Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys teigia, kad gavus ją bus apsispręsta, ar atlikti auditą, ir jei taip – kokį.
„Programoje konkretaus audito dar nematysite, bet šiuo metu pradėjome savo nepriklausomą rizikos vertinimą ir visos problematikos, susijusios su minima institucija. Artimiausiu metu kreipsimės į LRT tarybą dėl papildomos informacijos“, – žurnalistams antradienį sakė A.Dulkys.
Anot jo, prašoma informacija susijusi su pastarųjų metų išorės vertintojų, kitų subjektų teiktų rekomendacijų veiksmais, vidaus audito rezultatais, pačios LRT tarybos administracinės komisijos veiklos nustatytomis rizikomis. Taip pat LRT tarybos bus prašoma informacijos apie veikiančią vidaus kontrolės sistemą.
„Šių dalykų reikia, kad mes galėtumėme apsispręsti, kuo galėtumėme būti naudingi, nes auditai yra skirtingi – veiklos, finansiniai, teisėtumo, kiekvienas jų turi skirtingą gylį, klausimų skaičių“, – teigė A.Dulkys.
Pasak valstybės kontrolieriaus, jo vadovaujamos institucijos atlikti auditą dar gruodį paprašė pati LRT taryba, tačiau formuluotė, ką tiksliai prašoma įvertinti, nebuvo aiški.
A. Dulkys sakė, Valstybės kontrolė pernai iš viso sulaukė apie 140 įvairių prašymų, o LRT nebuvo prioritetinė sritis – kartu su kitomis viešosiomis įstaigomis pastarąjį kartą LRT auditorių tikrinta 2016-aisiais, išvados skelbtos pernai.
A.Dulkys pabrėžė, kad inicijuoti auditą trukdo tarptautiniai valstybės auditoriams galiojantys Limos deklaracijos principai, numatantys, kad „esant tam tikroms aplinkybėms, kai institucija neapsaugota nuo pašalinės įtakos, kalba apie jos valstybinį auditą negali eiti“. Būtent tokiomis aplinkybėmis jis nurodė viešas politikų diskusijas su LRT atstovais, registruojamus teisės aktus dėl LRT nuolatinių auditų, galiausiai ir parlamento sudarytą komisiją nacionalinio transliuotojo veiklai tirti. Seimo komisijos veiksmų, anot A.Dulkio, Valstybės kontrolė „nesiruošia dubliuoti“.
Kažkas apskritai kalba ta tema ką tik nori, registruojami įvairūs Seimo nutarimai, teisės aktai, kuriuose mėginama kalbėti apie reguliarius auditus šioje institucijoje.
„Turime išsiaiškinti, kaip komisija dirbs, ką ji darys, ką kviesis, kas bus ekspertai, kokia tikroji apimtis. Tuo pačiu metu kažkas ruošiasi kreiptis į Konstitucinį Teismą, kažkas apskritai kalba ta tema ką tik nori, registruojami įvairūs Seimo nutarimai, teisės aktai, kuriuose mėginama kalbėti apie reguliarius auditus šioje institucijoje (...). Vadinasi, šiuo metu turime aplinką, kurioje startuoti su valstybiniu auditu neturime galimybės. Kita vertus, niekada nepradedame audito neišsiaiškinę, kokia yra nauda, koks yra tikrasis tipas: ar reikia veiklos, ar finansinio audito“, – aiškino jis.
Kontrolierius pabrėžė, kad tarptautiniai standartai taip pat įpareigoja imti aiškintis situaciją dėl įstaigų, jei tema ar rizikos liečia didelę visuomenės dalį, turi stiprų poveikį valstybei. Jis neatmetė, kad jo įstaiga galės talkinti ir parlamentinei komisijai kaip ekspertai konkrečiose srityse, pavyzdžiui, vertinant anksčiau LRT užsakyto išorės audito išvadas ar net konkrečias sutartis.
Į Valstybės kontrolę LRT kreipėsi savanoriškai po to, kai du kartus sulaukė dalies parlamentarų klausimų apie visuomeninio transliuotojo darbuotojų atlyginimus, sutartis su prodiuserinėmis kompanijomis ir turto nuomą.
Seimas praėjusią savaitę sudarė parlamentinę komisiją LRT veiklai tirti. Seimo nariai teigia, kad komisija padės išsiaiškinti, ar LRT tinkamai leidžiamos biudžeto lėšos. Jie argumentuoja, kad LRT taryba, motyvuodama konfidencialumu, pateikė ne visą Seimo narių prašytą informaciją, o pateikti atsakymai reikalauja išsamios analizės.
Seimo komisija įpareigota iki birželio 1-osios įvertinti LRT tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, taip pat ar valstybės lėšos naudojamos racionaliai, ar iš prodiuserių perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas, kitus LRT veiklos aspektus.
Kritikai komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai ir kerštu žurnalistams, kurie kelia valdantiesiems „valstiečiams“ nepatogių klausimų, LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius sako, kad Seimo nariai komisiją dėl nacionalinio transliuotojo sudarė siekdami žiniasklaidai nutekinti informaciją.
Antradienį premjeras Saulius Skvernelis pakartojo savo poziciją dėl parlamentinio LRT veiklos tyrimo. Anot jo, parlamentinė tyrimų komisija dėl LRT yra kraštutinė priemonė – auditus, jei yra reikiamybė, S.Skvernelio teigimu, turėtų atlikti Valstybės kontrolė, Viešųjų pirkimų tarnyba, Mokesčių inspekcija.
Penktadienį Seimui priėmus sprendimą dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo, S.Skvernelis kartu su 11 opozicijos parlamentarų registravo įstatymo projektą, kuriuo pareigą kas metus atlikti LRT auditą siūlo patikėti Valstybės kontrolei.
