Kaip 15min jau rašė, šiemet valstybės valdomų įmonių (VVĮ) indėlis į biudžetą kur kas kuklesnis nei planuota.
Antradienį Valdymo koordinavimo centro (VKC) surengtame VVĮ įmonių finansinių rodiklių pristatyme atskleista, kad šiais metais VVĮ į valstybės biudžetą įnešė 149 mln. eurų.
Tvirtinant šių metų biudžetą tikėtasi, kad VVĮ prie valstybės pajamų pridės 217,8 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų, tačiau šio tikslo pasiekti nepavyko.
Apskritai, per pastaruosius trejus metus tai yra mažiausias VVĮ indėlis į biudžetą. Už 2017 metus įmonės sumokėjo 202,5 mln. eurų dividendų, pelno įmokų ir netipinių mokesčių, 2018 metais – 168,4 mln. eurų, o 2019 metais, kaip minėta, – 149 mln. eurų (iš jų vien dividendų ir pelno įmokų – 122 mln. eurų).
Valdymo koordinavimo centro Valdysenos ir analizės skyriaus vadovas A.Jocius atkreipė dėmesį, kad nors Finansų ministerijos valdomos įmonės gauna daugiausiai pajamų, daugiausiai į valstybės biudžetą paskyrė Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės – jos sumokėjo daugiau nei 70 mln. eurų.
Nors įmonių indėlis į valstybės biudžetą buvo mažesnis, VVĮ dirbo pelningiau. Pasak Valdymo koordinavimo centro Valdysenos ir analizės skyriaus vadovo Aleksandro Jociaus, 2018 metais VVĮ grynojo pelno rezultatai buvo prastesni labiausiai dėl to, kad įmonėse „Ignitis“ ir „Epso-G“ buvo atlikti turto perkainojimai.
„Pernai matėme gerėjančius rezultatus ir nebuvo neigiamų vienkartinių veiksmų“, – kodėl gerėjo rezultatai pažymėjo A.Jocius.
2018 metais įmonių grynasis pelnas siekė 107 mln. eurų, kai 2019 metais – 235 mln. eurų.
Pelningumo rodiklius pasiekia ne visi
Visgi ne visos įmonės pasiekia nustatytą pelningumo grąžą. Pasak A.Jociaus, 2019 metais nustatytą pelningumo rodiklį pasiekė tik 19 įmonių iš 37.
Siektina vidutinė komercinės veiklos nuosavo kapitalo grąža įmonėms siekia 5,8 proc., tačiau rodiklis skiriasi nuo sektoriaus.
Pavyzdžiui, Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės pralenkė joms nustatytą 6,2 proc. lūkestį, tačiau kituose sektoriuose rezultatai prastesni. Pavyzdžiui, energetikos įmonės valstybės iškelto lūkesčio nepatenkino – jos pasiekė 4,6 proc. iš nustatytų 6,4 proc.
Dalis įmonių nuo dividendų atleistos
Kaip 15min jau rašė, nepaisant geresnių pelno rodiklių mažesnį indėlį į biudžetą lėmė ir nuo pandemijos nukentėjusioms bendrovėms padaryta išimtis.
Trims su staigiomis koronaviruso pandemijos pasekmėmis susidūrusioms VVĮ Vyriausybė leido mokėti mažesnius dividendus arba iš viso jų nemokėti, jei pervedus įmokas įmonės taptų nemokios – Lietuvos oro uostams, „Litexpo“ ir „Giraitės ginkluotės gamyklai“.
Nuo dividendų mokėjimo buvo atleisti Lietuvos oro uostai – įmonė šiemet planavo sumokėti 9,7 mln. eurų dividendų.
O Lietuvos kongresų ir parodų centro „Litexpo“ dividendai buvo sumažinti nuo 784,2 tūkst. eurų iki 50 tūkst. eurų.
Kitais metais nemokančių bus daugiau
Kitais metais dividendų gali nemokėti dar daugiau valstybės valdomų įmonių.
Kai kurios VVĮ, šiemet patyrusios praradimų dėl pandemijos, jau dabar planuoja, kad kitąmet dividendų nemokės.
Valstybinių miškų urėdija 15min anksčiau sakė, kad per 2020 I pusmetį apie 37 proc. kritusi vidutinė medienos kaina padarė neigiamą įtaką įmonės rezultatams, todėl įmonė kitais metais dividendų mokėti neplanuoja.
Galimybės prašyti leisti nemokėti dividendų neatmeta ir Lietuvos oro uostai bei „Litexpo“.
Visgi Valdymo koordinavimo centro ekspertai tikisi, kad kitąmet padengti nuo pandemijos nukentėjusių įmonių dividendus galėtų „Ignitis“, kitąmet planuojanti sumokėti 85 mln. eurų dividendų. Pastaraisiais metais šios įmonės indėlis buvo kur kas mažesnis – už 2018 metus sumokėjo 13 mln. eurų, o už 2018 metus – 28 mln. eurų.
„Energetikos įmonių įtaka turėtų išaugti ir šiek tiek atsverti oro uostų veiklos rezultatus“, – teigė A.Jocius.
Tik penktadalis savivaldybių įmonių moka dividendus
Jei VVĮ įmonėms valstybė kelia įvairius pelningumo ir dividendų dydžių tikslus, savivaldybių įmonėms reikalavimų gerokai mažiau.
VKC atstovas Jokūbas Niedvaras pastebi, kad net 40 proc. savivaldybių nebuvo parengusios lūkesčių raštų, o dividendus mokėjo tik penktadalis įmonių.
Beje, 2019 metais savivaldybių įmonių rezultatai prastėjo gan sparčiai. Nors bendrovių pardavimo pajamos smuko tik 2 proc. – iki 938 mln. eurų, nuosavo kapitalo grąža krito beveik dvigubai, o grynasis pelnas net 40 proc.
J.Niedvaro nuomone, pelno sumažėjimui didžiausios įtakos turėjo ženkliai augusios bendrosios ir administracinės išlaidos – pavyzdžiui, darbo užmokesčiui.
Visgi nors 157 įmonės veikė pelningai, dividendus sumokėjo tik 34 bendrovės, tad grąža savivaldybėms sumenko net 64 proc. VKC duomenimis, savivaldybių įmonės už 2019 metus sumokėjo 5,4 mln. eurų dividendų, kai 2018 metais šis indėlis siekė 15 mln. eurų, o 2017 metais – 22,5 mln. eurų.
Kaip priduria J.Niedvaras, dauguma dividendus mokėjusių bendrovių – Kauno savivaldybėje.