JAV organizacija NELP publikavo naują tyrimą, kuriame skelbia, kad dešimt didžiausių maisto restoranų mokesčių mokėtojams kainuoja 3,8 mlrd. JAV dolerių per metus.
Berklio ir Ilinojaus universitetų duomenimis, kuriais rėmėsi NELP, maždaug 52 proc. šeimų, dirbančių greitojo maisto restoranuose, yra priklausomos mažiausiai nuo vienos valdžios pagalbos programos.
Pelhomas Wiley yra vieno Čikagos „McDonald's“ restorano valytojas. Jis dirba 40 valandų per savaitę, gauna po 8,25 JAV dolerio už valandą. Tačiau jam to neužtenka net būtiniausioms išlaidoms. Todėl jis dalyvauja Ilinojaus maisto programoje, kai pritrūksta pinigų.
„Mums sumoka pirmadieniais ir iki trečiadienio arba ketvirtadienio tų pinigų jau nelieka“, – sakė jis.
Greitojo maisto restoranų atstovai mėgsta aiškinti, kad algų kėlimas tiesiog priverstų užsidaryti frančizinį verslą. Be to, greitojo maisto restoranuose darbo vietos taip ir turi būti apmokamos, kad darbuotojams, uždirbantiems minimalią algą, tai būtų tik karjeros pradžia.
Tačiau apie 70 proc. ekonomikos atsigavimo metu sukurtų darbo vietų yra tokiuose sektoriuose kaip greitojo maisto restoranai ir mažmeninė prekyba. Tuo metu darbai, kurių žmonės neteko krizės metu, buvo gerokai pelningesni – žmonės uždirbdavo 38–68 tūkst. JAV dolerių per metus.
Tai reiškia, kad menkai apmokamą darbą dirba ne tik paaugliai. Greitojo maisto restoranuose dirba ir vyresnio amžiaus žmonių, ir dažnai jie yra pagrindiniai šeimos maitintojai.