Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė remiąs iniciatyvas sukurti lietuvišką banką.
„Šiuo metu tokią idėją įgyvendinti nėra lengva. Žinoma, jei verslininkai sukauptų pakankamą kapitalą, kurio reikalauja taisyklės, tai aš sveikinčiau, jei atsirastų toks lietuviškas bankas“, – LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ antradienį kalbėjo A.Butkevičius.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko teigimu, iniciatyva sukurti lietuvišką banką buvo atsiradusi maždaug prieš penkerius metus.
„Ji buvo susijusi su ekonomine krize. Tada buvo beveik visai sustojęs kreditavimas ir verslas pradėjo reikšti pagrįstas pretenzijas – valstybė nieko nedaro, kad kreditavimas būtų gyvesnis. Ypač didieji bankai pradėjo smaugti verslininkus, jie neturėjo galimybių gauti refinansavimo“, – 15min.lt sakė D.Arlauskas.
„Finasta“ jau dabar veikia pelningai. Manome, kad išplėtus jos finansinę bazę arba galimybes, tai ir būtų tas lietuviškas bankelis, – sakė D.Arlauskas.
Žlugus „Snorui“, kuris aktyviai teikė paskolas smulkiajam ir vidutiniam verslui, kreditavimo būtinybė dar labiau išaugo.
„Netekom dar ir Ūkio banko. Sveikos dalies prijungimas prie Šiaulių banko teikia vilties, kad koks nors kreditavimas bus“, – kalbėjo D.Arlauskas ir pabrėžė, kad ir „Snorą“ buvo galima atgaivinti.
Nacionalizavus „Snorą“, valstybės įmone tapo ir dukterinė banko įmonė, investicinis bankas „Finasta“.
D.Arlausko teigimu, „Finasta“ ir galėtų tapti tuo lietuvišku valstybiniu banku, reikalingu lėšų saugumui užtikrinti, verslui kredituoti.
„Finasta“ jau dabar veikia pelningai. Manome, kad išplėtus jos finansinę bazę arba galimybes, tai ir būtų tas lietuviškas bankelis. Arba valstybinis, reikalui esant. Arba valstybė imasi iniciatyvų paversti „Finastą“ banku, arba ji parduodama su sąlyga, kad nauji investuotojai padarys iš jo finansinę instituciją, kuri teiks kreditus smulkiam ir vidutiniam verslui“, – sakė D.Arlauskas.
Jo teigimu, lietuviškas bankas ir reikalingas tam, kad būtų apsaugotos valstybės lėšos, dosniau skolinama šalies įmonėms.
„Akivaizdu, kad tai labai nepatiks didiesiems bankams, nes jie iš to pelnosi“, – sakė D.Arlauskas. Jo teigimu, tokiu atveju nereikėtų kaltinti valstybės įmonių, kurios žlugusiuose bankuose laikė milijonus. Valstybinis bankas apsaugotų įmonių ir valstybės lėšas.
O tai, kad „Snore“ ir Ūkio banke pražuvo valstybės milijonai, esą kaltas Lietuvos bankas ir jo atstovų nekompetencija.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra girdėjęs ir konkrečių planų apie naują dalyvį mažmeninėje bankininkystėje. Tiesa, „Verslo žinioms“ jis neįvardijo, ar tai būtų užsienio, ar lietuviškas kapitalas.
Nuo bankroto neapsaugotas
Apie valstybinio banko sukūrimą daug kalbėjo ir Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas. Jo teigimu, iš pradžių galima dalį banko funkcijų suteikti Lietuvos paštui. Tikslas – apsaugoti valstybės lėšas.
Priminsime, kad valstybės įmonės Ūkio banke laikė 80 mln. Lt nedraustų indėlių.
Kalbas apie valstybinį banką sukritikavo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
 |
| Raimondas Kuodis |
„Jeigu nenori laikyti Lietuvos banke, tai tie, kas valdo finansus, turėtų šiek tiek įjungti smegenines ir pagalvoti apie diversifikavimą, nelaikyti didesnių sumų viename banke. Seniai bandau kelti tą klausimą, kad egzistuoja korupcinė sistema, kai tam tikrų įmonių vadovai ar vyriausieji finansininkai yra paperkami, kažkaip įtikinami, kad laikytų pinigus viename banke arba kitame“, – kalbėjo Lietuvos banko atstovas.
Be to, greičiausiai valstybinį banką valdytų kuri nors politinė partija.
„Mes žinome tradicijas, kad valstybės įmonės pasidalinamos politinių partijų. Įsivaizduokim, kokia nors partija gauna po savo sparneliu valstybinį banką. Galima tikėtis, kad tokiu atveju atsiras noras dalinti pigius kreditus su ta politine partija susijusioms įmonėms, ir viskas baigsis dar vienu bankrotu“, – sakė R.Kuodis.
V.Žukauskas: valstybinis bankas – klaida
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Vytautas Žukauskas 15min.lt sakė, kad valstybinį banką steigti būtų klaida – jis greičiausiai taptų politiniu įrankiu, dirbtų nepelningai.
„Steigti tokį banką nėra investuojančių žmonių sprendimas, tai yra politinis sprendimas, jį priimant remiamasi ne skaičiavimais, bet politine veikla. Steigti valstybinį banką būtų klaida – atsiranda rizika, kad jo veikla bus lemiama ne komercinių sumetimų, o politinių. Atsiranda rizika, kad tas bankas pradės veikti nuostolingai ir to banko veikla galų gale guls ant mokesčių mokėtojų pečių“, – sakė V.Žukauskas.
Tuo metu verslo iniciatyvas steigti banką V.Žukauskas vertina rimčiau: „Vien tai, kad yra norinčių investuoti savo lėšas, yra indikacija, kad rinkoje yra lietuviško banko poreikis. Jeigu toks bankas bus įsteigtas, jo reikalingumą parodys tai, ar jis sugeba išlikti, išgyventi, uždirbti pelną ir tuo pačiu metu teikti svarbias rinkai paslaugas.“
LLRI atstovo teigimu, jei dabar rinkoje esantys bankai skolina nenoriai, gal taip ir turi būti: „Ne visiems, tiesą pasakius, ir reikėtų skolinti, reikia skolinti tiems, kurie gali grąžinti pinigus.“
