011-2016 metais jokios paramos neteikusios. Kitų skirta parama tesiekė 500 ar keletą tūkstančių eurų.
